Streso spąstai mokytojams: nusivylę, pavargę ir pasiryžę atsisakyti savo profesijos

teach„Neblogas darbo užmokestis, trumpas darbo laikas ir ilgos atostogos – Lietuvos mokyklos yra puiki vieta dirbti,“ – teigia švietimo ministerijos politikai, nesiliaujantys šiurpinti mokytojus eilinėmis pseudo reformomis. Tokius „nepersidirbančius“ mokytojus mato ir dalis visuomenės.

Tačiau Europos mastu šiais metais atlikta pilotinė apklausa „Streso poveikio įvertinimas, palyginimas ir mokytojų psichosocialinių pavojų savo darbo vietoje vertinimas“ parodė tikrąją padėtį – nusivylę darbu ir pervargę Lietuvos mokytojai pasirengę, progai pasitaikius, nedelsiant atsisakyti savo profesijos.

Švietimo politikų nuostata dėl mokytojų streso, o tiksliau – visiškas šios problemos ignoravimas ir noras įtikinti, kad viskas yra gerai, – man primena Antrojo pasaulinio karo pradžioje gestapo kurtus propagandinius filmukus apie koncentracijos stovyklas, kur žmonėms sudarytos neva puikios sąlygos. Tačiau visų čia pakliuvusių anksčiau ar vėliau laukė tas pats likimas. Kas laukia mūsų mokytojų? Ar jų likimas taip pat nulemtas?

Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti ETUCE projekto „Stresas darbe“ įgyvendinimo metu atlikta apklausa, kurią Lietuvoje koordinavo Lietuvos švietimo profesinė sąjunga. Iš viso minėtoje apklausoje dalyvavo mokytojai iš 700 Europos mokyklų, iš jų ir mokytojai iš 15 skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų. Tyrimo rezultatai profesinei sąjungai padėjo aiškiau suvokti mokytojų streso darbe problemą ir jos mastą.

Projekto baigiamojo etapo rezultatų pristatymas vyko 2011 m. lapkričio 17-18 d. Berlyne. Vertinant bendrą visų Europos sąjungos šalių mokytojų situaciją ir lyginant ją su Lietuvos, tenka konstatuoti, kad Lietuvos situacija atrodo grėsmingai.

Pirmaujame Europoje (beveik dvigubai lenkiant vidurkį) pagal nesaugiai darbe besijaučiančių mokytojų skaičių: net 54 proc. Lietuvos mokytojų gyvena nuolatinėje įtampoje, jaučiasi nesaugūs.

Kaip rodo tyrimas, susikaupusias neigiamas emocijas mokytojai išlieja ne darbe, o namuose ir kitur. 59 proc. mūsų mokytojų apklausoje pareiškė, kad jų darbo krūvis pernelyg didelis. Net 74 proc. mokytojų mano, kad per didelis ir jų emocinis krūvis, 67 proc. (aukščiausias rodiklis ES) yra priversti slėpti savo emocijas, o 57 proc. apklaustųjų mokytojų įsitikinę, kad pusiausvyros tarp jų darbo ir privataus gyvenimo nėra.

Tad galima teigti, jog Lietuvos mokytojams tenkantis didelis darbo ir emocinis krūvis ne tik sukelia daugiausiai streso, bet daro ir didelę neigiamą įtaką jų asmeniniam, privačiam gyvenimui, jų šeimoms ir, be abejo, visuomenei. 61 proc. apklaustųjų mano, kad mokytojams keliama per daug reikalavimų.

48 proc. mokytojų pažymėjo, jog darbo metu jaučia garso-balso įtampą, jie kenčia nuo nuolatinio triukšmo – dar vieno kasdieninį stresą keliančio faktoriaus, dėl kurio atsiranda papildomas nerimas, dirglumas ir įtampa, didėja nuovargis ir mažėja darbo efektyvumas.

Mokslininkai sako, kad nuolatinė stresinė situacija sukelia organizme reakciją „kovok arba bėk“, tad, išeikvojus jėgas kovai, belieka tik palikti darbą. Tą parodė ir tyrimo rezultatai: nors 62 proc. Lietuvos mokytojų jaučia stiprų įsipareigojimą darbui, tačiau 26 proc. pasiryžę tuoj pat išeiti iš darbo. Čia mus lenkia tik Didžioji Britanija (35 proc.).

Tarp 30 šalių Lietuvos mokytojai yra antroje vietoje (po Graikijos) dėl mobingo. Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui. Tačiau mobingas taip pat yra nuslėpta, neteikiama darbui reikalinga informacija, apkalbos. Net 36 proc. apklaustųjų pažymėjo mobingą, kaip vieną iš stresą sukeliančių veiksnių. Kokios darbo kokybės, kūrybiškumo, produktyvumo galima tikėtis, kai žmonės gyvena bijodami, nėra tikri dėl savo ateities ir rūpinasi ne darbo reikalais, o asmeniniu išgyvenimu?

Palyginti su ankstesniais tyrimais, susijusiais su mokytojų patiriamu stresu darbe (2005 m.), situacija Lietuvoje gerokai pablogėjo. Ir tai yra ne vien ekonominės krizės nulemtas veiksnys. Didžiausią įtaką Lietuvos mokytojų streso augimui turi naujų ir vis nerealesnių reikalavimų mokytojui augimo faktorius. Šalia įvardijamas paramos ir supratimo iš daugelio vadovų bei tėvų trūkumas, o iš švietimo politikos – visiškas mokytojų nuomonės ignoravimas. Jei 2005 metais mažiausią stresą kėlę darbo aspektai buvo „psichologinis klimatas mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais mokytojais ir pan.), tai naujausios apklausos rezultatai parodė, kad kas antras mokytojas (46 proc.) nepatenkintas mokyklos lyderyste. Vadovų ir švietimo politikų nepasitikėjimas mokytojais taip pat kelia įtampą.

Mokytojų stresą darbe sukelia nuolatiniai ugdymo sistemos pokyčiai, didžiulė atsakomybė, neapibrėžtos ir nuolat kintančios užduotys, nesubalansuotos mokinių ir mokytojų teisės bei pareigos. Todėl mokytojų ligos dėl su darbu susijusiu stresu, įskaitant onkologinius ir kardiologinius susirgimus, psichinius sutrikimus, – nevaldomos, nenuspėjamos, pražūtingos kaip viesulas, tampa vis dažnesniu reiškiniu. Tyrėjai pabrėžia, jog mokytojų patiriamas stresas susijęs su jų nepasitenkinimu savo darbu. Kuo didesnį stresą mokytojams kelia įvairūs jų darbo aspektai, tuo jie mažiau patenkinti savo darbu.

Teacher-marking-assignmen-010

Manau, kad labiausiai kenčia motyvuoti ir įsipareigoję mokytojai, kurie itin sąžiningai atlieka savo pareigas, kad ir kiek iš jų būtų reikalaujama, – būtent jie patiria daugiausiai streso. Paradoksalu, bet ligos dažniau užklumpa juos todėl, kad jie pareigingiausiai rūpinasi savo mokiniais. Vidutiniškas mokytojas, atrodo, turi mažiau sveikatos bėdų, nes daugiau rūpinasi savo asmenine gerove, nei mokinių problemomis. Ir tai ne tik mano nuomonė – tą patvirtina įvairūs tarptautiniai tyrimai. Tad neabejotinai švietimo sistema dažniausiai praranda geriausius.

Ar pagrindinio šalies švietimo darbdavio – Švietimo ir mokslo ministerijos, mokyklų steigėjų – savivaldybių, tiesioginių švietimo įstaigų vadovų, kurie neabejotinai žino apie šią problemą, planuose yra apgalvotų, sutartų, nuo perdegimo sindromo, nuo streso sukeltų ligų mokytojus apsaugančių ir todėl ekonomiškai pagrįstų, skatinančių saugias ir sveikas darbo sąlygas bei streso mažinimą, priemonių?

Tokia situacija labai panaši į gydytojo diagnozę : „Sergate nuolat progresuojančia, nepagydoma liga ir vaistų jai gydyti nėra“. Visa mūsų šalies švietimo politika nukreipta į mokytojų išnaudojimą, visiškai ignoruojant žmogiškąjį aspektą. Mokytojas visuose planuose ir reformų dokumentuose – tik sraigtelis, turintis užtikrinti aukštą darbo kokybę, vaikų saugumą, ugdymo organizavimą, planų vykdymą ir pan.

Lietuvos valstybinis psichikos sveikatos centras pažymi, kad stresas darbe pripažįstamas kenksmingu darbo aplinkos veiksniu, tokiu pat kaip triukšmas, vibracija, pavojingos cheminės medžiagos. Stresas neigiamai veikia darbo kokybę, kenkia sveikatai ir galiausiai sukelia sunkiai pagydomas ligas, kurių gydymas yra brangus ir skaudžiai atsiliepia ekonomikai. Didžiojoje Britanijoje streso darbe kaštai sudaro apie 3 proc. bendro vidaus produkto, neatvykimai į darbą dėl streso darbe sukeltų susirgimų per metus sudaro 40 milijonų darbo dienų (Stranks, 2005).

Europos sąjungos mastu praradimai skaičiuojami dešimtimis milijardų. Be to, yra pastebėtas tiesioginis ryšys tarp pedagogo nerimo ir nerimastingo vaikų elgesio, vaikų susirgimų ir net savižudybių. Jei mes, pedagogai, patiriame stresą, kartu sukeliame jį ir savo ugdytiniams.

Kyla visai ne retorinis klausimas: kokią valstybės politiką švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, kurios pagal įstatymus yra tiesiogiai atsakingos? Nustebsite sužinoję, jog jokios. Ką veikia šiuo klausimu Saugos ir sveikatos komisija prie LR Trišalės tarybos? Ogi nieko! Paskutinis šios komisijos protokolas patalpintas Trišalės tarybos tinklapyje prieš metus.

Tuo tarpu kitų ES šalių Vyriausybės puikiai supranta su mokytojų stresu susijusių problemų mastus bei svarbą ir deda pastangas joms spręsti. Pavyzdžiui Didžiosios Britanijos Sveikatos ir saugos komitetas išskyrė švietimą kaip vieną iš penkių prioritetinių sektorių dėl streso darbo vietoje įveikimo. Yra ženklų, kad vykdoma politika bus sėkminga. Praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktos mokytojų apklausos dėl streso darbe, dėl darbo laiko, aktyviai veikia konsultavimo tarnyba, pedagogų paramos tinklas. Tyrimo metu nustatyta, kad mokytojų ir dėstytojų faktinis laikas, skirtas darbui atlikti, per pastaruosius penkerius metus išaugo, kartu padidėjo ir profesinio susirgimo rizika. Dėl to vykdoma prevencinė politika: priėmus naujus įstatymus, mokytojai atlieka žymiai mažiau administravimo užduočių. Yra griežtai įstatymų nustatytos ribinės kolegų pavadavimo normos, kiekvienam mokytojui skiriama pakankamai laiko darbo pasirengimui ir t.t.

Vokietijoje veikia konsultavimo centrai, kur mokytojai gali gauti psichologinę ir įvairią kitą pagalbą. Mokyklų psichologai pirmiausia orientuojasi į mokytojus: veda seminarus, susijusius su darbo organizavimu, konfliktų ir mobingo prevencija ir kt. veiksniais, sukeliančiais stresą, vykdo streso monitoringą, teikia konsultacijas ir pan. Šiuo metu atskirų Vokietijos žemių švietimo ministerijos kompleksiškai vykdo prevencines programas pradedantiesiems mokytojams ir tiems, kurie dirba mokykloje 10 ir daugiau metų.

Įvairūs tyrimai rodo, jog stresas yra pagrindinė mokytojų su darbu susijusių ligų priežastis. Tai skaudžiai atsiliepia ir šalių ekonomikai. Kalbant apie depresiją, perdegimo sindromą, onkologines ligas ir savižudybes, mokytojavimas vertinamas kaip viena pavojingiausių profesijų, nes sukelia daugiausiai streso.

teacherstress

Dėl šios priežasties daugelyje šalių mokytojai turi galimybę anksčiau išeiti į pensiją, jiems taikomos ir kitos (poilsinių kelionių, profilaktinių reabilitacijų sanatorijose ir kt.) lengvatos. Lietuvos valdžios palikti likimo valiai, neįvertinti, nusivylę mokytojai pasitaikius progai savo darbo vietą pasirengę keist į patrauklesnę.

Daugelis Lietuvos mokytojų pastaruoju metu dirba „iš bėdos“ – juk reikia kažkaip išgyventi, sulaukti pensijos ar „prisidurti“ prie jos… Ar begali būti blogesnė situacija švietimo sistemai, kai jos pagrindinis kapitalas – mokytojai – gyvena ir dirba su tokia nuotaika?

LR Konstitucijos 48 str. 1 dalis teigia, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, remdamasi ES Tarybos 1989 m. birželio 12 d. „Direktyva dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“, bei įvertinusi ETUCE atliktas apklausas dėl mokytojų patiriamo streso darbe rezultatų, kviečia švietimo darbdavius, tame tarpe ir Švietimo ir mokslo ministeriją, kartu su profesine sąjunga nedelsiant spręsti klausimą dėl mokytojų streso darbe priežasčių įvertinimo ir priemonių stresui išvengti parengimo.

LŠPS ragina Švietimo ir mokslo ministeriją pasirašyti susitarimą dėl streso įveikimo priemonių nustatymo mokytojų darbe, kad darbdaviai būtų teisiškai įpareigoti imtis priemonių darbo metu patiriamo streso įvertinimui. Susitarimai būtini ir savivaldybių lygmenyje.

Kiekvienas darbdavys turi būti įgalintas bendrauti su darbuotojais, jų atstovais, sudaryti darbuotojams galimybes patiems dalyvauti įvairiose darbų saugos, darbo psichologinio klimato gerinimo iniciatyvose. Drauge nustačius darbe kylančios įtampos priežastis, darbuotojai su darbdaviais galėtų daug veiksmingiau tas priežastis šalinti.

Viskas yra įmanoma. Tik aiškiai ir garsiai įvardinkime, ko siekiame ir norime: ar, kaip skelbia ministras, greičiau atsikratyti pensijinio amžiaus ir „pavargusių“ mokytojų, ar drauge kurti mokyklą, kurioje mokiniai, mokytojai yra saugūs, jaučiasi pilnaverčiais žmonėmis, kurie mokosi gyventi, bendradarbiauti, kurti atvirą, pilietišką, teisingą ir darnią visuomenę.

Šaltinis: lrytas.lt

Share This Post
20 komentarų
  1. Reali tiesa,kurios niekas nesprendžia ir nespręs,
    greitai mokytojai su vardais, patirtimi,atsidavimu
    atsidurs ” valytojų Lygmenyje” jei ir toliau taip
    bus žiūrima į jų veiklą šiandieninėje visuomenėje

  2. Mokytojus butina isleisti i paankstinta pensija! Jie tikrai to nusipelno!!

  3. Pritariu, kad “labiausiai kenčia motyvuoti ir įsipareigoję mokytojai, kurie itin sąžiningai atlieka savo pareigas, kad ir kiek iš jų būtų reikalaujama, – būtent jie patiria daugiausiai streso”. Bet kodėl vis pamirštami mokyklų vadovai ir pavaduotojai, kurie beje patiria nemažesnį, o gal net didesnį stresą. Juk jie atsakingi už viską mokykloje net ir už tai kad mokytojas jaustųsi geriau. Galutinė atsakomybė už viską tenka vadovams. Mokytojai net nežino ką jie išklauso, aišku, jei vadovas saugo savo mokytojus. O juk ne vienas yra toks. Nemažesnį stresą vadovams sukelia nuolatiniai ugdymo sistemos pokyčiai, didžiulė atsakomybė už visą ugdymo procesą, neapibrėžtos ir nuolat kintančios užduotys.Ar bent retkarčiais kas nors apie šiuos darbuotojus kas nors susimasto? Juk dažniausiai jie lieka dėl visko ir prieš visus kalti…

  4. Taip, mane išleido , išdirbau 35metus mokykloje, bet…nei ačiū, nei jokios išeitinės ir su baisiausiom pretenzijom. Pats ponas direktorius pastoviai terorizuoja mokytojus, todėl ne vienas serga depresija, daugeliu kitų ligų. Buvo nelengva išeiti, bet atsikračiau nuolatinės įtampos, streso, nuvertinimo, nepagarbos ir cinizmo.Ir kai kurios ligos išgaravo. Nors turiu didelį darbo stažą, 3 aukkšt. diplomus, bet pensija tik 184€. Valdžia tyčiojasi iš žmonių net išėjus į pensiją. Bet džiaugiuosi, kad išėjau iš pragaro.

  5. Manau, tai labai aktualu. Kaip bebūtų sunku, mes turime pripažinti, kad norime dirbti ir dirbame palikti “savo bėdoje”- kaip sakoma “ir kariamas šuo pripranta”, bet gal todėl, kad mes kenčiame ir tylime… bet štai koks puikus tiesos guršnis – vis tik yra šalių kurioms tai rūpi. Tikėkime, kad ir pas mus ateis “pavasaris”…

  6. Kai man buvo 17 metų, mums dėstė keletas 30-mečių mokytojų. Aš laikiau jas jau senomis. O dabar reikia dirbti iki 65: Įsivaizduoju, ką apie mokytojus galvoja moksleiviai ir jų tėvai. Nemanau, kad būtinai blogai, bet tikriausiai pagaili arba “jie jau nepakaltinami – pakentėk”. Pareigūnai, sėdintys departamentuose, išleidžiami į pensiją jauni. Pilni jėgų jie gali dar kažką pradėti iš naujo arba tęsti savo darbą. O mokytojai?.. Ar jų darbas lengvesnis? Tikrai ne.

  7. ….visur gerai kur musu nera ,kiekviename darbe tokios pacios problemos ir nemanykit ,kad mokytojai labiausiai nuskriausti NETIKIU !!!
    lai pabando jie padirbėti kitokius darbus ! kuriuose reik dirbti po visa pilna diena ir atostogų gauna tik 28 darbo dienas ar net mažiau 🙁 nesiplėsiu ir nereikia cia nuskriaust-uju vaidinti . vat jie tai daug žmonių suluošina morališkai, įvarydami stresus 🙁
    aisku manes tai neliečia,bet ….

  8. Kas parašyta tiesa, mokytojai privalo eiti į paankstintą pensiją, nes jie jau ne tokie darbingi. Mokiniams reikia naujų veidų su naujais vėjais. Išdirbus 40 m mokykloje pensija – GĖDINGA. Tu nieko negali, tik egzistuoji…..Ponai atsimerkite ir kažką darykite, spręskite problemas, nes bedugnė jau šviečia……

  9. Mes, mokytojai, galim rašyt rašyt rašyt, deja, mūsų niekas negirdi… O “mūsų” ministrė juk pareiškė, kad ant Lietuvos mat mokytojų per daug, tai kaip “didinsi” net 5 procentais atlyginimą. O kur tada pasidėti tiems, kurių neva per daug? Aš manau, kad kol neatsiras už mokytojus tikrai kovojančio, o ne kažkokios partijos pasiųsto ministro ar didybės manijos apimtos ministrės, tol niekas nepasikeis…

  10. Apgailėtina situacija, kai viešai pripažįstama ir tyrimais įrodoma, kad nuvargę, savim nepasitikintys, atsparumą ir motyvaciją praradę mokytojai ugdo ateities visuomenės piliečius, kurie turi būti atvyri, kūrybingi, sąmoningi…Misija -neįmanoma. Kad vaizdžiau būtų pateiksiu palyginimą, ar gali višta erelius išmokinti skrysti…
    Būtina sustiprint mokytojų rengimą. Padėti išeiti nusiminusiems mokytojams į mažesnį stresą sukeliančius ir mobingą suvaldančius darbus.
    Bet man rimtai gėda užsavo šalies pedagogus.

  11. Visi kalba apie mokyklas. O apie kitas švietimo įstaigas… Dirbu universitete jau kelintus metus. Ir mano atlyginimas yra vos keliais eu didesnis už minimumą ir tik terminuotai sutarčiai be jokio saugumo. Kaip ir dauguma kolegų negaunam pilno etato, kas suderina tvarkaraštį eina dirbti į mokyklas. O aš kadangi dirbu pusę dienos iki pietų, popietėmis griebiuosi kiekvieno papildomo darbo, nes turiu mažus vaikus. Ir iš tiesų vakarais net einu plauti langų ar tvarkau laiptines. O apie profesinį tobulėjimą nėra nė kalbos, nes pirmiausia turiu pati išgyventi ir padėti išgyventi vaikams.

  12. „Neblogas darbo užmokestis, trumpas darbo laikas ir ilgos atostogos – Lietuvos mokyklos yra puiki vieta dirbti,“ –
    Gerb. klerkai, nejuokinkite su tokiom kalbomis. Neblogas darbo užmokestis? Ne neblogas, o vergetiškas. Babajus, pabėgės iš savo tėvynės gaus didesnę pašalpą, nehu mokytojo alga. trumpas darbo laikas? Taip, jums gal jis ir trumpas, kai atsėdite 8 val. ir nusiplovę rankas, ramia galva einate namo. Taip, mokytojas dirba nuo 7.30 iki 16 val. mokykloje. O jūs nepaskaičiavote, kiek dar reikia skirti laiko pasiruošti rytojaus pamokoms, ištaisyti sąsiuvinius, kontrolinius darbus. Kai kada darbo diena užsitesia 12-14 val. O dar psichologinė įtampa, kaiklasėje 70 % sėdinčių nemotyvuoti, kurie gadina tik mokytojų nervus ir sveikatą. Taip atostogos ilgesnės. Bet trečdalį jų paaukoji pasiruošimui kitiems mokslo metams. Teminių planų ir programų rašymui ir kt. o ir kokios tos atostogos, kai gavęs atostoginius galvoji, kaip reiks išgyventi iki pirmos spalio mėn gaunamos algos. ar galima su tokia alga galvoti apie poilsį, akiračio plėtimą, keliones. Knisiesi sode, darže, ruošiesi sekančiai žiemai, kad galėtum išgyventi, kad turėtum ką dėti į skrandį. Gerbiami klerkai, nepūskite tautai arabų ir nepiktibnkite savo nusišnekėjimais mokytojų.man įdomu, kas eis tąč jūsų “gerą darbą”dirbti, kai išmirs tie paskutiniai mochikanai, kuriems dabar po 50-55 metus. Kuo juos pakeisite, kas susigundys tuo “geru atlyginimu ir puikiomis darbo sąlygomis”?

  13. Mokytojus ne tik privalu bet ir būtina išleisti į paakstintą pensiją nors jau nuo 55. Tai neužgaidos tai realybė.

  14. Labai geras, išsamus ir teisingas straipsnis. Pabendravus su ministre palieka baisu, kas vadovauja švietimui Lietuvoje. Labai gerai, kad š.m. spalio 28 d. konferencijoje Vilniuje, VISOS SEPTYNIOS profesinės priėmė vieningai bendrą nutarimą. STREIKAS IR TIK STREIKAS. Ir ilgalaikis neribotas, kol nebus pradėta atsižvelgti į mokytojų reikalavimus. Jau turime ne beprašyti, o reikalauti to kas mums priklauso. Taip, kas stiprybės kolegos ir rimtai pradėkime ruoštis streikui.

  15. Pritariu p. Ramunui.Streikuoti butina.

  16. Esu jauna specialiste jau dirbu mokykloje apie 11 metus. Bet su kiekviena diena galvoju apie mokytojo darbo atsisakyma. kaip mokytoja tikrai patiriu ivairiu stresiniu sitauciju, grasinimu is mokiniu. kaip klases aukletoja idedu nemazai darbo del tu mokiniu, o jie yra nemotyvuoti, gali ir kuju deti per galva, bet is mokytojo darbo tik pasisaipo, kad tu turi ausktaji issilavinima. kas is jo, jei alga tik mazeja. kiek algos padedi mokykloje. nesakau, buna dienu, kai tikrai smagu, bet tai buna retai. ir vis apeliuojama i to mokytojo saskaita: neuzpildei dokumentu, aba parasei ne taip ir dar po 3 kartus perrasai, nepasiraysi rastiskai, vadinasi, nieko nedarai. kartais laisvu pamoku neuztenka, kiek reikia visko padaryti ir uz aciu. priedai neapmokami, bet vistiek dirbu ta pati darba. o dar kur klaseje visokiu intelektu mokiniu sedi, is kuriu dirbi su vienu ir dziaugiesi rezultatu. o jei dar kas mokykloje negerai, issilieji ant aplinkiniu. mokyklos problemas nesiesi namo. tikrai patiriu nemazai streso, itampos, nes biaji ka pasakyti mokiniui. net kartais pamokas sapnuoji, miegot ramiai irgi negali.Kartais i darba ateini su didelemis sveikatos problemomis, bet mokinys taves nesupras ir sedi 7 pamokas, o kai mokiniui skauda ka nors, tai mokytojas tuoj reaguoja, tik is pamoku isleisk ar dar ka nors sugalvoja. darbdaviui tikrai neapasakysi, kad isleiskit namo, nes prastai jautiesi. tikrai nesakau, kad taip blogai, visuose darbuose yra tu streso ir emociju valdymo momentu. vienu zodziu, darbas mokykloje – suniskas ir is intencijos darbas.

  17. Ką čia bekalbėti- visi viską puikiai žinome kur patenka didžioji dalis švietimui skirtų pinigų. Valdžios politika aiški: nori atsikratyti mąstančiais, save gerbiančiais pedagogais, kad liktų “vidutinybės”, kurie ugdytų pilką, nemąstančią masę. Juk tamsuolius daug lengviau valdyti ir engti…..
    Atėjo laikas ne ranką ištiesus maldaut tai kas mums priklauso, o kaip reikiant mūsų “tautos tarnus” ir jų pakalikus priremt prie sienos už mūsų ir mūsų vaikų genocidą, už tautiečių “trėmimą” iš Lietuvos….

  18. Jei visuomenė tylės, nebus solidari su mokytojais ir galvos , kad jiems ir taip gerai, nes daug atostogauja -nieks nesikeis. Jūsų vaikus mokys nusenę, pavargę , pikti , rėksniai , kuries svarbu ne bendradarbiauti, išmokyti, būti kūrybingais bet IŠBŪTI iki pensijos. Beje, už tokį atlygį jiems užteks tik pasėdėti su vaikais….Džiaukitės jei jie dar šio to ir moko!!! Kai visuomenė tyli, mpkytojas negerbiamas, koks ženklas duodamas mokiniams?Visa ši situacija atsirugs mūsų visuomenės kultūros , atsakomybįs stoka jaunuose piliečiuose.

  19. To Lina: Mokytojai, tie kurie dirba, dirba ne tik pilna, ty. 8 val. darbo diena, bet po 10-12 val, 5,5 dienas per savaite…taip kad nepavydekit tu atostogu, nes kai jos ateina, tai puse praguli…tiesiog praguli, tam, kad galetum paskui eiti… yra mokytoju, kurie dirba trumpai,lengvai, juos dazniausiai megsta vidutiniokai ir vykdytojai… straipsnyje kalbam apie tuos mokytojus, kurie dirba…o cia kaip ir gydytojo, kunigo ar aktoriaus darbas- jis be normaliu salygu issekina….ir patikekite ne tik dvasiskai, bet ir fiziskai…Pries kalbant reiktu pastudijuoti (ne pastudentauti) ir atsakingai bent keleta metu padirbti – tuomet suzinotumet, kad kai matote mokytojus iseinancius is mokyklos namo, tai ju darbas tuo nesibaigia…kartais mes baigiame savo darbo diena 22.00, pradeje 7.40…Na kaip? norite prisijungti ir taip “trumpai” padirbeti?

  20. Gerbiami pedagogai turime vienytis ir prašyti, kad į pensiją išleistų nuo 55 m. Arba nors jau kas turi 35 m. pedagoginį stažą.

Rašyti komentarą