Kraunasi ...
Nors aliuminis yra vienas iš gausiausių žemės plutos metalų ir sudaro net 7,9% žemės plutos masės, gamtoje jis egzistuoja tik kaip labai pastovūs junginiai su kitomis medžiagomis.
Dėl šios priežasties aliuminis buvo atrastas ir pavadintas dabartiniu vardu tik 1808 m. kai anglas seras Hampris Deivis (Humphry Davy) nustatė aliuminio egzistavimo faktą ir pavadino metalą.
1. Aliuminio istorija.
Tačiau istoriniuose šaltiniuose minima, kad alūnas buvo gaunamas antikos laikais. Jau tada jis buvo naudojamas, kaip nurodo Plinijus, kandiku dažant. Teigiama, kad Romos karvedys Archelajus romėnų karo su persais metu liepė aptepti savo medinius kovos bokštus alūnu ir tokiu būdu padarė juos atspariais ugniai, o persams jų sudeginti nepavyko.
1761 m. Guyton de Morveau pasiūlė pavadinimą alumina, o 1787 m. prancūzas Antuanas Lavuazjė (Antoine Lavoisier) taip pavadino vis dar neatrasto metalo oksidą. Jis manė, jog ši medžiaga – oksidas tokio metalo, kurio cheminė trauka prie deguonies tokia didelė, kad jo negalima atskirti nuo deguonies žinomais to meto būdais.
1821 m. prancūzas mineralogas Pjeras Bertis (Pierre Berthier) atrado kietą, rausvą, panašią į molį medžiagą, kurios 52% sudarė aliuminio oksidas. Ši medžiaga buvo rasta netoli Los Baux miestelio pietų Prancūzijoje ir pavadinta boksitu – dažniausia aliuminio rūda.
1825 m. danas Hansas Erstedas (Hans Christian Ørsted) pirmasis išgavo aliuminį, nors šis ir nebuvo grynas. Gryną aliuminį išgavo vokiečių chemikas Frydrichas Vėleris (Friedlich Wöhler) 1827 m. Vėliau gamybos procesas buvo tobulinamas, tačiau metalo kaina, buvusi aukštesnė už aukso ir platinos, sumažėjo tik XIX a. pabaigoje.
Dabartinį rentabilų aliuminio gavimo būdą tais pačiais 1886 m. išrado amerikietis Čarlis Halas (Charles Martin Hall) ir prancūzas Paulas Heraultas (Paul Héroult). Tai aliuminio oksido tirpalo išlydytame kriolite elektrolizė. Ir jau 1888 m. atsirado pirmosios aliuminio gamybos kompanijos Prancūzijoje, JAV, Šveicarijoje. Alfred E. Hunt įkūrė Pitsburgo redukcijos kompaniją (Pittsburgh Reduction Company) Pensilvanijoje, kuri palaipsniui plėtėsi ir dabar žinoma kaip Alcoa (Aluminum Company of America). Ji 1902 m. įsteigė Kanadoje dukterinę įmonę Northern Aluminum Company (pervadinta į Aluminum Company of Canada, savarankiška nuo 1928 m.). 2007 m. daugiafunkcinė išteklių gavybos JK ir Australijos korporacija Rio Tinto įsigijo Alcan už 38 mlrd. dolerių ir įmonė pervadinta Rio Tinto Alcan, veikia kaip viena TNK. 1894 m. pradėjo savo veiklą britų British Aluminium Company.
Tarpukaryje daugiausia boksitų iškasdavo Prancūzija, po Antrojo karo Olandų ir Britų Gvianos (dabar Surinamas ir Gajana) išgaudavo pusę pasaulio boksitų. Vėliau kurį laiką pirmavo Jamaika, o nuo 1973 m. pirmauja Australija. Nuo 2001 m. aliuminio oksido gamyba pradėjo pirmauti Kinija, o nuo 2007 m. ji pirmauja ir pirminio aliuminio gamyboje.
2. Aliuminio rūdos. Boksitai.
Nors aliuminis yra labai dažnas ir plačiai paplitęs elementas, šio metalo rūdų (iš kurių galima gauti ekonominį efektyvumą) maža. Svarbiausios rūdos – boksitai (rečiau dar naudojamos nuosėdinės uolienos – kaolininis molis, argilitas, nefelinas), rūdomis gali būti hidroterminės metasomatinės (alūnitas, seniausiai žinomas ir kriolitas), magminės (urtitas, nefelino sienitas, leucititas) uolienos. Nepaisant boksitų dominavimo, naudojami kiti ištekliai, ir nors jiems įsisavinti reikia kitų technologijų ir daugiau investicijų, manoma, kad ateityje aliuminio rūdų spektras gali ženkliai prasiplėsti.
Boksitai. Beveik visas aliuminis gaunamas iš svarbiausios rūdos – boksito rūdų. Boksitai – nuosėdinė uoliena (pagal Prancūzijos vietovės Les Baux pavadinimą). Susideda daugiausia iš aliuminio oksido (iki 60%) ir geležies oksido. Turi įvairių priemaišų. Struktūra būna oolitinė, poringa arba puri, tekstūra masyvi, rečiau sluoksniuota. Dažnesnė spalva raudona ar ruda. Dažniausiai būna eliuviniai, susidaro kaip uolienų irimo produktas drėgno atogrąžų ar subtropinio klimato sąlygomis. Rečiau – nuosėdiniai, susidarę nusėdus aliuminio mineralams vandens baseinuose). Esama paviršinė (1 pav.) ir giluminė (naudojamas šachtinis gavybos būdas) boksitų telkinių slūgsojimo struktūra. Be aliuminio gamybos boksitai dar naudojami:
- Dažų gamyboje.
- Dirbtinių abrazyvų gamyboje.
- elektrokorundo gamyboje.
- Naftos produktų valymui.
- Kaip fliusas juodojoje metalurgijoje.
1 pav. Boksitų telkinių slūgsojimo struktūra Saraca plynaukštėje (Brazilija).
Pasauliniai išžvalgyti boksitų ištekliai siekia 27 mlrd. tonų (1 lent.). Daugiausia jų turi Gvinėja (7,4), Australija (6,2), Vietnamas (2,1), Jamaika (2), Brazilija (1,9). Preliminarūs pasaulio ištekliai gali siekti 55-75 mlrd. tonų, iš jų Afrikai tektų 32%, Okeanijai – 23%, Lotynų Amerikai – 21%, Azijai 18%.
1 lent. Išžvalgyti boksitų ištekliai pasaulyje, 2009 m.
|
|
Valstybė |
Išžvalgyti boksitų ištekliai |
|
|
mln. t. |
% |
||
| 1. | Gvinėja |
7400 |
27,31 |
| 2. | Australija |
6200 |
22,88 |
| 3. | Vietnamas |
2100 |
7,75 |
| 4. | Jamaika |
2000 |
7,38 |
| 5. | Brazilija |
1900 |
7,01 |
| 6. | Indija |
770 |
2,84 |
| 7. | Kinija |
750 |
2,77 |
| 8. | Gajana |
700 |
2,58 |
| 9. | Graikija |
600 |
2,21 |
| 10. | Surinamas |
580 |
2,14 |
| 11. | Kazachstanas |
360 |
1,33 |
| 12. | Venesuela |
320 |
1,18 |
| 13. | Rusija |
200 |
0,74 |
| 14. | JAV |
20 |
0,07 |
|
|
Kitos šalys |
3200 |
11,81 |
| Pasaulis |
27100 |
100 |
|
3. Gavyba ir technologijos.
Aliuminio gavybos pramonė apima pirminę išteklių žvalgybą, resursų tikslinimą ir vertinimą, aliuminio rūdų gavybą ir pirminį sodrinimą (bergždo šalinimą). Šis procesas lydimas kitų veiklų, pvz., gavybos ir bendrosios (jei jos nėra) infrastruktūros kūrimą, gyvenviečių statybą ir kasyklų įrengimą, tiekimo sistemų pajungimą, sodrinimo ir sandėliavimo aikštelių įrengimą, rekultivaciją.
Kaip pavyzdys pateikiamas Porto Trombėto boksitų baseino (Brazilija) gavybos sistema. Naudingųjų iškasenų telkiniai slūgso 5-15 m gylyje po organiniu ir molingu sluoksniu. Paviršinis sluoksnis nukasamas ir planingai klostomas tose vietose, kuriose jau buvo išgauta rūda. Naudingi boksito klodai yra nuo kelių iki kelių dešimčių metrų storio (vidutiniškai 10 m), o jų sudėtis nėra vienoda. Jie savo struktūra nevienodi (2 pav.).
Iš kasyklos mineralinė uoliena gabenama iki smulkintuvų, atliekamas pirminis sodrinimas. Čia rūda ne tik susmulkinama, bet ir plaunama, filtruojama, šalinamas bergždas. Po tokio sodrinimo gaunama apie 27% kietos masės rūdos atliekų, kurios gabenamos į Saraco plynaukštę, jomis užpildomi nukasti žemės klodai. Boksitai toliau gabenami 28 km geležinkeliu į uostą: jei parduodama drėgna rūda – tiesiai į laivą, jei – sausa, pirmiau patenka į džiovinimo krosnis. Uostas įsikūręs ant Trombeto, Amazonės intako, upės maždaug 110 km iki šių upių santakos, gali priimti iki 60000 t (DWT) krovos laivus.
2 pav. Boksitų gavybos procesas nuo kasybos iki pakrovimo gabenimui į lydyklas MRN kasyklose (Porto Trombetas, Brazilija).
4. Boksitų geografija.
Dideli boksitų kiekiai yra Australijoje, Brazilijoje, Gvinėjoje, Jamaikoje, Indijoje ir kt. Kasmet iškasama virš 200 mln. t boksitų (2008 m. – 205 mln. t). Pastebima kasmetinė šios žaliavos gavybos didėjimo tendencija. Per pastaruosius 50 metų, Australija tapo didžiausia boksito rūdos ir aliuminio lydymo gamintoja bei eksportuotoja – 2008 m. ji išgavo 61,4 mln. t boksitų. Kiti stambiausieji gavėjai: Kinija (35 mln. t), Brazilija (22), Indija (21,2), Gvinėja (18,5), Jamaika (14). Visi šie lyderiai drauge išgavo 84% visų pasaulio boksitų (2 lent.).
2 lent. Daugiausia aliuminio rūdos (boksitų) išgaunančios šalys, 1998-2008 m., tūkst. tonų.
|
Vieta |
Valstybė |
1998 |
2000 |
2002 |
2004 |
2006 |
2008 |
||
|
tūkst. t |
% |
tūkst. t |
% |
||||||
|
1 |
Australija |
44553 |
36,2 |
53802 |
54024 |
56593 |
61780 |
61389 |
29,9 |
|
2 |
Kinija |
8200 |
6,7 |
9000 |
12000 |
17000 |
27000 |
35000 |
17,1 |
|
3 |
Brazilija |
11961 |
9,7 |
14290 |
13900 |
20950 |
22055 |
22000 |
10,7 |
|
4 |
Indija |
6102 |
5,0 |
7562 |
9274 |
11285 |
13940 |
21210 |
10,3 |
|
5 |
Gvinėja |
15570 |
12,7 |
15700 |
15700 |
15254 |
18784 |
18500 |
9,0 |
|
6 |
Jamaika |
12646 |
10,3 |
11127 |
13119 |
13296 |
14865 |
14000 |
6,8 |
|
7 |
Rusija |
3450 |
2,8 |
4200 |
3800 |
6000 |
6600 |
6300 |
3,1 |
|
8 |
Venesuela |
4826 |
3,9 |
4361 |
5000 |
5842 |
5928 |
5500 |
2,7 |
|
9 |
Surinamas |
3931 |
3,2 |
3610 |
4500 |
4052 |
4924 |
5230 |
2,6 |
|
10 |
Kazachstanas |
3437 |
2,8 |
3730 |
4377 |
4705 |
4884 |
4900 |
2,4 |
|
11 |
Graikija |
1823 |
1,5 |
1991 |
2492 |
2444 |
2163 |
2220 |
1,1 |
|
12 |
Gajana |
2267 |
1,8 |
2471 |
2000 |
1506 |
1558 |
2098 |
1,0 |
|
13 |
Indonezija |
1056 |
0,9 |
1151 |
1283 |
1331 |
1502 |
1400 |
0,7 |
|
14 |
Siera Leonė |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1071 |
954 |
0,5 |
|
|
Kitos valstybės |
3178 |
3 |
3005 |
17531 |
3741 |
4946 |
4299 |
2 |
| Pasaulis |
123000 |
100 |
136000 |
159000 |
164000 |
192000 |
205000 |
100 |
|
Nedaug telkinių yra labai stambūs, jų priskaičiuojama iki 12 (3 lent.), nors dar keliuose stambiuose išžvalgytuose telkiniuose artimiausiu metu gali būti pastatytos naujos kasyklos. Stambiausios kasyklos yra daugiausia išteklių turinčiose valstybėse (4 lent.). Tik apie pusę gavybos proceso kontroliuoja tos pačios šalys, kurios išgauna boksitus. Gavybos kontrolę kitose šalyse išlaiko JAV, JK, Rusija, Šveicarija. Stambiausi daug kasyklų kontroliuojanti korporacija – amerikiečių Alcoa. Dabartinė stambių kasyklų išsidėstymo geografija nekito (3 pav.), tačiau artimiausiais metais gali įvykti žymesnių pokyčių, nes šiuo metu vykdomi bent 6 stambūs projektai, kurių bendras pajėgumas gali viršyti 25 mln. t/metus.
3 lent. Aliuminio rūdos kasyklų (lokalizuotame telkinyje) klasifikacija pagal jų gamybinius pajėgumus.
|
Gamybiniai pajėgumai Rodikliai |
iki 1 mln. t |
1-5 mln. t |
5-10 mln. t |
10-15 mln. t |
15-20 mln. t |
| Kasyklų telkinių skaičius pasaulyje |
svarbesnių – 31 |
32 |
5 |
4 |
3 |
|
Paplitimas (pagal valstybes) |
Gana, Graikija, Gajana, Indija, Kinija, Turkija |
Brazilija, Gajana, Gvinėja, Indija, Kinija, Rusija |
Australija, Brazilija, Jamaika |
Gvinėja, Australija, Indija |
Australija, Brazilija |
|
Pagrindinės kontroliuojančios šalys |
Daugiausia nacionalinės kompanijos |
JAV, Brazilija, Rusija, Kinija, |
Australija, JK, JAV, Šveicarija |
Australija, JK, JAV, Rusija |
Australija, JK, JAV, Brazilija |
4 lent. Didžiausi boksitų telkiniai/kasyklos pasaulyje ir jų kontrolė, 2009 m.
|
Boksitų baseinas/telkinys/kasykla |
Valstybė |
Gavybos pajėgumai 2009 m., mln., t |
Kontroliuojanti gavybą valstybė |
| Huntly |
Australija |
20 |
JAV |
| Veipa-Andomas, Ely |
Australija |
20 |
JK, Australija |
| Porto Trombetas (Oriksimina) |
Brazilija |
18,1 |
Brazilija |
| Kamsar ir Sangaredi |
Gvinėja |
14 |
JAV |
| Bidikou |
Gvinėja |
14 |
JAV |
| Vorslis (Boddington) |
Australija |
13,2 |
JK, Australija |
| Jamnagar, Kachchh, Saurashtra kasyklos |
Indija |
12,5 |
Indija |
| Willowdale |
Australija |
8,6 |
JAV |
| Govas |
Australija |
8 |
JK, Australija |
| Los Pijiguaos |
Venesuela |
5,5 |
Venesuela |
| Paragominas |
Brazilija |
5,4 |
Brazilija |
| Discovery Bay |
Jamaika |
5,1 |
Šveicarija |
3 pav. Stambiausių boksitų telkinių paplitimas pasaulyje.
5. Dvi boksitų gavyba įdomios šalys.
Brazilija.
Brazilija 2008 m. išgavo 22 mln. t boksitų (10,7% pasaulinės gavybos), iš jų – tris ketvirtadalius ji tiekia pasaulinei rinkai. Stambiausi boksuotų baseinai yra Šiaurės Brazilijoje, Amazonės regione (5 lent.). Tai Trombeto, Paragomino ir Almerim telkiniai. Boksitų tyrinėjimo darbais Brazilijoje (ir Gvinėjoje) užsiima braziliška Vale korporacija.
Mineração Rio do Norte (Porto Trombeto boksitų kasyklos).
Mineração Rio do Norte (MRN) Oriksiminoje ir Porto Trombete užsiima boksitų gavyba, jų daliniu apdirbimu, smulkinimu ir žaliavos krova į laivus. Boksitų gavybos pradiniai pajėgumai buvo 3,3 mln. t/metus, tačiau per kelis dešimtmečius žaliavos poreikis labai išaugo, todėl įmonė nuolat didino savo gavybos pajėgumus ir 2008 m. galėjo išgauti 16,3 mln. t/metus – vienas stambiausių pasaulyje aliuminio rūdos kasyklų kompleksų. Šiuo metu veikia trys kasyklos: Saraca, Bacaba ir Aviso (6 lent.).
Porto Trombetas miestas – tai jauna, turinti apie 7000 gyventojų gyvenvietė prie Trombeto upės, pastatyta aprūpinti būstu ir paslaugomis MRN kompanijos darbuotojus ir jų šeimas. Kompleksas turi pilną tiekimo (šilumos, elektros, geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemos ir socialinę infrastruktūrą. Gyvenvietėje yra per 1000 pastatų, šalia oro uostas.
Paragomino boksitų kasyklos.
Paragomino boksitų kasyklos – vienos turtingiausiu rūdos atsargomis pasaulyje išsidėsčiusios Para valstijos rytuose, kontroliuojamos Brazilijos Vale (CVRD) kompanijos. Gavybos pajėgumai siekia 5,4 mln. t/metus. Manoma, kad rūdos ištekliai siekia 878 mln. t, ir nors vidutinis klodo storis nedidelis (2-4 m), telkiniai apima ne mažiau kaip 1000 km ². Dalis boksitų iš Paragominas gavybos telkinių nuo 2007 m. tiekiami 244 km ilgio vamzdynu (sumaišius su vandeniu) Alunorte rafinavimo įmonei (Barcarena miestas). Tai ilgiausias tokio pobūdžio boksitų gabenimo vamzdynas pasaulyje.
5 lent. Didžiausių Brazilijos boksitų baseinų išžvalgytos rūdos atsargos ir jų kokybė 2009 m.
|
Gavybos baseinas ir telkiniai |
Galutinai išžvalgyti resursai |
Išžvalgytos spėjamos atsargos |
Iš viso |
Gavybos pradžia |
Numatoma gavybos pabaiga |
|||
|
Kiekis |
Sodrumas |
Kiekis |
Sodrumas |
Kiekis |
Sodrumas |
|||
| MRN (Oriksimina, Porto Trombetas) | ||||||||
| Almeidas* |
0.8 |
49.8 |
– |
– |
0.8 |
49.8 |
2002 |
2010 |
| Aviso |
14.4 |
49.7 |
– |
– |
14.4 |
49.7 |
2003 |
2011 |
| Bacaba |
7.4 |
52.2 |
– |
– |
7.4 |
52.2 |
2009 |
2012 |
| Saracá V |
1.6 |
46.8 |
– |
– |
1.6 |
46.8 |
1979 |
2011 |
| Saracá W |
11.1 |
48.9 |
– |
– |
11.1 |
48.9 |
2006 |
2013 |
| Bela Cruz |
50.5 |
51.0 |
24.9 |
50.9 |
75.4 |
51.0 |
– |
2018 |
| Cipó |
2.3 |
48.7 |
5.2 |
48.7 |
7.5 |
48.7 |
– |
2023 |
| Teófilo |
31.3 |
49.0 |
6.0 |
49.0 |
37.3 |
49.0 |
– |
2023 |
| Aramã |
9.7 |
48.7 |
1.4 |
48.9 |
11.0 |
48.7 |
– |
2019 |
| Greigh |
2.0 |
47.8 |
0.8 |
47.6 |
2.7 |
47.8 |
– |
2022 |
| Monte Branco |
18.9 |
47.9 |
26.0 |
47.5 |
44.9 |
47.7 |
– |
2019 |
| Viso MRN |
150.1 |
49.7 |
64.3 |
49.2 |
214.3 |
49.6 |
1979 |
2023 |
| Paragominas | ||||||||
| Miltonia 3 |
134.8 |
49.4 |
55.3 |
49.4 |
190.1 |
49.4 |
2006 |
2032 |
| Miltonia 5 |
95.7 |
47.3 |
2.9 |
47.3 |
98.6 |
47.3 |
– |
2032 |
| Viso Paragominas |
230.5 |
48.5 |
58.2 |
49.3 |
288.7 |
48.7 |
2006 |
2032 |
Pastaba: kiekis – mln. t; sodrumas – aliuminio oksido dalis (%) rūdoje; *- kasykla uždaryta.
6 lent. Didžiausių Brazilijos boksitų baseinų rūdos gavybos pajėgumai 2007 ir 2009 m.
|
Baseinas ir telkinys |
Boksitų gavybos pajėgumas, mln. t |
|
|
2007 |
2009 |
|
|
MRN – Oriksimina, Trombetas |
||
| Almeidas |
4,8 |
2,2 |
| Aviso |
14,4 |
13,5 |
| Saracá V |
2,1 |
0,9 |
| Saracá W |
3,5 |
4,1 |
| Viso MRN |
24,8 |
20,7 |
|
Paragominas |
||
| Miltonia 3 |
4,4 |
10,1 |
| Iš viso šiuose baseinuose |
29,2 |
30,8 |
Rusija.
Šalyje ekonomiškai svarbių boksitų telkinių nėra daug, o kokybė, lyginant su kitom pasaulio šalim – menka (3-20% aliuminio oksido rūdoje). Todėl sodrinimui ir rafinavimui reikia ženkliai didesnio kiekio elektros energijos. Svarbiausi telkiniai išsidėstę Timano kalvagūbryje (Komijos respublikoje), Šiaurės ir Pietų Urale, Belgorodo srityje (Vidurio Rusijos aukštumos pietinėje dalyje), blogesnės kokybės – Vakarų Sibiro lygumoje (Jamalo Nencų ir Chantų-Mansių autonominėse apygardose). Pastaraisiais metais gavyba vyksta tik trijuose telkiniuose, o gavybos apimtys svyruoja nedaug. Rusijos boksitų atsargos mažėja, nes gavyba daug intensyvesnė nei naujų telkinių žvalgyba (4 pav.).
4 pav. Rusijos boksitų gavybos ir naujų išteklių žvalgybos dinamika 1997-2008 m.
Šiaurės Uralo boksitų telkinys yra Sverdlovsko srityje. Čia rūda išgaunama nuo 1932 m., tačiau telkinyje statomos vis naujos kasyklos, atidaromos naujos šachtos. Čia veikiančios 4 kasyklos iškasa apie 55% Rusijos boksitų. Rūda daugiausia išgaunama požeminiu būdu atšiauriomis, labai sudėtingomis gavybai sąlygomis.
Vidurio Timano boksitų telkinys (Timano kalvagūbryje) pradėtas eksploatuoti 1997 m. Jis yra apie 150 km į šiaurės vakarus nuo Uchtos miesto (Komijos respublika) neapgyvendintoje taigos zonoje. Gavyba vyksta atviruoju būdu, gavybos sąlygos gana palankios. Čia rūda sodri (46-50%), išgaunama apie 35% Rusijos boksitų. Gavybos kompanija naudoja mažo ekologinio poveikio įrangą, atitinka aukščiausio lygio pasaulinius gavybos reikalavimus. Šias abi kasyklas kontroliuoja didžiausia Rusijoje ir pasaulyje aliuminio pramonės korporacija RUSAL. Visa išgauta rūda perdirbama jos pačios lydyklose.
Iksinsko telkinį Archangelsko srityje eksploatuojanti įmonė Северо-Онежский бокситовый рудник išgauna apie 10% Rusijos boksitų.
Nefelino rūda.
Rusija – vienintelė pasaulyje valstybė be boksitų aliuminio gamybai kasa ir naudoja daug prastesnės kokybės nefelino rūdą (5 pav.). Daug nefelino gaunama kasant apatitus. Nefelino rūdose aliuminio oksido tėra vos keli procentai, tačiau jis, ypač Rusijoje plačiai paplitęs, jo atsargos netgi neapskaitomos. Be Rusijos daugiausia išžvalgytų telkinių yra Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Meksikoje, Norvegijoje. Rusija nefeliną išgauna aštuoniose Murmansko srities apatitų-nefelino kasyklose (nefelinas išgaunamas kaip antrinis mineralas) ir vienoje Kemerovo srities kasykloje, kur išgaunamas tik nefelinas. Net 40% Rusijoje pagaminamo aliuminio yra gaunama panaudojant nefelino rūdas ir koncentratus.
5 pav. Rusijos nefelino rūdos gavybos dinamika 1997-2008 m.
6. Pasaulinė prekyba boksitais.
Pasaulinė prekyba aliuminio rūda iki 2008 m. nuolat augo. Rūdas parduoda daugiausiai išgaunantys kraštai (Australija, Gvinėja, Indija, Lotynų Amerikos šalys), išimtį sudaro Kinija, kuri tampa didžiausiu rūdos importuotoju, tuo pačiu lydydama ir šalies viduje išgautą boksitą. Be jos, stambiausiais importuotojais išlieka Šiaurės Amerikos ir Europos šalys. Nauja tendencija – gana sparčiais tempais augantis Persų įlankos šalių, ypač JAE ir Bahreino, boksitų importas besiplečiančioms dėl čia gaminamos pigios elektros energijos aliuminio lydykloms.
Stambiausių eksportuotojų sąrašas išlieka panašus eilę metų. Daugiausia boksitų eksportuoja Australija (7 lent.), dažniausiai juos gabendama į Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją ir Italiją. Itin daug pastaruoju metu boksitų eksportuoja Brazilija, daugiausia į JAV, Kanadą, Airiją, Vokietiją. Gvinėja (panašiai ir Gajana) rūdas gabena į Šiaurės Ameriką, Ispaniją, Kiniją, Ukrainą, kitas Europos šalis. Visą Jamaikos rūdą nuperka JAV lydyklos.
Penki stambiausi rūdos importuotojai 2008 m. įsigijo 80% pasaulinėje rinkose parduodamų boksitų. Virš 10 mln. t importavo JAV (iš L. Amerikos šalių, Gajanos), tiek pat – Kinija (iš Azijos importuotojų (nuperka visą Indonezijos ir Malaizijos parduodamą rūdą), Australijos. Kanada rūdas įsiveža daugiausia iš Brazilijos ir Gvinėjos, Europos lydyklos – iš Gvinėjos, Gajanos, Brazilijos, Australijos.
7 lent. Didžiausi boksitų rūdos ir koncentratų eksportuotojai, 2008 m., mln. t.
| Valstybė |
Eksportas, mln. t |
|
| 1. | Australija |
8,66 |
| 2. | Brazilija |
6,22 |
| 3. | Gvinėja |
6,11 |
| 4. | Gajana |
4,75 |
| 5. | Indija |
4,52 |
| 6. | Jamaika |
4,43 |
| 7. | Indonezija |
1,29 |
| 8. | Malaizija |
1,08 |
| 9. | Siera Leonė |
0,82 |
| 10. | Graikija |
0,79 |
| 11. | Gana |
0,56 |
| 12. | Turkija |
0,26 |
| 13. | Bosnija ir Hercegovina |
0,21 |
| 14. | Olandija |
0,13 |
| Kitos šalys |
0,18 |
|
| Pasaulis, iš viso |
40,01 |
Šaltinis: 2008 International Prade Statistics Yearbook, vol. 2. New York: United Nations Statistics Division; WTO statistika.
Šaltiniai: nacionalinės statistikos valdybos, enciklopedijos, kompanijų internetiniai puslapiai, metinės ataskaitos
Darius Česnavičius, Vilniaus Pilaitės gimnazijos geografijos mokytojas
darius.ces@vpu.lt
