Lietuvoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas

Lietuvos darbo rinkoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, kiek kasmet paruošiama aukštojo mokslo absolventų, konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas. Dėl to G. Kadziauskas siūlo dalį aukštajam mokslui skiriamo valstybės finansavimo nukreipti profesiniam mokymui, o jaunam žmogui, renkantis ateities kelią, vadovautis širdimi.

- Absoliuti dauguma abiturientų kasmet veržiasi į aukštąsias. Ko, jūsų nuomone, šiuo metu daugiau reikia Lietuvai – žmonių, su aukštuoju išsilavinimu, ar savo amato meistrų?

- Mūsų manymu, valstybė turi priimti politinį sprendimą, kaip ji nori sugrupuoti iš mokyklos išeinančius žmones. Dabar taikoma sistema – universitetų, finansavimo gausa – nulemia tai, kokiomis proporcijomis žmonės pasiskirsto aukštajame moksle ir profesinėse.

Matėme, kad per 20 nepriklausomybės metų Lietuvoje nesunkiai kūrėsi nauji universitetai, augo finansavimas. Iš to matyti, kad buvo nuostata didinti studentų aukštajame moksle skaičių. Kita priežastis tai, kad aukštasis išsilavinimas praktiškai buvo nemokamas – žmogaus sprendimui neturėjo įtakos tai, ar jis, po mokslų baigimo, mano turėti apmokamą darbą. Bent dalinis asmeninis finansavimas čia turi labai gerą disciplinuojantį ir motyvuojantį poveikį.

Nemokamus dalykus žmogus linkęs pereikvoti, paimti greičiau, nesvarstydamas. Tai – viena priežasčių, kodėl aukštasis mokslas turi per daug studentų, o profesinį mokymąsi žmonės renkasi rečiau.

- Pernai Lietuvoje vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo apie 91 proc. 25-64 metų šalies gyventojų. Tai – vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES). Nepaisant to, Lietuvoje nedarbo lygis taip pat vienas aukščiausių ES…

- Iš principo tai, kad žmonės išsilavinę, yra gerai. Tačiau ši statistika iki galo neatskleidžia išsilavinimo kokybės bei įgūdžių, kuriuos išsilavinimas galiausiai suteikia. Lietuvai buvo smagu didžiuotis savo aukštais reitingais, kad čia daug išsilavinusių žmonių, tačiau kiekybės ir kokybės santykis – visiškai ne mūsų naudai.

Dėl to reikalingas tam tikras politinis įsipareigojimas – skausmingai, bet pasakyti – reikia galbūt tiek lėšų neskirti aukštajam mokslui, tačiau galvoti, kad visame įgūdžių spektre atsirastų daugiau rūpesčio profesinėmis mokyklomis. Balansas turi būti.

- Norite pasakyti, kad valstybė turėtų finansuoti mažiau nemokamų vietų aukštosiose?

- Yra teorija, sakanti, kad valstybės darbo rinkoje yra tam tikros dalys darbų, reikalaujančios atitinkamo lygio išsilavinimo. Lietuvos, kaip valstybės su trimis su puse milijono gyventojų, darbo rinka neturi tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimams. Nėra tiek vietų žmones priimti į darbą, atitinkantį jų kvalifikaciją ir išsilavinimą.

Tikriausiai to viešo finansavimo aukštajam mokslui reikėtų mažiau nei šiandien yra.

- Ką šiandien daryti abiturientui, galvojančiam, tarkime, apie kalvio amatą, tačiau aplink girdinčio, kad stoti į profesinę – „ne lygis“. Ar galima prognozuoti, kuris diplomas – aukštosios ar profesinės – ateityje lengviau garantuos darbo vietą?

- Reikia žiūrėti, ko labiau nori širdis. Jeigu asmeninis polinkis konkuruoja su visuomenės spaudimu, čia labai svarbi tėvų ir mokyklos bendruomenės įtaka – kad žmonės pasirinktų tai, ko labiausiai nori.

Visiškai sutinku, kad visą laiką tolesnio išsilavinimo pasirinkimas – asmeninių savybių ir investicinis sprendimas taip pat. Tačiau aš asmeniškai labiau žiūrėčiau į širdį, negu racionaliai skaičiuočiau, kokios potencialios pajamos turint išsilavinimą.

Prieš porą metų tyrimą atlikę ekspertai konstatavo, jog aukštąjį išsilavinimą turėtų įgyti ne daugiau 40 proc. baigiančiųjų vidurines mokyklas, likę 60 proc. turėtų eiti į profesines.

Šiuo metu aukštajame moksle mokosi absoliučiai didžioji dalis baigusių vidurines mokyklas. Pavyzdžiui, pernai apie 10 tūkstančių pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas universitetuose, apie 11 tūkst. į kolegijas, per 15 tūkst. į mokamas vietas aukštosiose mokyklose ir tik apie 3000 rinkosi profesines.

LLRI nuomone, pasirengimas profesiniam mokymui prasideda bendrojo lavinimo sistemoje, tačiau bendrasis mokymas iš esmės lieka labai standartizuotas. Dėl to LLRI siūlo didinti galimybes bendrojo lavinimo mokykloms būti skirtingoms, taikyti skirtingas mokymo programas.

„Mokiniams, kurie nesiruošia po mokyklos baigimo stoti į šalies aukštąsias mokyklas ar mokosi ne pagal bendrąsias programas, turi būti sudarytos sąlygos pasirinkti alternatyvius būdus įvertinti jų mokymosi rezultatus. Šios priemonės padėtų lengviau ir taikliau pasirinkti profesiją daugumai Lietuvos jaunuolių“, – įsitikinę LLRI specialistai.

Šiandien profesinėse mokyklose mokosi per 40 tūkst. moksleivių.