Į Ramųjį vandenyną išplaukė pirmoji šiukšlių rinkimo sistema

oceancleanup1Nyderlandų nepelno organizacija „The Ocean Cleanup“ iš San Francisko įlankos į Ramųjį vandenyną išplukdė pirmąją pasaulyje valymo sistemą, kurios paskirtis – gelbėti vandenynus nuo atliekų ir plastiko.

Sistemą „System 001“ sudaro 600 m ilgio kietasienis didelio tankio polietileno vamzdis, kuris rinks ant vandens plūduriuojančias šiukšles, ir kūgio formos „sijonas“, kuris, paniręs 3 m gilyn, sulaikys po vandeniu besikaupiančias atliekas. Įtaisas ant vandens plūduriuos pats, nešamas vandens srovių ir naudodamas tik saulės energiją. Telemetrinė įranga leis stebėti jo būklę, veiklą ir plaukimo trajektoriją, o algoritmai reguliuos, kur jam plaukti.

Kai „System 001“ nuo kranto nutols apie 250 jūrmylių ir atsidurs bandymų vietoje, mokslininkai ją sutvers į U formos įrenginį ir dvi savaites atidžiai stebės bei reguliuos jos darbą. Jei įrenginys dirbs sklandžiai, vėliau jis bus nuplukdytas likusias 1.000 jūrmylių link Havajų, iki Ramiojo vandenyno didžiosios šiukšlių sankaupos (angl. Great Pacific Garbage Patch) – vienos iš penkių pagrindinių vandenynų „dėmių“, kuriose telkiasi didžioji dauguma vandenynuose plūduriuojančių atliekų.

„Manome, kad mums pavyko pašalinti visus rizikos faktorius, kuriuos apgalvojome ir apskaičiavome teoriškai ar atlikdami bandymus, tačiau tai nereiškia, kad gamta ar sistema nepateiks mus staigmenų“, – sako Boyanas Slatas, „The Ocean Cleanup“ steigėjas.


Mokslininkų skaičiavimu, Ramiojo vandenyno didžioji šiukšlių sankaupa šiuo metu yra tokio dydžio kaip trys Prancūzijos. Pono Slato teigimu, plūduriuojanti sistema surinks 1,8 trln., arba 80.000 t, plastiko šiukšlių, kurias į sankaupą sunešė vandenynų srovės.

„Šiuo metu per 90% šiukšlių tebėra didelės, nespėjusios suskilti į pavojingas mikroplastiko atliekas, kurios vėliau nusėda ant dugno, nuodija gyvūniją ir žmones, todėl jas sugaudyti bus paprasčiau“, – dėsto p. Slatas.

Optimistiškai planuojama pusę šiukšlių kiekio surinkti per 5 metus, o iki 2050-ųjų visai išvaduoti vandenynus nuo plastiko.
oceancleanup
5 trilijonai šiukšlių

Kaip rašė „Verslo žinios“, pasyvioji sistema „System 001“ turėtų valyti daug efektyviau nei įprastai šiam darbui naudojami tinklai. Tačiau mokslininkai perspėja, kad jokios priemonės nebus veiksmingos, jei žmonija kardinaliai nesumažins taršos.

Suskaičiuota, kad vienas plastikinis maišelis pirkėjui naudingas apie 12 minučių. Vėliau jis atsiduria šiukšliadėžėje, o paskui – greičiausiai vandenyne. Per metus pagaminama 300 mln. tonų plastiko ir jo gaminių, tačiau tik 12% jo perdirbama. „The Ocean Cleanup“ duomenimis, šiuo metu pasaulio vandenynus teršia per 5 trln. vienetų šiukšlių: įvairiausio dydžio plastiko, virvių, tinklų, spąstų ir kitos žvejybos įrangos. Per metus žmonių paliktos šiukšlės uždusina, pasmaugia ar sužeidžia apie 100.000 vandens gyvių, o rojaus paplūdimiai Balyje, Maldyvuose ar Australijoje pamažu virsta atviromis atliekų kapavietėmis. Net 80% šiukšlių į vandenį patenka iš pakrančių, likusią „dovanos“ dalį palieka laivai. Įdomu, kad kruiziniai laivai sudaro tik 1% visų plaukiojančių transporto priemonių, tačiau vandenynuose palieka ketvirtadalį visų iš vandens transporto priemonių išmetamų atliekų – kruizinio laivo keleivis pasauliui „padovanoja“ vidutiniškai 3,5 kg atliekų per dieną.

Pirmiausia – užsukti čiaupą

Entuziastams ir rėmėjams pavyko projektui surinkti per 27 mln. Eur, tačiau kai kurie biologai ir okeanografai nusiteikę skeptiškai. Anot jų, organizacijos idėja – sveikintina, tačiau praktiškai sunkiai įgyvendinama. Baiminamasi, kad laikui bėgant įrenginį ims gadinti ant jo apsigyvensiantys gyviai, be to, pats p. Slatas pripažįsta, kad bus sudėtinga taisyti gedimus.

„Net jei sistema veiks, kaip suplanuota, tai bus tas pats, kaip valyti vonios kambario grindis neužsukus iš čiaupo srūvančio vandens“, – su „The Guardian“ nuomone dalijasi Kara Lavender Law, Jūrų edukacijos asociacijos (SEA) Tyrimų skyriaus profesorė.

Klimatologas Erikas van Sebille skaičiuoja, kad, net surinkus visas iki vienos didžiojoje šiukšlių sankaupoje susitelkusias atliekas, per 50 metų į tą pačią teritoriją jų vėl tiek pat suneš srovės.

Vis dėlto p. Slatas savo misija tiki: „Vandenynai neišsivalys savaime. Jei neišspręsime šios problemos, plastikas paveiks mūsų ekosistemas, sveikatą ir ekonomiką. Žinoma, vien išvalyti vandenynų neužtenka – reikia nustoti juos teršti.“


Šaltinis: vz.lt
Share This Post

Rašyti komentarą