Lietuvos gyventojų skaičius – 3 mln. 53,8 tūkst. (KOMENTARAI, NUOMONĖS)

Statistikos departamentas informuoja, kad baigėsi Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausa, per kurią buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Išankstiniais e. surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu (2011 m. kovo 1 d.) Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Tai sudaro apie 94 procentus pagal Gyventojų registro duomenis ir Statistikos departamento metodiką įvertinto Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris kovo 1 d. sudarė 3234,9 tūkst.

Išankstiniais surašymo duomenimis gyvena:

Vilniuje – 539 tūkst. gyventojų.

Kaune – 321,2 tūkst. gyventojų.

Klaipėdoje – 161,3 tūkst. gyventojų.

Šiauliuose – 113,1 tūkst. gyventojų.

Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų.

Išankstiniai gyventojų surašymo rezultatai yra įvertinti remiantis operatyviais e. surašymo ir gyventojų apklausos duomenimis.

Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojų nedalyvavo surašyme (atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti).

Birželio mėn. prasidės surinktų surašymo duomenų apdorojimas. Surašymo duomenys bus skenuojami, koduojami, atliekama loginė kontrolė, vėliau – lyginami su valstybės registrų ir kitų administracinių šaltinių duomenimis. Galutinis gyventojų skaičius gali skirtis nuo išankstinių surašymo duomenų.

Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas paskelbs iki 2013 m. birželio mėn.

Išlieka nedeklaruotos emigracijos tendencijos

Anot Demografinių tyrimų instituto vadovės prof. Vlados Stankūnienės, džiugu, kad yra nors 3 mln. gyventojų, tačiau labai norėjosi tikėtis, kad bus daugiau.

„Tarp surašymų mes labiausiai nežinojome apie nedeklaruotą emigraciją. Gyventojų surašymas kaip tik patikslina gyventojų, kurie nedeklaravę išvažiavo ir gyvena užsienyje jau ilgiau negu metus, skaičių. 2010 m., pasikeitus Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimo tvarkai, labai daug žmonių – net per 80 tūkst. – deklaravo emigraciją, todėl norėjosi tikėti, kad didžioji dalis emigrantų pranešė apie savo išvykimą ir nedeklaravusių savo emigraciją žmonių bus daug mažiau“, – sakė mokslininkė.

Demografės teigimu, vis dar išlieka didelė vadinamoji neakumuliuota emigracija. Mat surašymas bet kuriuo atveju fiksuoja tik daugiau nei metų laiko emigraciją, kadangi gyventojų buvo prašoma surašyti ir tuos savo šeimos narius, kurie trumpiau nei metus gyvena užsienyje. Tačiau niekas negali pasakyti, koks jų skaičius nuspręs nebegrįžti.

„Lietuva pagal emigracijos srautus išsiskiria, taigi ta neakumuliuota emigracija yra pakankamai didelė ir mes jos nelabai žinome. Todėl gyventojų surašymas, esant tokiai didelei emigracijai, yra labai sudėtinga procedūra. Labai didelė žmonių dalis vis dar važiuoja nedeklaravę“, – svarstė V. Stankūnienė.

Mokslininkės manymu, panašios nedeklaruotos imigracijos tendencijos greičiausiai išliks. Anot jos, ne visiems žmonėms įtakos turės ir mokesčių pasikeitimai. „Ankstesniame surašyme buvo įvertinta, kad 200 tūkst. gyventojų nedeklaruota emigracija. Panašūs mastai yra ir dabar“, – sakė pašnekovė.

Gausime mažiau paramos?

Pasak prof. R. Rudzkio, valstybės ekonomikos planavimui gyventojų skaičius nėra toks svarbus rodiklis kaip gyventojų kaitos skaičius. „Gyventojų skaičius svarbus planuojant, kas bus po penkerių, dešimtiems metų. Preliminarūs skaičiai tik patvirtino tai, ką matome, – didelę emigraciją“, – sakė prof. R. Rudzkis, kuriam šie skaičiai atrodo pesimistiški.

Viena vertus, turėtų keistis vienas svarbiausių rodiklių – BVP vienam gyventojui, kita vertus, šiam padidėjus galime sulaukti mažiau Europos Sąjungos (ES) paramos.

„Pasigyrimui Lietuvai bus geriau – BVP vienam gyventojui bus didesnis. Tačiau realiai nuo to rodiklio gyvenimas nepasikeis, nes sukuriamas BVP bus toks pats, tik dalysime jį iš mažesnio kiekio gyventojų“, – sakė prof. R. Rudzkis.

Kadangi skiriant ES paramą atsižvelgiama į šį rodiklį, gali būti, kad nuo 2014–2015 metų ES parama, skiriama Lietuvai, mažės, nes statistiškai atrodysime geriau. „Rodiklis pagerės, bet nuo to žmogui nebus nei geriau, nei blogiau. Žiūrint iš pragmatinės pusės, dėl ES paramos mums būtų geriau, jeigu šalyje būtų daugiau žmonių – tuomet paramos būtų daugiau“, – mano finansų ekspertas.

Užburtas ratas: investicijos ir dirbantieji

Kokie turi būti Vyriausybės žingsniai, sužinojus, kiek žmonių gyvena Lietuvoje? Prof. R. Rudzkis siūlo greitai lengvinti mokestinę naštą verslui, tačiau pats sako, kad, mažėjant žmonių skaičiui, susidaro užburtas ratas. „Kiek reikia investicijų, kad būtų ekonomikos šuolis? Kaip ateis investicijos, jeigu iš šalies bėga darbo jėga? Susidaro užburtas ratas“, – teigia jis ir pateikia keturių mėnesių skaičius – 18,5 tūkstančio žmonių deklaravo išvykimą iš Lietuvos, 4 tūkstančiais daugiau mirė nei gimė.

„Gyventojų mažėja, o į biudžetą mokestines pajamas surinkti reikia, kaip ir išlaikyti esamas valstybės struktūras. Ar nebus didinami mokesčiai?“ – užsimena S. Jakeliūnas.

A. Kubilius rodo į Airiją

„Be abejo tie skaičiai, kuriuos šiandien skelbia Statistikos departamentas, per daug nenustebino, bet verčia dar daugiau susirūpinti. Aišku, kad mums ypatingai svarbu, kad tie, kurie yra išvykę iš Lietuvos išlaikytų ryšį ir sąsajas su Lietuva ir matytų galimybes grįžti į Lietuvą. (Per pastaruosius metus) šimtu tūkstančiu gyventojų sumažėjo dėl natūralių priežasčių. Dabar šie skaičiai gerėja, bet mirtingumas vis dar didesnis nei gimstamumas. Tam tikra prasme, tai ne tik išsivažinėjanti, bet ir išmirštanti tauta“, – surašymo duomenis pirmadienį žurnalistams komentavo premjeras Andrius Kubilius.

Jis teigia, kad panašią patirtį turi ir Airija, prieš kelis dešimtmečius kovojusi su dideliai emigracijos srautais, bet modernizavus ekonomiką ir pritraukus užsienio investicijų pavyko airius pritraukti atgal į Tėvynę.

P. Auštrevičius: didžiausia gyventojų netektis – vidutinio dydžio miestuose

„Mes turėtume rūpintis, kad turime tik 5 miestus, kuriuose yra daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Štai Panevėžyje yra 103 tūkst. žmonių, ir šis miestas greitai gali neturėti 100 tūkst. O juk miesto ekonomika valstybių ekonomikoje, apskritai yra lemiama“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino Seimo narys Petras Auštrevičius.

„Nenoriu nuvertinti žemės ūkio, bet miestuose sukuriama didžioji produkto dalis, miestuose kaupiasi intelektualinis ir mokslinis kapitalas. Miestai apskritai yra valstybių vystymosi varomoji jėga. Tik man atrodo, kad vis dėlto didžiausia gyventojų netektis yra vidutinio dydžio miestuose.

Tai miestai, kuriuos mes mažiau patebime politiniame ir socialiniame gyvenime. Į juos lėčiau ateina investicijos, infrastruktūra yra nepalyginamai blogesnė nei dideliuose miestuose, todėl, manau, reikėtų pamatyti, kiek silpsta jų potencialas“, – sakė P. Auštrevičius.

„Dažnai paprasti žmonės klausia tokio dalyko, kodėl investicijos eina į didžiuosius miestus: ten viskas brangu, darbo jėga brangi ir t. t. Žmonėms atrodo, kad investicijos turėtų eiti ten, kur žemė pigi, darbuotojai pigūs ir gausūs. Tad kodėl investicijos keliauja į didžiuosius miestus? Kiekvienas investuotojas pasakys: nėra ką veikti mažuosiuose miestuose. Netgi kultūrinis gyvenimas: vadybininkai natūraliai nori gyventi ten, kur kažkas verda, kunkuliuoja, gal kur arčiau politika. Tai atsakymas, kodėl didieji miestai klesti, – svarstė ekonomistas Raimondas Kuodis. – Ir viena didžiųjų tragedijų, kurią nežinau kaip sutvarkyti, tai vystymosi netolygumai. Žinoma, yra ES regioninė politika taikoma, kad bent kiek būtų aplyginta vystymosi nelygybė. Tačiau Lietuvoje mažesni miesteliai tuštėja, atsiranda infrastruktūros balastas, atsiranda tuščių būstų ir tai dar labiau didina šitas problemas“.

Parengta pagal

Statistikos departamento, delfi, alfa, technologijos informaciją