Mokiniai kviečiami dalyvauti XII Nacionaliniame mokinių Č. Kudabos geografijos konkurse, kuris vyks 2012 metų kovo 31 dieną Lietuvos Edukologijos universitete  (LEU) (Studentų 39, Vilnius).

Konkurso programa:

09.30–11.00 konkurso dalyvių registracija (Gamtos mokslų fakultete)

11.00–11.30 konkurso atidarymas (Gamtos mokslų fakulteto kieme)

11.30–13.00 teorinės ir kūrybinės užduotys mokiniams (auditorijose)

11.30–13.00 paskaita mokytojams (LEU senuosiuose rūmuose, aktų salėje)

Visi, norintys dalyvauti šiame konkurse, privalo registruotis iki 2012 metų kovo 5 dienos. Registracija pradedama nuo 2012 m. vasario 6 d. www.lgd.lt.

.

Kvietimas_į_Č.Kudabos_konkursą

Č.Kudabos konkurso nuostatai

Generaliniam rangovui vis nesugebant patiekti preciziškai suprojektuotos įrangos elektros nebegaminančiai Ignalinos atominės elektrinei (IAE), jos eksploatavimo nutraukimas dar labiau užtruks ir kartu vis daugiau kainuos, nors Europos Komisija kaip tik projektuoja mažesnį finansavimą net tuo atveju, jeigu jėgainė būtų uždaroma pagal grafikus. Visagine jau pasigirsta kalbų, kad už turimus pinigus pavyks saugiai sandėliuoti branduolinį kurą, bet infrastruktūra su pastatais ir kaminais taip ir liks amžiams dunksoti kaip inžinerinis vaiduoklis.

Ignalinos atominė elektrinė ©iae.lt

Azerbaidžanas užsimojo iš peties – vietoj planuoto 560 metrų aukščio „Azerbaidžano bokšto“ projektas padidintas iki 1050 metrų. Kilometro aukščio bokšte bus 185 aukštai ir jei jis būtų pastatytas šiandien, iš karto taptų aukščiausiu pasaulyje statiniu.

Dabar gi šis titulas priklauso „Burj Khalifa“ dangoraižiui, esančiam Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pastarojo aukštis siekia 828 metrus (iš viso jame yra 162 aukštai), taigi Azerbaidžano projektas jį viršija daugiau nei 200 metrų.

Tiesa, Azerbaidžano bokšto statybos bus pabaigtos ne anksčiau kaip 2018-2019 metais, o iki to laiko nugalėtojų titulai gali ir pasikeisti. Mat tie patys Jungtiniai Arabų Emyratai planuoja 1400 metrų aukščio dangoraižį Nakheel Tower. Su planais neatsilieka ir Saudo Arabija – ji planuoja taip pat kilometro aukščio dangoraižį Kingdom Tower.

Reikia paminėti, jog Azerbaidžano bokštas tėra tik viena iš milžiniško statybų projekto dalių – bokšto statybomis užsiimsianti kompanija „Avesta“ jau stato įspūdingą dirbtinių salų kompleksą – Khazar Island. Grandiozinis projektas, kurio vertė 125 milijardai dolerių, jau pradėtas statyti – jį ketinama pabaigti po 10 metų.

Iš kur Azerbaidžanas turi finansinių resursų tokiems projektams? Atsakymas paprastas ir tradicinis – nafta. Sakoma, kad Azerbaidžane, kur besi kastuvu į žemę, ten ištrykš juodasis auksas. Tai nėra vien pokštas, nes kraštas labai turtingas naftos, jo beveik nepalietė ekonomikos krizė, čia sparčiai kyla gerovė. Valstybė vis svarbesnė ne tik Kaukazo regione, bet ir visame pasaulyje.

Šalis – tarsi naftos gręžykla. Ši žaliava yra pagrindinis eksporto šaltinis. Azerbaidžanas jau išmoko pelningai parduoti, tad kol nafta nesibaigs, plauks ir milžiniškos pajamos. Kaip ir visos posovietinės šalys, Azerbaidžanas sunkiai išgyveno perėjimą prie rinkos ekonomikos, bet energetikos resursai ir gebėjimas į naftos išgavimo verslą pritraukti užsienio investicijas šį perėjimą gerokai palengvino. Silpnėjant ekonominiams ryšiams su Rusija, Azerbaidžanas vis aktyviau juos mezga su Turkija ir Europos Sąjungos valstybėmis. Atrodo, kad ir ateityje krašto gerovė priklausys nuo pasaulinių naftos kainų, investicijų ir gebėjimo efektyviai skirstyti pajamas.

Tačiau pačioje valstybėje dažnai kalbama, kad didžiausios pajamos už naftą nusėda tik nedidelės grupuotės žmonių kišenėse. Ir nors Baku sparčiai plečiasi ir atsinaujina, kita krašto dalis lieka skurdi. Teigiama, kad korupcijos mastas Azerbaidžane gerokai didesnis nei gretimose Gruzijoje ir Armėnijoje.

Šaltinis: technologijos

Kompanija „Nur Energie“ pradės saulės elektrinės Saharos dykumoje, Tunisui priklausančioje teritorijoje, statybos darbus pranešime informuoja „Desertec“. Pilnas projektas, kurio kaina 400 mlrd. eurų, jau gavo pavadinimą – „Desertec Industrial Initiative“.

Iki galo įgyvendintas „Desertec“ projektas ateityje leistų Europai gauti iš saulės daugiau kaip 15 proc. jai būtinos elektros energijos.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes.
Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija – antra. Toliau eina Norvegija, Liuksemburgas, Kosta Rika, Prancūzija, Austrija, Italija, Didžioji Britanija ir Švedija.

Šios valstybės priskiriamos “stipriausiųjų” grupei. Lietuva ir dar 35 šalys pateko į “stiprių” grupę, “vidutiniokų” grupėje yra Estija ir Baltarusija, “silpnųjų” grupėje – Rusija, o “silpniausiųjų” grupę užbaigia Uzbekija, Turkmėnija ir Irakas.

Mokslininkai įvertino ir valstybių pastangas gerinti gyvenamąją aplinką per visą dešimtmetį.
Šiuo požiūriu lydere pripažinta Latvija, o Lietuva su kaimyne Lenkija bei kitomis pasaulio valstybėmis pateko į ketvirtą – “blogėjančių” šalių grupę. Estija nusirito į visų blogiausių šalių grupę, kurią užbaigia Rusija.

Mokslininkai vertino galimą aplinkos poveikį žmogaus ligoms, todėl jie atsižvelgė į vandens, oro, biologinės įvairovės, miškų, žemės ūkio ir klimato kaitos būklę.

Šaltinis: ELTA

Jau buvo skelbta, kad mūsų planetoje gyvena 7 mlrd. žmonių. Skaičius įspūdingas, bet, neabejotina, kad nemažai dabar gyvenančių žmonių sulauks to laiko, kai planetoje gyvens 8, 9, o gal ir 10 mlrd. žmonių. O ką šie skaičiai reiškia mūsų planetai?

.

Taigi visa dabartinė 7 milijardų Homo sapiens populiacija nori…

… gyventi maždaug štai tokiuose namuose, nes tai yra aukščiausias standartas…

.

.

… na, blogiausiu atveju štai tokiuose…ačiū dievui, kad kaimynai tokie patys, nes užbadytų pirštais…

.

.

… judėti štai tokiais automobiliais… solidu, atkreipi dėmesį į save, visi mano, kad esi turtingas. Įkandama vis dėlto dar nedaugeliui, bet mūsų ypač turtingos valstybės seimūnams tai tėra išlaidos už kanceliarines prekes…

.

.

… naudotis buityje šiuolaikine technika… kad ir kiek mėgintumėte suspėti su mada – beviltiška…

.

.

… maitintis skaniu ir sveiku maistu…

.

.

… bet gyvenimas „rojuje” turi savo kainą. Tam reikia milžiniško kiekio energijos ir išteklių, kas neišvengiamai susiję su mus supančios aplinkos tarša.

.

.

Kad ir kiek svajotume, deja, visiems 7000000000 mlrd. Žemės gyventojų vietos „rojuje” neatsiras. Jeigu kiekvienas planetos žmogus gyventų taip kaip vidutinis statistinis JAV gyventojas, mums visiems prireiktų 5 tokių planetų kaip Žemė.

Vos kelių minučių prireikė, kad vieno Malio kaimelio gyventojai visiškai išgaudytų žuvį vietos ežere.

.

.

Tas pats susiję ir su išsivysčiusiomis valstybėmis, tik masteliai, savaime suprantama, yra didesni…

.

.

Jokių šansų žuvims. Kinijos žvejybos laivynas prie Ramiojo vandenyno pakrantės tiesiog „išgraibsto” žuvį.

.

Todėl kai kam mūsų planetoje, kad ir kas bei kokių priemonių nesiima, neišvengiamai tenka ir teks…

… badauti

… kęsti gėlo ir švaraus vandens stygių

.

.

… gyventi ir išgyventi nepalankiose gyvenimui Žemės srityse

.

.

… gyventi daugiaaukščiuose kregždžių lizduose, rizikuojant savo fizine ir psichine sveikata

.

.

… ir netgi štai tokiuose

.

.

Taigi pasaulio mastu nieko gero nenusimato. Dabartiniu metu 1-am planetos gyventojui tenka apie 2 ha sausumos. Tai labai mažai, turint omeny, kad mes dalijamės planeta su kitais gyvaisiais organizmais, kuriems irgi reikalinga tam tikra erdvė. 7 mlrd. žmonių gyvenimas kelia didelį pavojų mūsų planetos bioįvairovei. Nors retas kreipia į tai dėmesį, tačiau šiais laikais išnykusių gyvųjų organizmų sąrašas pildomas kiekvieną dieną.

Parengė

Rytas Šalna

Valdančiosios koalicijos partnerių susitarimas 4 proc. mažinti valdžios sektoriaus išlaidas netiesiogiai atsilieps ir mokytojų atlyginimams, mat nuo rugsėjo bus didinamas mokinių skaičius klasėse, tad kai kuriais atvejais mažės klasių kiekis, vadinasi, ir mokytojų krūvis bei atlyginimas.

Taupymas taip pat palies smurto bei narkomanijos prevencijos programas, pilietinį, tautinį ir lituanistinį ugdymą, mokyklų pastatų renovaciją.

Mažėja mokinio krepšelis

Nacionaliniame biudžete švietimo sričiai skirta 4,384 mlrd. Lt. Taupymas lėmė, kad 30 mln. Lt, arba 1,5 proc., buvo nurėžta iš mokinio krepšelio, tačiau savivaldybėms ir mokyklos leista darbo užmokesčiui panaudoti mokinio krepšelio lėšas, skirtas kvalifikacijos kėlimui, pažintinei veiklai ir panašiems dalykams.

Kaip DELFI teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jeigu mokinio krepšelis būtų buvęs mažinamas 4 proc., tai būtų sutaupę 82 mln. Lt, tuo tarpu visos Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas yra lygus 14 mln. Lt.

„Mokinio krepšelio asignavimai turi savo dedamąsias dalis, kurių didžiausia yra darbo užmokestis. Tačiau šalia to yra kvalifikacijos kėlimas, vadovėliai, mokymo priemonės, pažintinė veikla ir dar eilė smulkesnių eilučių. Tai kaip konkrečios mokyklos ar savivaldybės atveju tai atsilieps – ar tai bus intervencija į mokytojų atlyginimus, ar ne, priklauso nuo konkrečios mokyklos“, – pasakojo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad mokinio krepšelis mažės nuo rugsėjo 1 d., o ne nuo šių metų pradžios.

Gintaras Steponavičius

Pasak G. Steponavičiaus, reikia suvokti ir tai, kad Lietuvoje tiesiog mažėja mokinių skaičius, todėl tai dažnai atsiliepia mokytojų krūviams, vadinasi, ir atlyginimams. Maža to, dėl mokinių skaičiaus mažėjimo kai kurie pedagogai gali netekti darbo.

„Ši problema dalyje mokyklų labiausiai atsiliepia mokytojų pajamoms“, – teigė G. Steponavičius.

Klasėse didės mokinių skaičius

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat tikisi sutaupyti 11,3 mln. Lt iš mokinių klasių didinimo. Didinant mokinių skaičių klasėse, automatiškai kai kuriose mokyklose gali mažėti klasių kiekis, o tai palies ir mokytojų krūvį bei atlyginimus.

Pavyzdžiui, vidurinėse kaimo mokyklose, kurias lanko iki 300 vaikų, 9-12 klasėse vidutinis mokinių skaičius turėtų siekti 20, nors dabar yra 15. Mokyklose, kurias lanko iki 500 mokinių, vidutinis mokinių skaičius 5-12 klasėse būtų 22, tuo tarpu dabar yra 20.

Didesnėse mokyklose, kuriose mokosi daugiau nei 500 mokinių, 5-8 klasėms vidutinis mokinių skaičius didėtų iki 25, nors dabar siekia 22. Tuo tarpu pagrindinių mokyklų vidutinis mokinių skaičius 9-10 klasėse mažėtų nuo 25 iki 22.

Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, mokinių skaičiaus didinimas klasėse gali atsiliepti regionų, o ne didmiesčių, mokytojų kišenei, tačiau, jos teigimu, blogėjant demografinei situacijai mokinių apskritai mažės ir tai atsilieps visų mokytojų atlyginimams, o kai kurie jų praras darbo vietas.

„Gali būti problema, kad mažės klasių komplektų. Taip gali atsitikti mažesnėse mokyklose, nes didinti mokinių skaičių planuojama kaimo vietovėse. Didžiuosiuose miestuose tai nėra taip aktualu, bent jau šiais metais. Tačiau kadangi demografinė padėtis nėra gera, tai kokius dvejus-trejus metus mokinių skaičius tikrai nedidės, nors į pradines klases jau ateina daugiau mokinių. Todėl yra pavojus, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojai gali prarasti darbo vietas“, – DELFI pasakojo R. Osipavičiūtė.

Jos teigimu, šiuo metu mokyklų vadovai taupo mažindami tarnybinių atlyginimų koeficientus. Pasak R. Ospipavičiūtės, mokytojų tarnybinių atlyginimų koeficientai ministro įsakymu gali svyruoti nuo vienos iki kitos ribos. Pavyzdžiui, ministro įsakyme nurodoma, kad mokytojui metodininkui, turinčiam iki 10 metų pedagoginio darbo stažą, turi būti taikoms koeficientas nuo 12,45 iki 13,85, tuo tarpu taupydami mokyklų vadovai taiko koeficiento „grindis“.

„Daugumoje mokyklų būdavo taikomi koeficientų vidurkiai. Tačiau žinau tokių mokyklų, kurios gauna mažesnį finansavimą, ir galbūt turėjo gal skolų, jos neišsilaiko, tai toms mokyklos reikia planuoti pinigus labai taupant, o taupymas dažniausiai vyksta mažinant tarifinį atlygio koeficientą“, – pasakojo pašnekovė.

Primename, kad mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo stažo, kvalifikacinės kategorijos, tarifinių atlyginimų koeficientų, darbo krūvio bei bazinės mėnesinės algos dydžio, kuris šiuo metu siekia 122 Lt. Pilnas mokytojo darbo krūvis siekia 18 kontaktinių valandų, arba pamokų.

Smurto prevencijai finansavimas mažėjo nuo 1,8 mln. Lt iki 0,8 mln. Lt

Be mokinio krepšelio karpymo bei mokinių skaičiaus didinimo klasėse, sutaupyti tikimasi apkarpius smurto bei narkomanijos prevencijos programas, sumažinus finansavimą pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektams. Kaip nurodė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, smurto prevencijai finansavimas sumažintas nuo 1,8 mln. Lt praėjusiais metais iki 0,8 mln. Lt šiais metais.

Ministerijai pavaldžioms įstaigoms lėšos sumažintos 3 proc., vykdomoms centralizuotoms programoms – vidutiniškai 15 proc.

Taip pat mažėjo lėšų, skirtų mokyklų pastatų renovacijai bei statybai, geltonųjų autobusų, kompiuterių įsigijimui, profesinių mokyklų bendrabučių renovacijai. Palyginus su praėjusiais metais finansavimas mažėjo 35 proc.

Pasak švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, aukštosioms mokykloms bei kolegijoms finansavimas mažėjo 3 proc.

Šaltinis: delfi

Jei Indijos vandenyne stūksančias vaizdingąsias Maldyvų salas užlies nesulaikomai kylantis okeano vanduo, šalies gyventojai (o jų – 350 tūkst.) bus priversti evakuotis ir taps pirmaisiais planetoje pabėgėliais dėl klimato atšilimo.

Viena iš Maldyvų archiepalgo salų ©beautifulplacestovisit.com

Maldyvų salynas Indijos vandenyne ©oysterdiving.com

Analogiškos problemos iškyla ir Ramiajame vandenyne esančių Kiribačio bei Tuvalu salų gyventojams. Tuvalu jau kreipėsi į Australijos vyriausybę su prašymu priimti 12 tūkst. imigrantų iš šios mažytės salų valstybės.

Panašu, jog Maldyvai žvelgia į kiek tolimesnes perspektyvas ir pradėjo vykdyti biurokratinio kitų valstybių palaiminimo formaliai nereikalaujančią strategiją – intensyviai taupyti praktiškai tik iš turizmo gaunamus pinigus, kurie bus panaudoti žemių, esančių aukštesnėse sausumos teritorijose, įsigijimui.

Šaltinis: technologijos

„Pasaulio religijos” yra pirmasis tokios apimties ir turinio plakatas Lietuvoje. Jame vaizdžiai pristatomos visos pagrindinės pasaulio religijos, jų geografinis išsidėstymas, simboliai, svarbiausi faktai, taip pat nemažai papildomos informacijos. Šis plakatas puikiai tinka išsamesnei analizei, geografijos dėstymui 6, 7, 8, 9, 12 klasėse. Taip pat šis plakatas tiktų ir tikybos bei istorijos kabinetams.

.

.

„Pasaulio šalių politinė santvarka” yra išvaizdus ir aktualus plakatas. Jis pristato valstybių skirstymą pagal valdymo formą ir teritorinį administracinį suskirstymą. Pateikiamas kruopščiai parengtas žemėlapis spalviniais sprendimais susietas su valstybių skirstymu.

Šis plakatas puikiai tinka geografijos dėstymui 7, 8, 9, 12 klasėse. Taip pat šis plakatas tiktų istorijos kabinetams, politologijos pamokoms.

.

.

Šie specialistų parengti ir aukštos spaudos kokybės laminuoti plakatai patrauks mokinių dėmesį, puoš kabinetą, didins mokinių susidomėjimą mokomaisiais dalykais.

Plakato aukštis 100 cm, o plotis 70 cm.

Dėl plakato įsigijimo prašome kreiptis į leidyklą: www.didakta.lt

Lietuvos žaliųjų sąjūdis kviečia Geografijos mokytojus į tarptautinę konferenciją „ANTI-ATOMINIS PAVASARIS“. Renginys vyks 2012 m. sausio 27 d. Forum Palace (Konstitucijos pr. 26, Vilnius). Būtina registracija. Užsiregistravusieji mokytojai gaus dalyvio pažymėjimus.

.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija
Europos žaliųjų partija (European Green Party)

.

KONFERENCIJA
„ANTI-ATOMINIS PAVASARIS“

2012 m. sausio 27 d.
Forum Palace (Konstitucijos pr. 26, Vilnius)

KONFERENCIJOS IDĖJA IR TIKSLAI

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau LR Vyriausybė), nepaisydama galimų branduolinės energetikos keliamų grėsmių, eikvoja mokesčių mokėtojų pinigus, nepaiso nepalankios ekspertų ir visuomenės nuomonės, “buldozeriniu” principu “stumia” prieštaringai vertinamą Visagino atominės elektrinės projektą. Jeigu artimiausioje ateityje mes nesugebėsime pasipriešinti Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybių planams, prie Baltijos jūros turėsime tris atominius monstrus. Šios grėsmingos situacijos įkaitėmis tampa visos Baltijos valstybės ir visa Europa.
Politinė partija „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ (toliau LŽSP), jausdama atsakomybę už galimus branduolinių avarijų padarinius ir atsižvelgdama į neigiamų veiksnių atominiuose projektuose dominavimą, organizuoja konferenciją “Anti-atominis Pavasaris”. Konferencijos tikslas – atkreipti valstybės institucijų ir visuomenės dėmesį į vienašališkus LR Vyriausybės veiksmus „stumiant” Visagino atominės elektrinės projektą, ignoruojant konsultacijas su specialistais, mokslininkais ir visuomene. Konferencijoje dalyvaus Europos Parlamento nariai, kaimyninių valstybių politikai, Lietuvos ir užsienio valstybių energetikos ekspertai.
Vietoje nesaugios ir ekonomiškai abejotinos atominės elektrinės LŽSP siūlo skatinti darnios energetikos plėtrą. Lietuva turi puikių galimybių apsirūpinti energijos poreikiais, įgyvendinant saugius, aplinkai ir žmogui draugiškus energetikos projektus, panaudojant vietinius atsinaujinančius energetinius išteklius, pritraukiant investicijas, neišleidžiant pinigų importuojamam kurui, kuriant naujas darbo vietas, užtikrinant realią energetinę ir politinę nepriklausomybę. Pasaulio energetikos ateitis yra energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, taip pat spartus atsinaujinančios energetikos vystymas ir racionalus energijos panaudojimas.
Būtina registracija iki 2012 m. sausio 25 d. el. paštu administracija@lzsp.lt arba tel (85) 213 13 53.

.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

LAIKAS                                         PRANEŠIMŲ TEMOS
.

10.00-10.10    Įžanginis žodis. Juozas Dautartas LŽSP pirmininkas;

10.10-10.40    Rebecca Harms ES Parlamento Žaliųjų aljanso Co-Prezidentė;

10.40-11.00    Raimonds Vėjonis buvęs Latvijos aplinkos ministras ir Latvijos Parlamento narys ir Viesturs Silenieks Latvijos žaliųjų partijos Co-Pirmininkas;

11.00-11.20    Valdur Lahtve atsakingas už užsienio ryšius Estijos žaliųjų partijoje;

11.20-12.00    Dariusz Szwed Lenkijos žaliųjų partijos pirmininkas;

12.00-13.00    Pertrauka

Spaudos Konferencija

13.00-13.20    Algirdas Butkevičius Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas;

13.20-13.40    Prof. Jurgis Vilemas Energetikos ekonomikos asociacijos valdybos pirmininkas;

13.40-14.00    Prof. Rimantas Rudzkis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas;

14.00-14.20    Prof. Algirdas Kudzys 2002 – 2006 LR ambasadorius Japonijoje ir Filipinų Respublikai, Japonijos architektūros ir Japonijos betono institutų profesorius (Skype video konferencija);

14.20-15.00    Diskusijos

.

Antiatominis pavasaris Programa_lt

Dalyviai turi registruotis el. paštu (rsalna@gmail.com) iki Sausio 25 d. vakaro.