Ar Žemė dreba dažniau?

Neseniai Kiniją, Čilę ir Haitį sukrėtę stiprūs žemės drebėjimai verčia klausti, ar dabar Žemė dreba dažniau. Galbūt, teigia mokslininkai, tačiau tai nėra neįprasta. Pastaraisiais metais, lyginant su ilgalaikiu vidurkiu, seisminis aktyvumas gal ir padidėjęs, tačiau įprastų ribų neperžengia, rašo interneto portalas LiveScience.com.

„Lyginant su 20 metų periodu nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio vidurio iki 10 dešimtmečio vidurio, pastaruosius 15 metų Žemė buvo aktyvesnė. Kol kas dar nežinome to priežasčių. Tai gali būti susiję su laikinais slėgio lauko svyravimais Žemės litosferoje – kietajame Žemės rutulio apvalkale“, – aiškina Misūrio Mokslo ir technologijų universiteto geofizikas Stephenas S. Gao.

Šios savaitės žemės drebėjimas Kinijoje, sekęs po stiprių drebėjimų Jungtinėse Valstijose, Meksikoje, Haityje, Čilėje ir Japonijos salose (ir tai vien per šiuos metus) verčia manyti, kad Žemė tampa dar seismiškai aktyvesnė. Tačiau, vis dėlto, viskas priklauso nuo perspektyvos. „Žiūrint iš mūsų žmogiškosios perspektyvos, galinčios pasigirti trumpa atmintimi ir vis gerėjančiomis komunikacijomis, mes sužinome apie daugiau žemės drebėjimų ir todėl atrodo, kad jie dažnesni. Tačiau tai greičiausiai nerodo kokių nors reikšmingų globalių pokyčių žemės drebėjimų dažnume“, – aiškina Arizonos valstijos universiteto geologas Ramonas Arrowsmithas.

Anot jo, sparčiai didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir jiems apgyvendinant pavojingus regionus, apie tokias nelaimes išgirsime vis dažniau. O kai stiprūs žemės drebėjimai supurto tankiai gyvenamas vietoves, žinios sklinda ypač greitai. „Nutinka taip, kad kai žūva daug žmonių, apie tai plačiai šnekama. Tačiau jei tokio pačio masto reiškinys fiksuojamas negyvenamoje teritorijoje, jis nesulaukia jokio dėmesio“, – teigia Oklahomos universiteto geofizikos profesorius Randy`is Kelleris.

Netgi retai pasitaikantys reiškiniai yra normalus dalykas.

„8,8 balų stiprumo žemės drebėjimas Čilėje nebuvo įprastas dalykas, tokie dažnai nenutinka“, – kalbėjo R. Kelleris. Tačiau netgi tokiu atveju, seismologai kažkada tokio įvykio laukų. „Nors tai skamba šaltakraujiškai, tačiau šis žemės drebėjimas įvyko toje vietoje, kurioje jo anksčiau ar vėliau tikėtasi sulaukti“, – sakė jis. Žemės drebėjimai Japonijoje ir Čilėje vyko Ramųjį vandenyną supančiame Ugnies žiede. Šioje vietoje Ramiojo vandenyno ir kitos tektoninės plokštės nyra po kitomis Žemės plokštėmis. Šioje zonoje įvyksta 90 proc. visų žemės drebėjimų. Eilė žemės drebėjimų gali būti ir natūralaus gana dinamiškos planetos ciklo dalis.

„Pažvelgus į tai globaliai, žemės drebėjimai apsiriboja tomis zonomis, kurios, kaip mes jau žinome, pasižymi didesniu seisminiu aktyvumu. Tačiau tai atsitiktinis procesas, todėl kartais būna ramiau nei įprastai, kartais – aktyviau. Tačiau tai nieko nereiškia, nes žvelgiant globaliai, šie dalykai nesusiję“, – aiškino R. Kelleris. „Fiksuojame daugiau drebėjimų, stipresnių nei vidutinis, tačiau tai nieko ypač reikšmingo“, – pridūrė jis.