Europos laukia šaltos žiemos

Dėl žemo Saulės aktyvumo žiemos Britų salose ir kontinentinėje Europoje turėtų būti gerokai šaltesnės – tokios, kaip praėjusioji, prognozuoja D. Britanijos ir Vokietijos mokslininkai.

Žurnale „Environmental Research Letters” paskelbto tyrimo autoriai – Rydingo universiteto, Rutherfordo Appletono laboratorijos Oksfordšyre (D. Britanija) ir Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto mokslininkai – dabartinį neįprastai ilgai užsitęsusį mažo Saulės aktyvumo periodą lygino su vadinamuoju „Maunderio minimumu“. Taip vadinamas 1645 – 1715 m. laikotarpis, kai dėmės Saulėje buvo ypatingai retos.

Europoje tuo metu buvo stebimos neįprastai šaltos žiemos – užšaldavo net Londonu tekanti Temzės upė. Šis atšalimo laikotarpis dažnai vadinamas Mažuoju ledynmečiu.

Pasak tyrimo autorių, pastaruosius 11 metų Saulės aktyvumas buvo pats žemiausias per 90 praėjusių metų. Tai suteikė galimybę palyginti istorinius oro temperatūros Europoje duomenis su Saulės aktyvumu ir pabandyti išsiaiškinti, ar jis gali įtakoti šaltesnes nei įprasta žiemas mūsų žemyne.

Tyrimo išvadose teigiama, kad „ramesnės“ Saulės laikotarpiai įtakojo tam tikrų atmosferos sąlygų, dėl kurių atsirasdavo šilto oro iš Atlanto vandenyno blokavimo efektas, formavimąsi. Kadangi šiltesnis oras iš vandenyno nepasiekdavo Europos, žiemos mūsų žemyne tapdavo atšiauresnės.

Tokios meteorologinės permainos turėjo įtaką virš Europos tekančiai atmosferos sraujymei – labai stipriam oro srautui aukštutinėje troposferos dalyje. Dėl to paprastai švelnūs vėjai iš vakarų pakeisdavo kryptį, atverdami kelią į Europą šalto ir sauso oro masėms. Pasikeitęs vėjų režimas taip pat prisidėjo prie žemesnių oro temperatūrų.

Mokslininkų teigimu, tyrimo rezultatai liudija egzistuojant 8 proc. tikimybę, kad su Maunderio minimumo ciklu susijęs Mažasis ledynmetis Europoje gali vėl pasikartoti.

Tačiau tyrimo autoriai pabrėžia, jog jų išvados neprieštarauja teorijai apie šiuo metu vykstantį klimato atšilimą. „Norime atkreipti dėmesį, kad tai yra regioninis ir sezoninis reiškinys, siejamas su žiemomis Europoje, jo poveikis nėra globalus, – teigiama mokslininkų publikacijoje. – Čia pristatomi rezultatai liudija, kad, nepaisant Šiaurės pusrutulyje stebimo atšilimo, šaltesnių žiemų Britų salose ir visoje Europoje gali būti dažniau, nei per kelis pastaruosius dešimtmečius.“

Tyrimo autoriai rėmėsi D. Britanijoje saugomu temperatūros matavimo įrašų archyvu, kuriame laikomi daugiau nei 350 metų duomenys. Saulės aktyvumas mokslininkus dominančiu laikotarpiu buvo nustatytas remiantis magnetinio lauko matavimais ir kompiuteriniu modeliavimu, teigiama pranešime. Mokslininkai teigia Saulės aktyvumo ir atšiaurių žiemų Europoje ryšį nustatę atsižvelgdami į stebimus klimato šiltėjimo požymius.