Aukštikalnių gyventojai ir DNR

Tibetiečių gebėjimas gyventi „ant pasaulio stogo“ gali būti susijęs su jų DNR, teigia tyrimą atlikę JAV mokslininkai. Jutos universiteto tyrėjai nustatė 10 genų, padedančių tibetiečiams klestėti tokiuose aukščiuose, kuriuose daugelis sunegaluoja, praneša BBC.

Du iš šių genų susiję su hemoglobinu – kraujyje esančia medžiaga, kuri padeda įvairius organus aprūpinti deguonimi. Medikų teigimu, šis tyrimas, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Science“, galėtų padėti gydant stiprią kalnų ligą ir kitus negalavimus.

Kalnų liga pasireiškia dėl to, kad kūnas turi prisitaikyti prie dideliuose aukščiuose sumažėjančio deguonies kiekio. Dėl to gali sutrikti plaučių ir širdies veikla, o tai gali būti pavojinga net sveikiausiems alpinistams.

Pasirodo, kad aukštumose gimusių žmonių tokie negalavimai nekamuoja. Tai siejama su tūkstančius metų vykusia genetine atranka. Tibetiečiai turi tokius genus, kurių neturi kiti aukštumų gyventojai, pavyzdžiui, Andų kalnuose gyvenantys žmonės.

“Pirmą kartą aptikome genus, kurie gali paaiškinti šį prisitaikymą“, – teigė Jutos Medicinos mokyklos universiteto profesorius Lynnas Jorde`as.

Tyrimo metu mokslininkai tyrinėjo 75 kaimiečių, gyvenančių 4,5 kilometrų aukštyje, DNR. Amerikiečių mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis Kinijoje, palygino jų genetiką su Kinijos ir Japonijos žemumų gyventojų DNR. Nustatyta, kad aukštumų gyventojai turi saujelę unikalių genų, tarp kurių 10 susiję su deguonies apdorojimu. Du lemia žemesnį hemoglobino kiekį kraujyje, o tai galėtų padėti kūnui kovoti su kalnų liga.

Jutos universiteto profesoriaus Josefo Prchalo teigimu, šios žinios gali padėti sukurti gydymą nuo įvairių ligų.

„Tibetiečiai unikalūs tuo, kad jų raudonųjų kraujo kūnelių skaičius nėra aukštas. Jei galėtume šitai perprasti, galėtume sukurti gydymo būdus įvairioms ligoms“, – kalbėjo jis.

Šaltinis: lrt.lt