Kultūros sampratos sudėtingumas:

• Kultūra apibrėžiama nevienalytiškai…
• Negali būti vienodų kultūrų visose vietose, nes būtų chaosas.
• Kultūra vystosi tam tikroje teritorijoje nuo jų aplinkos sąlygų vystėsi kūrėsi kultūra, kuri taikėsi prie esamų sąlygų, kūrė įrankius, iš aplink esamų išteklių kūrė įrankius, juos panaudojo, gamino maistą taip pamažu kūrėsi skirtingos kultūros, kurios buvo perduodamos iš kartų į kartą.
• Senieji filosofai teigė, kad kultūrą, jos paplitimą lemia geografinis paplitimas. Labiausiai kultūrai įsivystyti [išsivystyti?], žmonijos raidai atsirasti, jai klestėti bei valstybei įsikurti yra labiausiai palanki vidurinioji (pusiaujo) juosta.
• Ką stengiasi žmonės sukaupti ateinančioms kartoms, negali to padaryti, nes pastoviai vyksta ciklas, atsinaujina ištekliai.
• Jei kultūra gyvena prie jūros, tai reiškia ten yra daug jūreivių…
• Egiptas – vienas iš upių slėnių kultūros pavyzdys, kadangi čia teka dvi didelės upės – Tigras ir Eufratas. Lietuva nuo Egipto nesiskiria, bet pasakius “piramidės”, mums iškart asisijuojasi [asocijuojasi?] su Egiptu. Pvz., japonai 20 a. persikraustė į džiungles gyventi, pamatę ne tokią aplinką, kurioje buvo įpratę gyventi, ją visiškai suniokojo ir džiunglių viduryje įkūrė Japoniją…

Kultūrinis rajonavimas neįmanomas:

• Tačiau jei bandytume išskirti kultūrinį regioną, kuriame vyrauja du reiškiniai, pvz., kalba ir religija, būtų beveik neįmanoma, kadangi estų kalba šneka tik estai, o stačiatikiai yra latviai [?] bei kt. Neįmanoma nubrėžti šio kultūrinio regiono ribų.

Mistiškas ir bauginantis kultūros plitimo procesas:

• Šis plitimas nuolat slenka, sklinda, užimdamas, aprėpdamas vis didesnius arealus (…). Jis paplinta kituose arealuose, tačiau apimties savo nekeičia, pvz., kažkoks reiškinys paplito Vilniuj, po to persikėlė į Kauną, į Klaipėdą ir t.t., už miesto ribų ji neplinta.
• Kauno kultūra persismelkia į aplinkinius miestelius, o iš šių – į dar atokesnes kaimavietes.
• Kitos kultūros įsiliejimas ją gali sumaišyti su įsiveržusiąja.
• Kultūros barjerui būdingas bruožas yra taupymo efektas, kai priimančioji šalis nepriima visko iškart, o tik po truputį.

Žmogaus prigimties ypatumai:

• Pati gamta juos [žmones] pritaikė prie savęs.
• Kur šilta, gyvena didesni žmonės, nes jiems reikalinga pašalinti šilumos perteklių, o šiaurėje – mažesni.
• Rasė – žmonių grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje, kurios viduje jie dauginasi, iš kartos į kartą perduoda palikuonims tėvų požymius.
• Žmogaus rasę labai lengva atskirti, nes (…) jos neįmanoma paslėpti ar užmaskuoti.
• Kylant iš apačios į viršų, žmonių rasiškumas “šviesėja”.

Krikščionybės reikšmė:

• Katalikybė konfliktų sprendimui yra netinkanti – per daug tolerantiška. [Reiškia, kol į snukį neduosi, konflikto neišspręsi. O dar liepiama atsukti antrą žandą...]
• Kultūriniu bruožu taip pat gali būti religija, [tačiau] mums ji nebūdinga, nes mes krikštijomės vieni iš paskutinių…
• Krikščionybės kultūros šaknys buvo kur kas stipresnės už protestantizmo… [Kas tas protestantizmas?]

Specifiniai mitybos ypatumai:

• Kai kurių religijų atstovai nevalgo tam tikrų gyvulių, nes tiki reinkarnacija ir nenori valgyti savo tautiečio (žydai nevalgo kiaulienos). [Antisemitizmas?]
• Prancūzai geria vyną nes [tai] jau pripratimas. (…) Rusai geria degtinę, ji jiems kaip vynas.
• Toks dalykas kaip kanibalizmas tai nėra religija, jis slypi genuose (savo paties įsitikinimuose). Labiau paplitęs tarp gyvūnų. Tiki [gyvūnai?], jog jei suvalgysi kokią kūno dalį, tą ir gausi (tarkim, esi aklas, suvalgai akis ir vėl gali regėti). [Todėl reikėtų sakyti: pasitaikė, kaip aklai vištai akis...]

Praėjusį kartą taip nieko ir neišmokote, šiandien tęsime toliau.

Lukai, tu neteisingai tyli.

Aš liepiau tau susiimti, o tu ką pasiėmei?!

Berniukai ir mergaitės! Primenu, kad rytoj visi turite ateiti su
baltais marškinėliais ir tamsiais sijonėliais.

Ko tu ten užpakalį kasaisi? A, galvoji…

Žemė turi įprotį suktis.

Tu ką, pirmą kartą gimęs?

Kas ten bamba kartu su manim?

Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite.

Tris dienas mokykloje nebuvai, o jau į tualetą užsimanei!

Ir galite skųstis direktoriui, ministrui ar kokiam kitam velniui!

Kodėl tu, Evelina, atėjai į klasę su mini sijonėliu? Nori pasirodyti
protinga?

Kas man atsakys? Niekas?! Čia juk lengvas klausimas! Nagi, rankas aukštyn!

Sėdėkit tyliai, kad girdėtumėt, kaip pelė praskrenda.

Padaliname atkarpą į tris nelygias puses.

Vegetatyvinis dauginimasis neturi nieko bendro su tuo žodžiu, kurį
kažkas parašė ant lentos.

Dovile, kodėl atėjai tiek prisidažiusi? Tiesiog taip ir norisi
neaiškinti tau apie kondensatorių, o pasiūlyti pinigų.

Maža to, kad tu rūkai, bet tu netgi rūkai neteisingai.

Aš žinau, Martynai, kad tu sergi už “Lietuvos rytą”, bet tai dar
nereiškia, kad tu neturi mokytis apie Žalgirio mūšį.

Pasidėk ta savo muziką, o tai nuimsiu ausis ir nusuksiu ausines!

Kur sąsiuvinis? Prarijai?

Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia
išmokti skaičiuoti.

Mielasis tu mano Prackaila, tai ką tu čia nupiešei, tikrai ne
sinusoidė, o pats tikriausias užpakalis.

Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate.

Linkevičiau, šia savaitę tu jau vėluoji į pamokas trečią kartą! Kitas
tavo pavėlavimas bus ketvirtas!

Lūpas pasidažyti net ir aš moku, o tu man papasakok apie pirmą Niutono
dėsnį.

Kiek čia mokinių atėjo – penki? O turėjo būti keturi! Kur dar du?

Aš tik vieno nesuprantu – nejaugi apžiūrinėti kažkokias kortas yra
įdomiau, negu klausytis apie iešmučio virškinimo sistemą?

Kai iš tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš
buvau tavo mokytoja.

Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jūs meilužiai?

Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip sprindžinos, o ne
kaip varlės ant ledo.

Lukai, nevaizduok čia kvailio, protingesnio už mane!

Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk į šulinį.

Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.

Kas tau ten skambina per pamoką į mobilų? Jei ten tavo tėvas, tai čia man.

Kokia karvė čia rašė vištos koja?

Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!

Kas čia taip pasmirdo degančia guma? Vėl mokyklos valgykloje bandelės
prisvilo?

Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.

Kalvaiti, tu ką, nebylys? Aš tau šaukiu šaukiu, o tu šnekiesi toliau
lyg niekur nieko!

Tu ką, pirmą kartą iš Mėnulio iškritęs?!!

Taigi, kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės
pagalbos.

Kas man gali tai suprasti?

Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!

Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.

Antrasis pasaulinis karas – tai jums ne vėžliukai nindzės.

Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fizikos aš jus išmokysiu.

Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!

Rytoj, Edvinai, atsineši iš namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo
šiol gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti į
mokyklą.

Taigi, su dinozaurais mes išsiaiškinome – ir jie išmirė. Važiuojam toliau.

Justai! Tau žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau negu į mane? Tu
man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu
šalia tos katės ir pasakosiu iš ten.

Namų darbai taip vadinasi ne todėl, kad juos reikia palikti namuose.

Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide.

Ei jūs, paskutiniame suole! Baikit plepėti, arba mikliai jus
persodinsiu – vieną į kalėjimą, o kitą į psichiatrinę ligoninę.

Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų tavo amžiui!

Juro Jankevičiaus Kausimėliu pavyzdžiu vienoje iš mokyklų buvo surengtas „Klausimėlis”. Moksleiviai noriai ėmėsi šio darbo ir pertraukose klausinėjo praeivių–mokinių. Aišku, labiausiai džiaugėsi ir smagiai juokėsi iš tų atsakymų, kurie neatitiko tikrųjų geografinių atsakymų.

1. Kas sudaro Žemės sandarą? – Pluta, mantija, bastilija. – Pluta, branduolys,  seklalizdis. – Pluta, mantija, grambuolys.

2. Kuo skiriasi Antarktida nuo Arkties? – Antarktida – šalčiausias žemynas, o  Arktis siek tiek šiltesnis žemynas. – Jie skiriasi dydžiu ir gyliu. – Antarktida yra  pietų šiaurėje. – Antarktidoje yra mažai gyvulijos. – Antarktidoje gyvena  eskimai. Jie statosi iglu, turi roges, kurias traukia vilkai, žudo lapes ir valgo žalią  mėsą.

3. Kas yra endemikas? – Gyvūnas su kišenėmis.

4. Kas yra epicentras? – Žemės vidurys. – Kažkoks geografų centras. – Ligoninė.  – Epidemijos centras.

5. Kodėl nenukrinta žmonės nuo Žemės kitoje jos rutulio  pusėje? Nes žmogus nemoka skraidyti. – Todėl, kad yra Žemė, jei nebūtų – nukristume. – Todėl, kad yra Merfio dėsnis. – Dėl atmosferos traukos.

6. Kas yra žemėlapis? – Lapas, ant kurio surašyta visi pasaulio kampai. – Lapas,  nurodantis pasaulio vietas, kad nepasiklystum, su kelio rodyklėm.

7. Kas yra azimutas? – Žemės drebėjimo matuoklis. – Oro temperatūra. – Komposto raidės. – Ežeras. – Ilgio vienetas.

8. Ką žinote apie Magelaną? – Atrado pasaulį. – Apiplaukė aplink Žemę ir įrodė, kad ji sukasi. – Atrado Lietuvą.

9. Kaip su geografija susiję platforma ir skydas? – Skydas – apsaugos priemonė, tai ir platforma tikriausiai kažką saugo. – Skydas apsaugo Žemę nuo Saulės spindulių. – Platforma – žemėlapiai, skydas – žinios apie geografiją.

10. Aukščiausias pasaulio krioklys? – Ariel. – Nigerijos.

11. Kur išgaunami mineraliniai vandenys? – Parduotuvėse. – Iš kaimo šulinių

12. Kada Prancūzijoje patvinsta upės? – Piko valandomis

Auksinės mintys iš moksleivių darbų:

1. Kolumbas atrado Ameriką tada, kai išsilaipino.

2. Mikroklimatas – tai mažas klimatas.

3. Atmosfera – tai toks dalykas, kai žmogus sukuria linksmą nuotaiką.

4. Depopuliacija – tarpmiestinis važinėjimas iš miesto į miestą.

5. Pasirodo, kad yra:

a) Eurovizijos plokštė,

b) Lietuvoje Labradoro giria,

c) Krabų jūra, Janinos jūra, Lauros upė ir Viduramžių jūra.

Įdomūs geografiniai faktai, statistika, netikėtumai, palyginimai apie pasaulio šalis, regionus, miestus, tautas ir kt.

• Gvinėjos sostinė yra drėgniausia pasaulyje, joje kasmet iškrinta 3,7 metro kritulių.
• Kazachstanas yra didžiausia išėjimo į jūrą neturinti šalis pasaulyje.
• Jaučiatės per daug susispaudę? Vykite į Grenlandiją! Joje kiekvienam gyventojui tenka po 38 km² žemės.
• Nors Rusija 127 kartus didesnė už Bangladešą, gyventojų skaičiumi abi šalys mažai nesiskiria.
• Keturios didžiausios pasaulio šalys – Rusija, Kinija, JAV ir Kanada – bendrai paėmus apima trečdalį visų likusių šalių ploto.
• Brazilija sudaro 47.8% pietų Amerikos ploto.
• Nors Australijos plotas 28 kartus didesnis už Naujosios Zelandijos, bet krantų linija ilgesnė vos du kartus.
• Pasaulyje yra 22 valstybės, kuriose daugiau kaip pusė gyventojų yra neraštingi. Penkiolika iš jų yra Afrikoje.
• Šveicarijoje pradedantis mokytojas gauna 33 000 JAV dol. per metus.
• Vaikai Malyje mokykloje mokosi vos 2 metus. Daugiau kaip pusė jų pradeda dirbti nuo 10 iki 14 metų.
• JAV, Indija ir Kinija apima trečdalį dirbamųjų žemių mūsų planetoje.
• Ukraina yra Europos duonos aruodas ir didžiausias miežių augintojas pasaulyje, šioje šalyje vienam gyventojui tenka didžiausias grūdų kiekis pasaulyje.
• Dešimčiai Belgijos gyventojų per metus pagaminama po vieną automobilį, tai didžiausias rodiklis pasaulyje.
• Andoriečių gyvenimo trukmė bene ilgiausia pasaulyje, jie net keturiais metais gyvena ilgiau už kaimynus prancūzus ir ispanus.
• Kinijos darbo jėgą sudaro per 700 milijonų žmonių, beveik tris kartus daugiau nei visoje ir dvigubai daugiau nei Šiaurės ir Pietų Amerikoje bendrai paėmus.
• Šri Lankoje yra mažiausias skyrybų procentas pasaulyje, tačiau didžiausias savižudžių skaičius.
• Jeigu esate danai arba švedai, didžiausia tikimybė, kad savo gyvenimo pabaigoje praleisite senelių namuose. Bet jeigu esate japonai, greičiausiai gyvenimo pabaigoje gyvensite pas savo vaikus.
• Gvadelupėje, Nauru, Monaco, Singapūre, Gibraltare ir Bermudose 100% gyventojų yra miestiečiai.
• Pasaulyje yra 11 šalių, kuriose vidutinis vaikų skaičius šeimose daugiau kaip 6 vaikai. Net 10 tokių šalių yra Afrikoje.
• Daugiau kaip pusė Ugandos gyventojų yra jaunesni bnei 14 metų amžiaus. Judėjų skaičius Irane yra didesnis nei Lenkijoje ir Ispanijoje kartu sudėjus.
• Devyni iš dešimties nigeriečių reguliariai lankosi bažnyčioje. Tik 4 iš 10 amerikiečių daro tą patį.
• Indijoje yra daugiau tikinčiųjų katalikų, nei Airijoje, Austrijoje ir Portugalijoje kartu paėmus.
• Brazilija yra didžiausia katalikiška valstybė pasaulyje.
  

Linksmieji Lietuvos vietovardžiai

Eržvilkas – eržilo ir vilko hibridas

Ignalina – Igno žmona

Josvainiai – jo svainiai

Karmėlava – tikinti savo karma

Kelmė – nerangi moteris

Labanoras – kuris labai nori

Nevėžis – nepataikęs į vėžes

Raseiniai – einantys per rasą

Rastinėnai – Amerika

Rokiškis – roką mėgstantis kiškis

Salininkai – salos gyventojai

Smalininkai – pragaras

Verkiai – naujagimiai

Linksmasis pasaulio vardynas

Austrija – austrių rijimas

Bogota – turtuolė

Bruklinas – įkyrus prekiautojas

Dublinas – suvalgęs du blynus

Elbrusas – iki Elbės nuėjęs rusas

Gabonas – gabus vyras

Kamerūnas – gyvenantis kameroje

Karaliaučius – karalių susitikimas

Katmandu – norintis gauti dvigubai

Kentukis – kenčiantis ūkis

Kilimandžaras – kylantis tarnyboje

Kišiniovas – turintis daug kišenių

Kubanė – Kubos gyventoja

Murmanskas – murmantis žmogus

Rubikonas – rūbinės darbuotojas

Rumunija – rūmų gyventoja

Saratovas – miestas, kuriame gyvena Sara

Sočis – sočiai gyvenantis

Stambulas – stambus vyras

Sudanas – kuris bendrauja su danais

Tirana – tirono žmona

Vietnamas – vietinės reikšmės namas

Sąvokos ir terminai linksmiau

amnestija – amžinai nutolusi Estija

apalpęs – aplankęs Alpes

bestija – broliška Estija

birža – Biržų gyventoja

centristai – Kėdainių gyventojai

ciklonas – ilgas ciklas

čekiai – Čekijos gyventojai

įlanka – išėjusi į lankas

indauja – Indijos gyventojai

indoeuropietis – europietis, plaunantis indus

įšalas – į šalį atvykęs svečias

išsilavinimas – lavos išsiveržimas

įtaigiau – giliau taigoje

javai – JAV gyventojai

kompasas – komunisto pasas

kopija – Baltijos pajūris

krateris – kuris daro kratą

kronika – skandinavų pinigai

kurtuazija – Azijos ieškojimas

ledainė – šiaurės ašigalis

litologija – mokslas apie lietuviškus pinigus

maltiniai – Maltos gyventojai

metodininkas – metantis odą

moskitai – Maskvos gyventojai

oratorius – meteorologas

perkūnija – brovimasis per kūnus

pučas – vėjas

pusiasalis – valdantis pusę salos

regionas – didelis reginys

sausuma – sau pasiimta suma

savanoris – norintis į savaną

senvagė – sena vagilė

smogas – smogikas

šaltiena – žiema

šviestuvas – mokytojas

terminija – teršiama Minija

ufonautai – Ufos gyventojai

uoliena – uoli moteris

uostas – šuo

upėtakis – upės vaga

Moksleiviai žodžiu ir raštu:

koridorinė kalnodara

Gėjų jūra

Balvanų pusiasalis

Pilėnų pusiasalis

estų arija

Kodėl lapuočių miškai labiau paveikti žmogaus negu spygliuočių?

Spygliuočiai turi daugiau spyglių negu lapuočiai.

.

Rezervatas – tai vandens telkinys arba kokia nors užtvanka.

Rezervatas – kai žmogus, paėmęs miško plotą, kerta medžius.

.

Roterdamas yra didžiausias pasaulyje jūrų uostas. Jo ilgis 50,5 km, o

plotis 37 km po vandeniu.

Eurotunelis yra po Šiaurės jūros žeme. Jį kasė nežmoniškai daug

žmonių.

.

Kaip keičiasi Vokietijos paviršius einant iš šiaurės į pietus?

Vokietijos paviršius keičiasi dėl to, kad tada atsiranda rūkas iš

šiaurės į pietus.

.

Kas yra meandros?

Panašios į žoles, bet su ilgais kotais.

.

Islandijos gyventojų pajamos yra labai didelės, todėl žmonės nedraugiški.

.

Kodėl Norvegijos Narviko uostas toks svarbus švedams?

Todėl, kad geras susisiekimas su švedais.

.

Kurioje Šiaurės Europos valstybėje labiausiai išvystytas žemės ūkis

ir kodėl? Danijoje, nes ten labai daug kiaulių.

.

Tvenkiniai įteka į ežerus. Tvenkinius stato bebrai. Tvenkiniuose nėra

žuvų, o ežeruose yra.

.

Kuo upė skiriasi nuo kanalo?

Kanalas yra aptvertas, o upė teka.

Kanalai nuo upių skiriasi tuo, kad upės išteka į jūras, o kanalai

niekur neišteka, pvz., Monblanas.

.

Kuršių mariose yra daug žuvies ir kitų maisto medžiagų.

Nemunas prasideda Kaune, o baigiasi Klaipėdoje.

.

Neris prasideda prie Nerijos, baigiasi prie Baltijos jūros. Jos

ilgis 93 km.

.

Makija – tai koralai, kuriais teka vanduo ir plaukia laivai.

Ispanijoje kalbama makijos kalba.

.

Italijoje yra daug architektūrinių iškasenų.

Italija – tai gamykla, kur gamina mašinas. Ten auginami augalai –

obuoliai ir visokie vaisiai.

.

Korida – žmogus, laikantis raudoną medžiagą ir mėgstantis

žaisti su buliais.

Korida – kai žmogus raudona skara erzina bulių.

.

Ilgiausias ežeras yra Nemunas.

.

Atvykęs Niagaros krioklio pažiūrėti turistas klausia: kodėl čia gyvenančių žmonių kakta tokia stati, aukšta ir plokščia. Vietinis gyventojas atsako. Na, įsivaizduok, miegate Jūs ir staiga pabundate. Girdite kažkokį gaudesį ir nesuprantate, kas čia vyksta. Tik staiga topteli mintis, juk tai Niagara, ir plekštelite sau per kaktą. O jeigu taip nuolat ir daug metų.

.

Mokytojas:

– Kur yra Juozapinės kalnas?

Mokinys:

– Pas Juozapą…

.

Danguje vyro dūšią ateina pas Petrą ir sako:
-Išrašyk man porai dienų komandiruote i pragarą, noriu pasižiūrėti, kas ten vyksta, visi tik šneka, tik šneka, noriu savo akim pamatyti.

Petras išrašė ir išleido 2 dienoms.

Grįžta vyras ir sako:
-Taip ten tikrai linksma: šokiai, dainos, estrada, merginos, linksmybės…

Praeina pora savaičių , vyras neiškentęs vėl prašo Petro:
-Išrašyk komandiruotę 2 sav. Pirmą kartą viską tik girdėjau ir mačiau,  o dabar noriu savo kailiu išbandyti.

Petras išrašė ir išleido 2 savaitėms.

Grįžta vyras ir sako:
-Taip, ten tikrai linksma šokiai, dainos, estrada, merginos, linksmybės…
Pats tuo įsitikinau, smagu.

Praeina pora savaičių, vyras neiškentęs vėl Petrui sako:
-Rašau pareiškimą ir visam laikui noriu išeiti iš dangaus ir sutinku visam laikui pasilikti pragare, ten linksmiau ir veikti yra ką.

Kaip prašė, taip Petras ir padarė.
Vos tik vyras nunešė pareiškimą i pragarą, tuoj velniai pristatė prie smalos virimo. Čia malkos, dūmai, kaitra…

Vyras klausia, o kur merginos, dainos, linksmybės, juk už sienos girdėti….

Maišo velniai smala ir sako:
Brangusis, nereikia maišyti turizmo su migracija, oi, nereikia.

.

Geografija ir moterys:

21-30 metų moteris panaši į Ameriką ar Japoniją. Jos pilnai įsisavintos, labai gerai išsivysčiusios ir atviros prekybiniams ryšiams ypatingai su šalimis, turtingomis grynais ir automobiliais.

30-35 metų jos panašios į Indiją ar Ispaniją. Labai karštos, atsipalaidavusios ir pasitikinčios savo grožiu.

35-40 metų amžiaus moterys panašios į Prancūziją ar Argentiną. Jos gali būti pusiau sugriautos karų, bet vis dar sugeba išlikti šiltomis ir lankytinomis vietomis.

40-50 metų jos kaip Irakas ar Jugoslavija. Jos pralaimėjo karą ir jas dažnai drasko praeities klaidos. Šiuo metu reikalinga globalinė rekonstrukcija.

50-60 metų moterys panašios į Rusiją ar Kanadą. Jos atviros, ramios, sienos beveik nesaugomos, bet žmones atbaido labai šaltas klimatas.

60-70 metų moterys panašios į Angliją ar Mongoliją. Su garsia ir šlovinga nugalėtojo praeitimi, bet , deja, be ateities.

Po 70 metų moterys tampa Albanija ar Afganistanu. Kiekvienas žino, kur jos yra, bet niekas nenori ten važiuoti.

Geografija ir vyrai:

15-70 metų vyrai panašūs į Zimbabvę – valdo organas….