Diagnozė – miesto gyvenimo būdas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 70 proc. Europos gyventojų – miestiečiai. Gyvenimas mieste kelia iššūkių žmogaus sveikatai. Daugiau nei 92 proc. miestiečių gyvena vietose, kur oro tarša viršija nustatytas normas. Daug sveikatos problemų kelia triukšmas. Europos regione antsvorio problemos kamuoja nuo 5 iki 25 proc. 11–13 metų vaikų.

Balandžio 7-ąją minėjome Pasaulinę sveikatos dieną, kuria siekiama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miestuose gyvenančių žmonių sveikatos problemas. Tradiciškai miestuose vyko renginiai, miestiečiai buvo kviečiami į parkus palakstyti ir pasimankštinti, tačiau faktas lieka faktu – gyvenimas daugelyje pasaulio miestų sveikatos neprideda.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 70 proc. Europos gyventojų – miestiečiai. Gyvenimas mieste kelia iššūkių žmogaus sveikatai. Daugiau nei 92 proc. miestiečių gyvena vietose, kur oro tarša viršija nustatytas normas. Daug sveikatos problemų kelia triukšmas.

Europos regione antsvorio problemos kamuoja nuo 5 iki 25 proc. 11–13 metų vaikų. Kaip teigia PSO, pusę visų mūsų kelionių automobiliu sudaro trumpesnės nei 5 km išvykos. O tai atstumas, kurį galima sėkmingai įveikti dviračiu per 15–20 min. arba su malonumu ir nauda sveikatai per 30–50 min. nueiti pėsčiomis.

Pasaulinei sveikatos dienai skirtoje kampanijoje „1 000 miestų, 1 000 gyvybių“ dalyvauja daugiau nei 80 miestų iš 22-jų PSO Europos regiono šalių, tarp jų – ir Lietuva. Sveikatos apsaugos ministerija ragina atsižvelgti į Pasaulinės sveikatos dienos idėjas ir pradėti geruosius sveikatos pokyčius savo gyvenime, teigiama pranešime spaudai.

PSO nuomone, svarbiausia yra užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, rūpintis miestuose gyvenančių žmonių saugumu, skatinti sveiką gyvenimo būdą. Šalyse turėtų būti aktyviai įgyvendinama rūkymo ir alkoholio kontrolė.

Miestas „siurbia“ kaimą

Nors Lietuvoje didžioji trauka į miestus jau yra pasibaigusi, visame pasaulyje dar vyksta didžiulis urbanizacijos procesas, sukeliantis esminius žmonių gyvenimo pokyčius, labai nepalankiai veikiančius sveikatą. Dar prieš 30 metų pasaulio miestuose gyveno 4 iš 10 žmonių. Prognozuojama, kad dar po 30 metų šis skaičius bus 7 iš 10.

PSO generalinės direktorės Margaretos Čan teigimu, nors miesto gyventojai paprastai yra geriau apsirūpinę, turtingesni nei kaimo, jiems greičiau pasiekiamos medicinos ir socialinės įstaigos, be to, ir vidutinė gyvenimo trukmė miestuose yra ilgesnė, tačiau juose slypi ir daug pavojų sveikatai.

Visų pirma dėl didelio žmonių skaičiaus miestuose greičiau plinta įvairios užkrečiamosios ligos; daugelis gyvena ankštai, maitinasi prastai, yra kamuojami hipodinamijos, žalingų įpročių, stresų. Papildomas pavojaus šaltinis – automobilių avarijos, traumos, smurtas ir nusikalstamumas.

Tačiau, PSO vadovės padėjėjos Alos Alvan, atsakingos už neinfekcines ligas ir psichikos sveikatą, nuomone, miestas – tai ne tik trukdžiai gyventi, bet ir galimybės šiuo lūžio metu pakeisti pasaulį į gera.

Tad miestus planuoti ir pertvarkyti reikėtų taip, kad juose būtų sveika ir malonu gyventi visiems – ir vaikams, ir seniems žmonėms, ir neįgaliesiems, kad būtų sutvarkyta transporto sistema, daug vietų poilsiui ir t. t. PSO duomenimis, vien dėl oro taršos miestuose kasmet miršta 1,2 mln. žmonių.

Didele problema PSO laiko ir vaikų traumas miestuose. Visame pasaulyje tai pagrindinė jaunimo nuo 14 iki 25 metų mirties priežastis ir antroji pagal svarbą priežastis amžiaus grupėje nuo 10 iki 14 metų.

PSO akcentuoja, kad daugelio pasaulio miestų savivaldos nesusitvarko su gausėjančiu miestų gyventojų skaičiumi, todėl mažiau išsivysčiusiose šalyse apie miestus kaupiasi lūšnynai, kur žmonės gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Tiesą sakant, su miesto augimu nesusitvarko ir mūsų sostinės bei kitų didesnių miestų savivaldybės (transportas, dviračių takai, socialiniai objektai miestų pakraščiuose), tik, žinoma, tokiame kontekste mūsų problemos nublanksta.

Kulminaciniu miestų temos įvykiu taps didžiulis tarptautinis forumas Kobėje, Japonijoje, vyksiantis šių metų rudenį.

Mūsų ir ne mūsų problemos

Kokiomis dar sveikatos problemomis rūpinasi PSO? Praėjusių metų Sveikatos diena buvo skirta ligonių saugumui ekstremaliomis sąlygomis – siekiui, kad infrastruktūra ir sveikatos apsauga ekstremaliomis aplinkybėmis veiktų veiksmingai, nes priešingu atveju tai kainuoja gyvybes. Beje, ir tuomet M. Čan teigė: „Katastrofų ir nelaimių pasaulyje vis daugėja. Ši tendencija tikrai tęsis dėl urbanizacijos, sutelkiančios žmones nesaugiuose miestuose, ir klimato kaitos, dėl kurios gamtinės nelaimės tampa vis pavojingesnės. Mums reikia užbėgti už akių gamtos katastrofoms ir avarijoms gausėjančiose teritorijose, kur galimos šios nelaimės.“

Jungtinių Tautų Tarptautinės nelaimių mažinimo strategijos duomenimis, 2008 metais kilo 321 gamtinė nelaimė, jų metu žuvo 235 816 žmonių, t. y. keturis kartus daugiau nei vidutiniškai per pastaruosius septynerius metus. Šis skaičius užpernai drastiškai išaugo dėl dviejų įvykių – ciklono Nargio, nusinešusio 138 366 žmonių gyvybes Mianmare, ir galingo žemės drebėjimo Pietvakarių Kinijos Sičuano provincijoje, kur žuvo 87 476 žmonės.

Europos regione gamtinių nelaimių taip pat daugėja ir jos tampa vis skaudesnės. 1990–2008 metais daugiau kaip 47 milijonai žmonių šiame regione nukentėjo nuo potvynių, ekstremalių temperatūros pokyčių, sausrų, miškų gaisrų, žemės drebėjimų, nelaimingų atsitikimų, žemės poslinkių (nuošliaužų, uolų nuolaužų ir pan.) bei audrų. Ekonominė šių įvykių žala siekia 641trilijoną litų.

2008 m. Pasaulinės sveikatos dienos tema buvo „Apsaugokime visuomenės sveikatą nuo neigiamos klimato pokyčių įtakos“. Pasaulio gyventojus vis labiau neramina klimato kaitos reiškiniai: nepalankiai sveikatą veikiančios karščio bangos, dideli temperatūros svyravimai, potvyniai, užkrečiamųjų ligų gausėjimas, sausros, naujos ligos, parazitų plitimas.

2007 m. Sveikatos dienai buvo pasirinkta tema „Sveikata ir saugumas: protrūkiai ir krizės“, skirta sveikatos apsaugai šiuolaikinio pasaulio iššūkių kontekste.

2006 m. Pasaulinės sveikatos dienos šūkis buvo „Stiprinkime sveikatą kartu“. Ši diena buvo skirta medikų darbo vertei ir svarbai pabrėžti, buvo siekiama atkreipti dėmesį į jiems tenkančius iššūkius ir priminti apie mediko profesijos garbingumą. PSO duomenimis, pasaulyje sveikatos sektoriuje dirba 59 milijonai darbuotojų, 39 milijonai iš jų teikia sveikatos priežiūros paslaugas.

2005 m. Sveikatos diena buvo skirta motinos ir vaiko sveikatai.

Taigi visame pasaulyje vienokių ar kitokių problemų tikrai nestinga, maža to, nebaigus spręsti vienų, atsiranda kitų, tad Pasaulio sveikatos organizacija tikrai turi ką veikti.

Parengta pagal Savaitė