Jaunimo žargonų žodynėlis

Žargonas – prancūzų kalbos žodis, reiškiantis iškraipytą kalbą. Tai labai netaisyklinga, kartais tyčia iškraipyta, vulgari kalba. Ji dažniausiai vartojama vidutinio mokyklinio amžiaus mokinių ar kurių socialinių sluoksnių, tam tikrų profesijų atstovų. Psichologų nuomone, žargonas kai kuriems žmonėms padedąs įveikti nevisavertiškumo kompleksą. Kai kurios žmonių grupės tarpusavyje vartoja žargoną, kad jų bendravimo nesuprastų aplinkiniai.

Žargono žodynas nuolat kinta. Pavyzdžiui, būdingas moksleiviams pasakymas – „bėgti iš pamokų”. Septintajame dešimtmetyje dažniausiai taip moksleivių ir buvo sakoma. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsirado žargoniškas pasakymas „muilintis iš pamokų”, dešimtmečio pabaigoje – „vagarinti”, dar po kurio laiko –”valinti, varyti iš pamokų”.

Žargoniškos kalbos pavyzdžiai:
Vakar indėnai zasiokino su čiuvaku laižiakus mėtant (= tėvai užtiko su vaikinu besibučiuojant). Pas jį kliovas bymeris – su visais pribumbasais (= jis turi puikų automobilį BMW su daugybe privalumų).”

ABLOMAS – apsigavimas, apsikvailinimas. Jei jums dažnai daro ablomus, galit ir susibiesinti.

ARDYTIS – išsidirbinėti, nenustygti vietoje. Mokytojų mėgstamas žodis, vartojamas ne tik mokinių elgesiui, bet ir savo profesijos ypatumams apibūdinti. („Daug kam atrodo, kad mano gyvenimo tikslas ir didžiausia laimė – ardytis prieš jus, bet iš tikrųjų aš mieliau eičiau arbatos išgert“.)

ATSIJUNGTI – 1. pavartojus alkoholio ar narkotinių medžiagų prarasti ryšį su pasauliu; 2. tačiau atsijungti galima ir, pvz., klausantis muzikos.

BAIKA – ironiškai vartojamas žodžių pokštas, juokelis sinonimas.

BANGIAS – naujas, staiga išpopuliarėjęs visų jaunų žmonių, nešiojančių apsmukusias kelnes, įvardijimas. (Forsassako: “Ė, bangias eina, reik sudubasint”.)

BIESINTI(S) – labai paprastas ir įprastas veiksmažodis nervinimui(si) išreikšti.

CHEBRANTAS – kompanionas, bičiulis. Jaunimo sugalvotas žodis, dabar daugiausia vartojamas suaugusiųjų, siekiančių neatsilikti nuo savo atžalų. Tačiau patys paaugliai šį žodį vartoja nebent ironiškai.

CUJA – dvejetas (pažymys). Galbūt kilęs nuo vokiško skaitvardžio du – zwei [cvai].

ČIKI – viskas gerai. Vartojamas taip pat kaip ir angį. okey. Išpopuliarėjo po to, kai Erica iš grupės „Skamp“ pavartojo jį „Tele2“ reklamoje.

DAEITI – bjaurus priešdėlis da- veiksmažodžiui eiti suteikia visiškai naują prasmę. „Man daėjo“ reiškia „aš supratau“. Jei jums niekas nedaeina, tai jūs tikras grybas.

DAŠUSTI – veiksmažodis, visiškai nesusijęs su žodžiu susti. Paskutiniu metu nebepopuliarus. Žr. daeiti.

DAUŽTAS – originalus naujadaras, vartojamas šiek tiek kvailam ar nesąmonę pasakiusiam asmeniui apibūdinti. Atsirado iš posakių / sieną atsitrenkęs, ant galvos nukritęs, su plyta pridaužtas ir pa n.

DUBASINTI – mušti (dažniausiai – spardyti) kitą asmenį.

DZIN – nesvarbu. „Man dzin“ reiškia „man nerūpi, aš nekreipiu dėmesio“. Dabar itin, net ir tarp vyresnių žmonių, išpopuliarėjęs žodelis. Jei jums viskas dzin, jūs tikriausiai dzinbudistas.

DZINBUDIZMAS – mąstymas, pasižymintis abejingumu daugumai, šiuolaikinių paauglių manymu, sureikšminamų dalykų, taip pat nereagavimu į daugumą politinio, ekonominio, karjeros pasaulio aspektų, propaguojantis ramumą, gilinimąsi į save ir kitus. Žodžio kilmė aiški.

DŽIAUKAS – kilęs iš angį. joke –juokas, sąmojis, pokštas, išdaiga. Dažn. vartojamas ironiškai.

DŽIUMBRAS – visiškai naujas, skambus ir neįžeidžiantis daiktavardis, taikomas nestilingiems, nedrąsiems, tyliems, nepopuliariems paaugliams.

FAINAS – jau beveik lietuviškas tapęs būdvardis, kilęs iš angį. fine – geras, gražus, puikus; puikiai. Vartojamas kone visuose visuomenės sluoksniuose, įvairiausiose situacijose, apibūdinant ir žmones, ir daiktus, ir reiškinius, ir net jausmus.

FAISKAS – žr. fainas. Vartojamas ironiškai.

FORSAS – asmuo, mieste vaikštantis su nepigiais treningais, dažnai labai trumpai kirptas, klausantis rusiškos popmuzikos ir nekenčiantis bangių.

GRYBAS – labai originaliai pritaikytas lietuviškas žodis. 1. žr. džiumbras. 2. taip pat taikomas nerangiems, pasimetusiems (gyvenime) asmenims.

IŠLŪŽTI, NULŪŽTI – staigiai užmigti pavartojus alkoholio, atsijungti (1). Tačiau žodis lūžti siejamas su ilgu, garsiu juoku.

KAROČE – be galo populiarus rusiškas įterpinys, vartojamas vietoj lietuviško vienu žodžiu arba tiesiog kaip dalelytė norint nutraukti tylą ar kt. nemalonią situaciją.

KIETAS – labai prigijęs mūsų kalboje sunkiai apibūdinamos reikšmės žodis, taikomas savimi pasitikintiems paaugliams, lyderiams, grybo antonimas, tačiau gali apibūdinti ir daiktus.

KRŪTAS – žr. kietas, tačiau krūtas yra aukštesnio laipsnio.

LEVAS – neaiškios kilmės būdvardis, išreiškiantis daikto, reiškinio ar jausmo blogumą, nekokybiškumą, netinkamumą. Taip pat vartojamas ir žodis LĖVAKAS – niekuo neišsiskiriantis asmuo, žr. grybas (tos pačios reikšmės žodis lūzeris, priešingai, nei mano suaugusieji, nėra itin dažnai vartojamas).

LIKTI ANT LEDO – 1. būti apviltam, paliktam, kam nors neįvykdžius įsipareigojimų. 2. taip pat kai palieka vaikinas (mergina). („Tas grybas išvažiavo, tai per valentinkę likau ant ledo”.)

LOPAS – originalus daiktavardis, vartojamas vietoj negražaus žodžio lochas, taikomas nemėgstamiems asmenims.

MAJAČINTI – vis dar vartojamas, tačiau jau pradėtas keisti žodžiais majakinti, švyturiuoti. Reiškia veiksmą, kai mobiliuoju telefonu surenkamas numeris, palaukiama bent vieno signalo ir paspaudžiamą baigti, taip duodant signalą norimam asmeniui. (Dažnai šiam veiksmui apibūdinti vartojamas žodis majakas, kalbininkų keičiamas į švyturėlį.)

NUSKILTI – pasisekti. Jei mokymo įstaigoje jūsų atžalai nuskilo, tai jis negavo cujos.

PADARYTI – šis veiksmažodis vartojamas ne tik nepadoria reikšme, bet ir kaip veiksmažodžio nugalėti sinonimas. („Per Europos čempą Lietuva visus padarė“.)

PAKASYTI SLIEKUI PAŽASTĮ – keistas, beprasmis posakis. Jums nusibodęs asmuo gali būti pasiųstas atlikti šio neįmanomo veiksmo.

PAREITI – šis normalus lietuviškas žodis kartais yra vartojamas ir kaip veiksmažodžių sugesti, susirgti sinonimas. Pareiti gali ir televizorius, ir močiutės sveikata.

PARINTI(S) – labai madingas žodis, reiškiantis nervinimą(si), jaudinimąsi. Ypač dažnai buvo vartojamas grupei „Kastaneda“ sukūrus dainą „Nesiparink“, tačiau vėliau pradėtas vartoti ir ironiškai. Prieš egzaminus kartais mokytojai parinasi labiau nei mokiniai.

PARIŠTI – užbaigti. Dažniausiai parišamas narkotikų ar kt. neleistinų medžiagų vartojimas.

PASIKAUSTĘS – mokantis (ne mokesčius, o kokį nors dalyką). Kiekvienas mokytojas stengiasi atrodyti pasikaustęs (bet ne kiekvienam pavyksta).

PAVESTI – žr. likti ant ledo (1).

PRIETRANKA – žodžio lopas mot. g. atitikmuo, būdvardžio daužta sinonimas.

PŪSTI – vartojamas vietoj rūkyti. Jei išgirdote, kad jūsų atžalos mokytojas apsipūtęs, tai nebūtinai reiškia, kad jis per pamokas rūko, galbūt tiesiog jis neišsimiegojęs ar nepastebėjo jūsų vaiko paruoštinukės.

RAUTIS – vartojamas vietoj lietuviško posakio mėginti ką nors supykdyti. Jei kažkas nuolat ant jūsų raunasi, galit jį sudubasinti.

SKEITAS – angl. skateboard –riedlentė.

SKINTI ŽAIBĄ – linksmai vartojamas posakis. Trenkti kam nors (ypač į galvą).

SMIGTI – staigiai ir giliai užmigti (nebūtinai įkalus).

SOSKĖ – dviejų litrų talpos alaus butelis.

SUEITI – tikti (iš bėdos). Jei jūsų atžala sako, kad jam vakarienė suėjo, tai reiškia, kad jums kitąkart gaminant praverstų receptas.

SUSIMAUTI – „aš susimoviau: reiškia „man nepasisekė“.

SUSIVARTYTI – susiparinus pasakyti nesąmonę ar kitaip susimauti.

ŠAKOJIMASIS – veiksmas, panašus į rovimąsi, ardymąsi, šokimą.

ŠOKTI – žr. rautis. („Ko čia šoki? Tuoj kaip skinsiu žaibai…“)

ŠŪLIA – krūtas žodžio mokykla sinonimas. Kilmės šaknys – vok. Schule „ mokykla“.

TAMPYTIS – vaikščioti, leisti laiką, pan. kaip tūsintis, bet vakarėlyje tikrai nesitampoma.

TRENKTAS – žr. daužtas.

TŪSAS – vakarėlis.

TŪSINTIS – leisti laiką, nebūtinai vakarėlyje.

UŽKNISTI – visiškai sunervinti, supykdyti, nusibosti.

VARYTI I – kažką nemalonaus sakyti, apkalbinėti. Raunamas/ dažn. veiksmais, varoma tik žodžiais.

VARYTI II – eiti kur nors (nepainioti su priverstiniu ėjimu, veiksmažodžiu būti varomam).