Kinijos augimą lydi milžiniški transporto kamščiai (Video)

Pirmiausia – kamštis iš tikrųjų net neketina baigtis. „Tiesiog neįmanoma,“ – žurnalistus patikino netoli Mongolijos sienos esančio Čandziakou miesto greitkelio policijos pareigūnas. „Visos juostos užpildytos, jei norite nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų iš Mongolijos į Hebei miestą, teks užtrukti keturias ar penkias dienas.“

Savaitgalį vietoje apsilankę AFP žurnalistai pranešė, jog didžiulis automobilių kamštis Kinijoje Pekino-Hebėjaus greitkelyje pasiekė maždaug 260 km ilgį.

Didysis kinų kamštis sukėlė viso pasaulio nuostabą. „Geriausiais laikais“ tysojęs 100 kilometrų greitkelio atkarpoje, jis sulaikė tūkstančius sunkvežimių vairuotojų beveik savaitei. Šie didžiąją laiko dalį valgė vien sušaldytus makaronus, kuriuos beprotiškomis kainomis pardavinėjo vietiniai apsukruoliai.

„Praeitą savaitę penkias dienas praleidau kelyje visiškai nejudėdamas,“ – spaudai sakė sunkvežimio vairuotojas Li. „Užsiėmimai čia tik du, miegoti ir valgyti. O valgyti galima tik makaronus.“ Makaronų pakelis greitkelyje kainavo maždaug 1,2 lito, karštas vanduo jiems atšildyti – dar 3,2 lito.

Tokie kamščiai arba, tiksliau, vienas didelis transporto kamštis, Kiniją gali varginti iki pat 2012 m., kol bus pastatyta tūkstančiai kilometrų naujų kelių bei nutiesta geležinkelio bėgių. Priežastis paprasta – keliai statomi lėčiau, nei auga Kinijos ekonomika bei vartojimas. Smarkiai išaugusi elektros energijos paklausa privertė įjungti šilumines elektrines didesniu pajėgumu. Joms prireikė daugiau anglies, kurios galima atsivežti iš Mongolijos. Ir, nepaisant policijos pastangų šiuos srautus sulaikyti, tūkstančiai sunkvežimių patraukė į Šiaurę.

Mongolijos anglies gavyba dėl šios priežasties pernai išaugo 37 proc. iki 637 mln. tonų per metus, o šiemet ketina augti dar apie 15 proc. Dauguma šios anglies turėtų pasiekti Rytų Kinijos uostus ir laivais būti pergabenta į didžiuosius Pietryčių miestus, bet tam tiesiog nepakanka transporto.

Be to, šiuo keliu į miestą patenka vilkikai su statybinėmis medžiagomis, reikalingomis tūkstančiams naujų pastatų greitai augančiame Pekine. Šie vilkikai ne tik sukelia nežmoniškų spūsčių, bet ir gadina kelią. Tuo pačiu keliu į miestą patenka ir dauguma miesto gyventojams reikalingų išteklių, tokių kaip maistas, vanduo ir šildymo medžiagos.

Apkaltinti pastangų trūkumu Kinijos negalėtų niekas. Prieš dešimt metų šalyje buvo apie 12 tūkst. kilometrų greitkelių. Dabar jų – 64,6 tūkst. km, ir nauji kilometrai statomi didžiausiu įmanomu tempu. Iki 2020 m. greitkelių tinklu Kinija tikisi pralenkti JAV. Vien geležinkelių pernai buvo nutiesta daugiau nei 4 tūkst. kilometrų, valdžia taip pat giriasi padidinusi jų pravažumą bei vagonų talpą.

„Kinija su šia užduotimi tvarkosi geriau nei bet kuri kita šalis bet kurioje kitoje pasaulio vietoje,“ – įsitikinęs Pasaulio banko Pekino biure dirbantis už transporto reikalus atsakingas Johnas Scalesas. Bet net ir Kinijoje, kurioje galima nepaisyti tokių smulkmenų, kaip aplinkosaugos reikalavimai ar žmogaus teisės, naujų kelių ir geležinkelių statyba užtrunka ne mėnesius, o metus.

Kamščiai vargina ne tik Šiaurę. Judėdami iš Vakarų Kinijos link Pekino lengvųjų automobilių vairuotojai taip pat priversti stovėti iki šimto kilometrų siekiančiuose kamščiuose ilgas valandas, kol sunkvežimiai su anglimi iš lėto stumiasi link jūros. O tarp sunkvežimių zuja vietiniai smulkieji verslininkai, pardavinėjantys makaronus ir obuolius.

„Kuo daugiau kelių statoma, tuo labiau jie kemšasi,“ – piktinosi vilkiko vairuotojas Vangas Haihe. „O tada statomi nauji keliai.“