Nemuno delta po 50 metų gali nuskęsti

Sausumos plotų Nemuno deltoje pokyčius stebintys geologai teigia, jog jei dabartinės čia pasireiškiančios sausumos ploto mažėjimo tendencijos nesikeis, po 50 metų delta gali būti užlieta vandens.

Tokias išvadas daro Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai Donatas Pupienis, Gintautas Žilinskas bei Darius Jarmalavičius, kurie kartu su Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistais atliko Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčių analizę, paremtą kartografiniais 1910-2005 metų duomenimis, skelbia LGT.

Geologai pastebi, jog pirmojoje XX amžiaus pusėje sausuma intensyviausiai skverbėsi į Kuršių marias Atmatos ir Vytinės žiočių rajonuose. Tuo metu XX amžiaus antrojoje pusėje šiuose rajonuose naujos sausumos susidarė gerokai mažiau. Mokslininkai įspėja, kad jei šios tendencijos išsilaikys ir ateityje, per artimiausius 50 metų akumuliaciją deltoje keis erozija. „Kadangi Nemuno avandeltos paviršius lėkštas ir žemas – didžiojoje dalyje neviršija 0,3-0,5 metrų aukščio, o nemaža dalis yra ir žemiau jūros lygio, tikėtina, kad didžiajai daliai Nemuno avandeltos jau per artimiausius 50 metų kyla reali užliejimo grėsmė“, – teigiama pranešime.

Per paskutinius 47 metus sausumos prieaugis avandeltoje sumažėjo 2,2 karto. Anot geologų, akumuliacijos procesai tapo nebe tokie intensyvūs dėl Nemuno nuotėkio ir jo nešmenų mažėjimo, stebimo nuo XX amžiaus vidurio. Mokslininkų teigimu, upės nuotėkio ir nešmenų mažėjimui įtakos turėjo antropogeniniai (hidroelektrinių, tvenkinių statybos  bei jų eksplotacijos, vandens permetimo iš Nemuno baseino į Dniepro baseiną) bei gamtiniai (Nemuno ir jo intakų vandeningumo mažėjimas dėl klimato kaitos) veiksniai. Be to, stebimas Baltijos jūros bei Kuršių marių vandens lygio kilimas ir žemės plutos grimzdimas Nemuno deltos rajone.

Pagal alfa.lt