Sensacija – žmonės Lietuvoje gyveno prieš 43 tūkstančius metų

Istorijos kampelis, Lietuvos aktualijos, Naujienos, Straipsniai

Caribou Staglgą laiką buvo manoma, kad seniausi žmonės Lietuvos teritorijoje pasirodė maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai atšilo ir ištirpo ledynai. Tačiau sensacingas radinys, kurį tyrė Klaipėdos universiteto archeologijos profesorius Algirdas Girininkas kartu su savo komanda, parodo, kad pirmųjų žmonių pėdsakai nusikelia net prieš 43 000 metų.

Apie tai laidoje „Istorijos detektyvai“ papasakojo Virginijus Savukynas.

Prieš keletą metų netoli Gargždų, Šniaukštų karjere buvo aptikti keli radiniai. Vienas iš jų buvo šiaurės elnio rago dalis. Ją apžiūrėję profesionalūs archeologai aptiko neabejotinus žmogaus apdirbimo pėdsakus. Iš šiaurės elnio rago buvo pagamintas dirbinys. Radiokarboniniai tyrimai buvo atlikti net trijose užsienio laboratorijose, ir jie patvirtino, kad šiam dirbiniui maždaug 43 tūkstančiai metų. O tai reiškia, kad prieš tiek metų Lietuvos teritorijoje gyveno žmonės. Tad mūsų istorija „paseno“ beveik 30 000 metų.

Prieš keletą metų netoli Gargždų, Šniaukštų karjere buvo aptikti keli radiniai. Vienas iš jų buvo šiaurės elnio rago dalis. Ją apžiūrėję profesionalūs archeologai aptiko neabejotinus žmogaus apdirbimo pėdsakus. Iš šiaurės elnio rago buvo pagamintas dirbinys. Radiokarboniniai tyrimai buvo atlikti net trijose užsienio laboratorijose, ir jie patvirtino, kad šiam dirbiniui maždaug 43 tūkstančiai metų. O tai reiškia, kad prieš tiek metų Lietuvos teritorijoje gyveno žmonės. Tad mūsų istorija „paseno“ beveik 30 000 metų.

„Šitas radinys yra svarbus ir Europos istorijai. Be abejo, sukluso archeologai, kurie domisi seniausiu paleolito laikotarpiu. Jie sako, kad tai yra vienas įdomiausias dalykas. O kodėl įdomu? Tai, kad to laikotarpio žmogus, kuris gyveno prieš keturiasdešimt tūkstančių metų, ir tas žmogus, kuris čia gyveno prieš dvylika tūkstančių metų naudojo tokio tipo dirbinius“, pasakojo Virginijui Savukynui laidoje „Istorijos detektyvai“ prof. Algirdas Girininkas.

O ką žmonės su tuo dirbiniu prieš 43 tūkstančius metų veikė? Tai buvo kūjelis. Jo paskirtis galėjo būti įvairi. Profesorius Algirdas Girininkas linkęs manyti, jog tokiu įrankiu buvo apdirbama oda. Taip pat galėjo būti panaudojama ką nors kalant, tarkime, kuoliukus į žemę. Galbūt jis galėjo būti naudojamas ir medžioklėje: jai patogu apsvaiginti šiaurės elnius tuomet, kai jie vandeniu persikelia iš vieno kranto į kitą.

Nereikia manyti, kad prieš 43 tūkstančius metų žmonės gaminosi tik primityvius ir grubius įrankius. „Yra dalis dirbinių, kurie yra ganėtinai grubūs. Gal jie buvo skubiai padaryti, galbūt tarnavo trumpą laiką, tačiau atrandame daug dirbinių, kurie yra išbaigti, kruopščiai pagaminti“, – teigia Klaipėdos universiteto archeologas Gvidas Slah.

Taip pat tikėtina, kad to meto žmogus teikė reikšmę ir estetikai: dirbinys galėdavo būti trinamas asiūkliais ar kitomis žolėmis, kad būtų nupoliruotas, įgautų žvilgesį.

Kiek galėjo užtrukti tokio įrankio gamyba? Manoma, kad dieną ar dvi – priklausomai nuo to, kaip kruopščiai jis apdirbamas.

Dar viena sensacija – ar Lietuvoje gyveno neandartaliečiai?

Archeologas Algirdas Girininkas kelia kitą klausimą: o ar galėjo šis dirbinys priklausyti neandartaliečiui? Juk jis rastas iš to laikotarpio, kai neandartaliečiai dar nebuvo išnykę. Šiuolaikinis mokslas gali atsakyti į šį klausimą. Bus ieškoma žmonių, kurie pagamino pėdsakų ant šio dirbinio. Ir gali būti, kad bus atrasta neandartaliečio DNR. Tai būtų nenuginčijamas įrodymas, kad ir Lietuvoje gyveno neandartaliečiai.

Antropologiniai duomenys rodo, jog skyrėsi jų kaukolių, griaučių struktūros. Neandartalietis savo sudėjimu primintų tvirtą žmogų didelėmis ir trumpomis kojomis bei rankomis. Kaukolės dydis taip pat gerokai didesnis už dabartinį žmogų. Neandartaliečiai ir mūsų tiesioginiai protėviai – „sumanusis žmogus“ ilgą laiką gyveno greta. Ilgą laiką buvo galvojama, kad mūsų protėviai ir neandartaliečiai negalėjo susilaukti palikuonių, tačiau dabar genetikai mano kitaip. „Vokiečių genetikai teigia, jog mes iki šiol savyje turime pusantro procento neandartaliečio genų. Tad šiek tiek neandartaliečio išliko mumyse“, – teigia prof. Algirdas Girininkas.

Be to, žmonės iš neandartaliečių galėjo pasiskolinti ir tam tikras kaulo, akmens apdirbimo technologijas. Klaipėdos universiteto archeologas Tomas Rimkus teigia: „Neatmetama galimybė, kad neandartaliečiai galbūt galėjo pradėti vystyti tokias apdirbimo technologijas, kurias matome šiame seniausiame radinyje“.

Kaip atrodė Lietuva prieš 43 tūkstančius metų?

Kaip tuo metu atrodė Lietuvos teritorija, koks buvo žmogus, kuris paliko tą dirbinį, daug pasakyti negalime, tačiau mokslininkai turi šiek tiek duomenų.

Tuometinių žmonių gyvenimas neabejotinai susijęs su šiaurės elniais.

„Žmonėms tai buvo pagrindinis maisto šaltinis. Kaip migruodavo tos elnių bandos, taip medžiotojai keliaudavo iš paskos”, – laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakojo profesorius Linas Daugnora.

Iš elnio rago struktūros galima spėti, kad tai buvo tundrinis šiaurės elnias. O tai jau nuoroda į tuometinį Lietuvos kraštovaizdį – čia buvo tundra. Tuo metu čia gyveno mamutai, gauruotieji raganosiai.

Šaltinis: delfi.lt/LRT televizija



Share This Post

Rašyti komentarą