Ovalios formos namai pasaulyje (Foto galerija)

Spausdinti

2010 liepos mėn. 09 d. Tema: Gyventojų geografija

						
Array
(
    [_edit_last] => Array
        (
            [0] => 1
        )

    [_edit_lock] => Array
        (
            [0] => 1285276782
        )

)

Archeologai patvirtina, kad apvali namo forma buvo populiari senų senovėje. Išlikę radinių iš geležies-bronzos amžiaus (Keltų) t.y. 800 m pr.m.e. iki Romėnų atvykimo. Tuo metu namas būdavo apvalios formos, viduryje – kūrenama ugnis. Dažnai turėdavo du įėjimus – vieną iš rytų, kitą – iš vakarų pusės.

O visa sodyba atrodydavo taip:

Iki šių dienų yra išlikę tokios architektūros pavyzdžių. Štai kad ir autentiškas kaimelis Anglijoje:

Apvalių statinių randama visame pasaulyje – nuo Europos iki Afrikos, nuo Amerikos iki Azijos. Taigi, žmonija gyveno ir vystėsi apvaliose gyvenamose vietose: jurtose, vigvamuose, šatrose, apvaliuose molio nameliuose.

Štai pavyzdžiui, anksčiau tokios rūšies namas būdavo įprastas Nepale. Dabartiniu metu sunku bepamatyti tokį namą tiek miesto, tiek kaimo aplinkoje. Nepalietiškai tokie namai vadinami “Gola Ghar”, kas reiškia „apvalus namas“.

Sekančiame paveikslėlyje pavaizduotas Apačių vikiupas. Vigvamas arba vikiupas – sausų vietovių pusiau klajoklinių indėnų genčių būstas. Vikiupo terminas naudojamas Amerikos pietvakarių ir vakarų indėnų genčių gyvenamiesiems būstams įvardinti. Tuo tarpu vigvamu vadinami Amerikos šiaurės rytuose indėnų naudoti būstai.

Lygumų indėnai statydavosi tipi, kuri yra kitokios konstrukcijos, struktūros ir skirtingo naudojimo.

O štai čia – tipinis Tanzanijos (Afrika) namukas:

Toliau pavaizduoti seni amatininkų namai Kinijos Hubei provincijoje:

Žieminė jurta Azijoje:

Jurta Mongolijoje:

Nuostabus „trulli“ miestelis Italijoje:

Nesunku pastėti, jog praktiškai visame pasaulyje buvo paplitę ovalūs gyvenamieji statiniai.

Tik vėliau, keičiantis istorijai, keitėsi ir namo forma.

Šiuo metu apvalus statinys daugiau asocijuojasi su pilimis, gynybiniais bokštais, šventyklomis ar bažnyčiomis. Tuo tarpu gyvenamieji ar bendros paskirties pastatai yra kvadrato – stačiakampio formų. Tad kodėl vėl atgyja kalbos apie apvalius namus?

Ieškoti kitokių sprendimų skatina šiuolaikinė statyba, kuri yra vis dar pakankamai sunki, gremėzdiška ir neekonomiška. Pažvelkim į gamtą – jį neturi stataus kampo. Ideali forma – rutulys.

Visi dangaus kūnai yra apvalūs, bet ne kvadratiniai. Pilnas pasaulis skraidančių rutulių, bet ne kubų. O ar įsivaizduojate, kokias įtampas ar energijas turi išlaikyti kosminiai kūnai? Niekas nematė nei vieno NSO kubo arba lygiakampio formos (tikint, jog bent kai kurie NSO stebėjimai buvo tikri). Netgi šiuolaikinių automobilių, lėktuvų gamintojams tai kuo puikiausiai žinoma – dėl geresnės aerodinamikos kampai apvalinami ir artėjama prie lašo formos konstrukcijos.

Apskritimas ar kupolas taip pat turi koncentruotos energijos paskirstymo savybę. Apvalioms formoms yra būdingas lygus apkrovos pasiskirstymas be įtampos zonų – tačiau to negalima išvengti kampuose. Taigi, tolygus įtampų pasiskirstymas visame paviršiuje galimas tik naudojant sferos formą. Galbūt tai nėra labai reikšmingas faktas dabartiniais laikas gyvenamųjų namų statyboje, tačiau didelio tūrio statiniuose dažnai galima išvysti kupolus.

Vis dėlto, įvertinant populiarėjančias ekologijos idėjas, apvalus namas puikiai tinka tokių idėjų realizavimui – kuo mažesnė konstrukcijai tenkanti įtampa, tuo mažiau galima sunaudoti statybinių medžiagų ir pati konstrukcija tampa paprastesnė.

Atlikti tyrimai įrodo kad sfera lengvas ir ekonomiškas statinys dėl šių priežasčių:

1. Tai geriausia forma namui, siekiant padidinti jo atsparumą nuo vėjo, lietaus ir sniego. Kadangi sferos namų statyba yra pakankamai nesudėtinga ir jie yra patikimi, tokius namus šiuolaikinė architektūra ima rekomenduoti seismologiškai pavojinguose rajonuose.
2. Ši forma turi didžiausią tūrį prie mažiausios plokštumos – tai reiškia, jog tam pačiam naudingam plotui pasiekti, sunaudojama mažiausiai medžiagų sienų statybai. Tuo nesunku įsitikinti palyginus vienodo paviršiaus ploto apskritimo ir stačiakampio kraštinių perimetrus.
3. Iš antro punkto pastebėjimų išplaukia, jog rutulio paviršius maždaug ketvirčiu mažesnis nei tokios pačios apimties kubo paviršius, o tai reiškia, kad rutulio formos namams reikalinga ketvirčiu mažiau medžiagų, negu kubiniams namams.
4. Sferiniuose statiniuose nėra kampų, kur kaupiasi oras, todėl jie lengviau vėdinami.O ventiliacijos klausimas gali būti lengvai sprendžiamas hermetiškai užsidarančiomis durimis sferos viršuje
5. Sferą sunku susprogdinti: net jeigu jinai būtų susprogdinta kurioje nors lokalioje vietoje, ji vis tiek išlaiko savo konstrukciją ir negriūna – tai lemia tolygus apkrovos pasiskirstymas visame paviršiaus plote.
6. Sferos kompozicijos duoda naujus formų vaizdus tokiuose objektuose kaip baseinai, oranžerijos, automobilių stovėjimo aikštelės, parduotuvės, ir t.t.

Šie apvalių namų privalumai po truputi ima nugalėti stereotipus ir įpročius. Tokius namus statytis ypač patariama kalnuose, salose, ar kitose dėl gamtos stichijų rizikingose vietose. Vis dėlto, tokios konstrukcijos namai sparčiai neplinta ne vien tik dėl įsitikinimų – apvalaus namo statybai netinka bet kokios medžiagos. Todėl apvalų namą pastatyti iš rastų ar plytų yra žymiai sunkiau, nei stačiakampį. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl apvalus namas Lietuvos istorijoje praktiškai nesutinkamas – mūsų kraštas buvo turtingas miškais, todėl savaime paplito šiuo atveju paprastesnė stačiakampė statyba.

Vėliau, populiarėjant plytoms, vėlei apvalios formos negalėjo konkuruoti su stačiakampėms. Tačiau dabartiniai laikais dažnas nė nepagalvoja, jog egzistuoja eilė kitų statybinių medžiagų, kurios ne ką blogesnės už tradicines plytas ar rastus, tačiau idealiai tinkamos apvalaus namo statybai.

Šiuolaikiniai apvalūs namai

Visų pirma, apvalūs namai gali būti statomi ekologiškai, naudojant mums kiek neįprastą statybinę medžiagą – molį arba labiau paplitusią konstrukciją – karkasinius namus. Pastaruoju atveju ekologija gali baigtis panaudojant cheminius šilumos užpildus, tačiau tai nekliudo pastatyti apvalų namą.

Molis, o tiksliau įvairiausi molio mišiniai – bene idealiausia medžiaga apvalaus namo statybai. Jis gali būti maišomas su šiaudais, šakelėmis, pjuvenomis bei specialiai gaminamais mineraliniais priedais. Tačiau tai labai plati tema, reikalaujanti atskiro straipsnio, todėl ją paliksim ateičiai.

Nors molinį namą galima statyti ir be karkaso, didesniems ir moderniems projektams pirmiausia rekomenduojama parengti medinį karkasą, o kaip užpildą naudoti molio mišinį. Tiesa, galima karkasą užpildyti ir šiaudų briketais – tuomet moliu tereikia šiaudinę sieną nutinkuoti. Nors tai gali pasirodyti tikra egzotika, tačiau Lietuvoje jau kyla panašūs namais – apie tai mes jau esame nemažai rašę.

Kaip gi gali atrodyti šiuolaikinis modernus namas su apvaliomis sienomis ir ekologiška statyba? Kelis tokių namų pavyzdžius galite išvysti žemiau esančiose nuotraukose ir patys susidaryti nuomonę apie juos.

Kita apvalkų namų statybos galimybė pritaikyta šiuolaikinių technologijų mėgėjams – tai monolitiniai namai, paprasčiausiu atveju gaminami iš betono, stiklo bei metalo konstrukcijų. Nors monolitine statyba nėra ekologiškumo pavyzdys, tačiau ji suteikia puikias galimybes įvairioms architektų bei šeimininkų fantazijoms įgyvendinti.

Kaip atrodo tokie namai, galite peržiūrėti žemiau esančiose nuotraukose.

Kalifornijoje pastatyti monolitiniai gyvenamieji namai: