Statyba vyks dviem etapais: pirmąjį planuojama užbaigti 2014 metais, o antrąjį – 2016-aisias. Elektrinės galingumas sieks apie du gigavatus. Planuojama, kad elektrinėje dirbs apie 20 tūkst. žmonių.

Elektrinę sudarys 825 tūkst. saulės baterijų. Vien saulės elektrinės galingumas leis aprūpinti energija apie 700 tūkst. namų Europoje.

„Desertec“ buvo įsteigta 2009 metais. Tai tarptautinis konsorciumas, kurio tikslas – aprūpinti Europą elektros energija pasitelkus saulės elektrines. Į konsorciumą įeina didelės Europos korporacijos, tarp jų ABB ir „Siemens“, „E. On“, RWE, „Deutsche Bank“, „Munich Re“.

Steigiant „Desertec“ investuotojai pranešė apie savo planus investuoti į projektą apie 400 mlrd. eurų.

Šaltinis: alfa

Tipiški dabartiniai krovininiai laivai mažai skiriasi nuo praėjusio amžiaus pradžios savo pirmtakų: purvini, naftą deginantys milžinai. Dėl savo dydžio jie yra efektyvi krovinių gabenimo priemonė, bet jų pramonė tokia plati, kad jie anglies dvideginio išmeta daugiau, nei visa pasaulio aviacija. Jei pasaulinis laivynas būtų viena šalis, jos CO₂ emisija būtų septintoje vietoje pasaulyje.

Dabar naftos kainų augimo, klimato kaitos ir taršos realybė keičia laivų statytojų nuostatas.

„Kasybos kompanijos sako mums, kad apie 90 % geležies rūdos perplukdymo išlaidų sudaro kuro kaina“, – sako Robert’as Dane’as, vykdantysis Solar Sailor bendrovės direktorius. Ši bendrovė įsikūrusi Sidnėjuje ir užsiima laivų, varomų vidaus degimo varikliais ir saulės energija, statyba. Be to, spaudžiama visuomenės, Tarptautinė laivybos organizacija (International Maritime Organization) liepą priėmė taisykles, įpareigojančias padidinti laivų kuro naudojimo efektyvumą ir sumažinti anglies dvideginio ir kitų teršalų emisiją 25–30 % iki 2030.

Dane’as mano, kad rūdvežiai galėtų sutaupyti iki 20 % kuro, naudodami dideles, saulės elementais padengtas bures, kurios krautų baterijas ir tuo pat metu gaudytų vėją. Eco Marine, įsikūrusi Fukuokoje, Japonijoje, mąsto panašiai ir planuoja išbandyti pirmąjį prototipą 2012-aisiais.

Tokie sprendimai skirti didžiausiems, Panamax ir Capesize klasės krovininiams laivams, gabenantiems dešimtis tūkstančių tonų naudingo krovinio. Tačiau siekdama „pažalinti“ mažesnių laivų legionus, gabenančius krovinius išilgai pakrantės, JK firma B9 Energy Group iš užmaršties prikėlė ir patobulino tristiebius burinius laivus.

Kompanijos dizaine naudojami Rolls-Royce varikliai, kuriuos galima pritaikyti gamtinėms dujoms arba biodegalams. Tačiau didžioji traukos dalis gaunama iš didžiulių burių. Jas bus galima išskleisti ir sutraukti mygtuko paspaudimu, tad tvarkymuisi su takelažu nereikės didelių komandų, kokios būdavo seniau.

Tuo tarpu kitos firmos taupo kurą ne tokiais techniškais būdais – mažindamos greitį. 2008 m. naftos kainoms pasiekus 145 JAV dolerių už barelį ribą, laivybos gigantas Maersk sumažino kuro sąnaudas 30 procentų, perpus sulėtindamas laivus – nuo 25 (46 km/h) iki 12 mazgų (22 km/h). Kitos kompanijos irgi pasekė šiuo pavyzdžiu: lėtas plaukimas sumažina trintį ir padidina energijos naudojimo efektyvumą panašiai, kaip važiuojant automobiliu 90 km/h greičiu degalai naudojami efektyviau, nei važiuojant didesniu greičiu.

Įspūdingesnis būdas slysti vandeniu yra oro įpūtimas po panirusia laivo korpuso dalimi. DK Group Nyderlanduose išbandė vadinamąją „oro ertmių sistemą“, per skylę korpuse pumpuojančią orą, kuris vėliau slenka po laivu kaip oro burbulų kilimas.

Jūrų gyvūnai, pavyzdžiui, ūsakojai ir dvigeldžiai, prisitvirtinantys prie laivų korpusų, gali padidinti kuro suvartojimą net 40 procentų. Kovodama su tuo, dažų ir lakų gamybos kompanija AkzoNobel, irgi iš Nyderlandų, sukūrė polimerą, formuojantį mikroskopines „šachmatų lentas“ iš vandenį atstumiančių ir vandenį traukiančių molekulių. Prie tokio paviršiaus daug sunkiau kam nors prilipti ir kompanija ruošiasi pasiūlyti šį produktą rinkai.

Tokios inovacijos atsiranda tuomet, kai atsiranda didelis spaudimas pramonei, pastebi David’as Surplus’as iš B9. „Laivų savininkai iki šiol visiškai nesirūpino energijos efektyviu panaudojimu“, – sako jis, kol naftos kaina nepakilo iki 100 dolerių už barelį ir toliau kalbama apie anglies dvideginio emisijos įtaką globaliniam atšilimui.

David Hambling, New Scientist

2010 m. hidroenergija vis dar buvo pasaulinė lyderė atsinaujinančių energijos šaltinių grupėje su 1005 GW, tačiau jau ateinančiais metais ši padėtis gali pasikeisti. Hidroenergijos instaliacijų galia padidėjo tik 3% palyginti su 2009 m. duomenimis. Tuo tarpu saulės energijos augimas per metus siekė net 70%, palyginti su 2009 m. – iki 40 GW.

Vėjo energija taip pat nuo 2009 m. iki 2010 m. savo pajėgumus padidino gražiais 24% ir yra antroje vietoje pasaulyje. Jei šios tendencijos ir toliau išliks, saulės ir vėjo energija artimiausioje ateityje galėtų pademonstruoti puikius rezultatus.

Didžiausia atsinaujinančios energijos projektų koncentracija yra Europoje. Čia ji sudaro 433 GW iš 1313 GW esančių visame pasaulyje. Artimoje antroje pozicijoje yra Azija su 420 GW, kuri jau netrukus gali aplenkti Europą.

Azijoje pastebėtas didžiausias augimas – nuo 2009 m. atsinaujinančios energijos įrenginių ten padaugėjo 30%. Tuo tarpu Šiaurės Amerika 2010 m. pabaigoje turėjo įdiegusi atsinaujinančios energijos projektų, kurių galia siekė 251 GW.

Šaltinis: ekoidejos

Kas yra atsinaujinanti energija? Tai tokia energija, kuri gaunama iš lengvai prieinamų ir aplinkai nekenksmingų šaltinių:

• Saulės energija: saulės baterijos sugeria šviesą ir paverčia ją energija – šiluma ir šviesa;
• Vėjo energija: vėjo turbinomis oro masių judėjimo energija paverčiama elektra;
• Bioenergija: specializuotose jėgainėse biocheminių procesų metu išsiskirianti energija paverčiama į šilumą ir elektrą. Ji dar vadinama biomasės energija, nes naudoja augalinę masę (medieną, šiaudus, energetinius augalus), žemės ūkio ir komunalines atliekas;
• Hidroenergija: hidroturbinų pagalba tekančio vandens energija paverčiama elektra, vandenynų potvynių ir atoslūgių energija;
• Geoterminė energija: žemės gelmėse esantį karštą vandenį galima panaudoti šilumos tiekimui ir elektrai gaminti.

Saulės energija yra pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis. Teorinis metinis saulės energijos potencialas yra tūkstančius kartų didesnis už kitų rūšių energijos potencialą. Nepaisant to, Saulės energijos potencialas energijos gamybai kol kas naudojamas mažiausiai. Saulės energija naudojama šilumos ir elektros energijos gamybai. Šiluma, kurią išspinduliuoja Saulė, gali būti naudojama vandens ir patalpų šildymui. Vandens šildymui reikalingi saulės kolektoriai, kurie nukreipia Saulės šilumą į karšto vandens paruošimo sistemą. Patalpų šildymui taip pat naudojami Saulės kolektoriai, tiekiantys karštą vandenį į šildymo sistemą.

Dažniausiai Saulės kolektoriai įrengiami ant pastato stogo. Svarbi yra jų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu (geriausia – pietūs), kolektoriaus plokštumos pasvirimo kampas ir kolektoriaus plotas. Elektros energija iš saulės gaminama naudojant fotoelementus. Tai įrengimai, kurie šviečiant Saulei ir net debesuotą dieną, generuoja elektros energiją. Saulės energetikos privalumai: nemokamas, palankus aplinkai ir neišsenkantis energijos šaltinis; naudinga vietovėse, neprijungtose prie elektros tinklo. Pagrindiniai saulės energetikos trūkumai: ji yra nepastovi, nes priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir paros laiko; technologijos yra brangios, jų efektyvumas mažas, todėl joms reikia daug ploto. Tikėtina, kad Lietuvos įmonės gali pasiekti proveržį šioje srityje iki 2015 m. Daug kas priklausys nuo to, kaip mūsų mokslininkams ir partneriams iš užsienio seksis tobulinti technologijas būsimose laboratorijose ir gamyklose Visorių technologijų parke, Vilniuje (jei važiuosite į Molėtus ar Uteną Geležinio Vilko gatve, Jeruzalės gale, kairėje pamatysite vykstančius statybos darbus teritorijoje už „Moog“ laboratorijos ir gamyklos).

Viena naujausių sukurtų technologijų panaudojant Saulės energiją yra palydovas su dideliu saulės energiją sugeriančių fotoskydelių masyvu. Tokia kosminė saulės jėgainė pagamintą energiją paverstų mikrobangų spinduliu ir nukreiptų jį į žemės paviršiuje įrengtą priėmimo stotį. Joje mikrobangų energija būtų paversta elektra. Kosmose surenkama saulės energija galėtų būti perduodama į įvairias žemės paviršiaus vietas, energijos gamybos procesas nenutrūktų nei nakties metu, nei nepalankiomis oro sąlygomis. O to negali išvengti žemės paviršiuje statomos saulės jėgainės. Ši technologija suteikia galimybę pagaminti ir perduoti vartotojams milžinišką energijos kiekį, nedarant žalos aplinkai.

Vėjo energija šimtmečius buvo naudojama grūdams malti vėjo malūnuose ir vandeniui pumpuoti. Šiandien vėjo energija daugiausia naudojama elektros energijos gamybai šiuolaikinėse vėjo jėgainėse. Vėjo energetika auga sparčiausiai iš visų energetikos rūšių. Vėjo jėgainių yra įvairių rūšių ir dydžių. Skirtingos jėgainės pritaikytos skirtingiems vėjo greičiams, tačiau daugiau elektros energijos pagamina aukštesnės vėjo jėgainės, nes kuo aukščiau, tuo vėjo greitis yra didesnis ir pastovesnis. Norint pagaminti didesnį elektros energijos kiekį, vėjo jėgainės dažnai jungiamos į vėjo jėgainių parkus. Geriausios vietos vėjo parkų įrengimui yra kalvų viršūnės, lygumos, jūros pakrantės. Vis daugiau vėjo parkų įrengiama atvirose jūrose, už kelių dešimčių kilometrų nuo kranto, nes čia pučia stipriausi vėjai. Lietuvoje palankiausia vieta vėjo jėgainėms yra vakarinė šalies dalis. Deja, dėl perdavimo tinklų ribotos infrastruktūros, bet kur vėjo jėgainę pastatyti bus sunku.

Bioenergija. Biomasė yra vienas iš labiausiai paplitusių atsinaujinančių energijos šaltinių, besiskirianti nuo kitų tuo, kad kaupia Saulės energiją. Didžiąją dalį šiuo metu iš biomasės pagaminamos energijos sudaro šiluma, gaunama deginant medieną, šiaudus, energetinius augalus, durpes, skiedras, komunalinės ir kitas degias atliekas ir t.–t.. Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras. Iš biomasės gaminama ne tik šilumos ir elektros energija, bet ir biodegalai, kurių pagrindinės rūšys yra: bioetanolis, gaminamas iš cukraus (cukranendrių, cukrinių runkelių) ir krakmolo (bulvių, grūdų) turinčių žaliavų, ir biodyzelinas, gaminamas iš augalinio aliejaus (rapsų, linų, sojos, saulėgrąžų ir kt.) ir alkoholio (metanolio arba etanolio). Biodyzelinas gali būti naudojamas kaip degalai įprastuose dyzeliniuose varikliuose. Lietuvoje šiuo metu yra kelios bioetanolį gaminančios gamyklos. Šiukšlių, atliekų ir biomasės jėgainių statyba sudėtingesnė, tačiau savivaldybėse, turinčiose biojėgaines, šildymas kainuoja pigiau. Turbūt daugelis girdėjote apie ginčus dėl šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje. Visai gali būti, kad Klaipėda tokią jėgainę pasistatys greičiau. Taip yra ir todėl, kad Klaipėdoje žymiai logiškiau suplanuoti pramoniniai rajonai nei Vilniuje. Vyraujantys Lietuvoje vėjai yra vakarų, todėl logiška, kad didelė dalis pramonės Klaipėdoje yra rytinėje dalyje, kai Vilniuje – pietvakarinėje. Tačiau svarbiau ne vieta, o pačios jėgainės eksploatacija. Kad ir kokie geri būtų jos filtrai, jei jie dėl brangumo periodiškai nebus keičiami, naudos iš jėgainės bus mažiau nei žalos dėl teršiamos aplinkos.

Hidroenergija – tai vandens tėkmės mechaninė energija, kurią sudaro potencinė (vandens tūrio svoris ir hidrostatinis slėgis) ir kinetinė (tėkmės greičio slėgis) energijos. Hidroelektrinių įrenginiai paverčia vandens srauto energiją mechanine energija (naudojant hidraulinę turbiną), kurią po to hidrogeneratorius paverčia elektros energija. Jos statomos prie ežerų, upių, tvenkinių. Taip pat prie hidroenergetikos yra priskiriama ir vandenynų energetika. Potvynių ir atoslūgių, bangų, bei viršutinių ir giluminių sluoksnių temperatūrų skirtumų energiją galima panaudoti panašiai, kaip ir įprastą, hidroelektrinėse. Lietuvoje pagrindinė diskusija vyksta dėl mažų hidroelektrinių statybos tarp potencialių investuotojų ir aplinkosaugininkų. Deja, čia mums šiek tiek mažiau pasisekė, nes hidroresursai Latvijoje yra žymiai gausesni nei Lietuvoje.

Geoterminė energija yra natūrali žemės gelmių šiluma. Didžiausi geoterminės energijos ištekliai yra giliai po žeme be matomų požymių žemės paviršiuje, tačiau kai kuriose žemės vietose ši energija prasiveržia į paviršių ugnikalnių, geizerių ar karštųjų srovių pavidalu. Dėl technologinių apribojimų ne visur šie ištekliai gali būti panaudoti energijos gamybai. Žemės energijos panaudojimas yra labai įvairus: ją galima paversti šiluma arba elektra, pritaikyti gydymo, poilsio ir sveikatos profilaktikos srityse, žemės ūkyje, pramonėje, kelių, lėktuvų nusileidimo takų sniego-ledo tirpinimui ir kt. Yra trys pagrindiniai geoterminės energijos panaudojimo būdai: tiesioginis naudojimas šildymo sistemose, elektros energijos gamyba ir šilumos gamyba šilumos siurbliais. Klaipėdoje yra pastatyta geoterminė jėgainė, tačiau naujų projektų šiuo metu nėra numatyta. Tačiau gyventojai, kurie statosi individualius namus, vis aktyviau diegia geotermines šilumos sistemas.

„AutoRC” Šiaulių padalinio vadovo Arūno Mekšriūno nuomonė vienareikšmė – ekologiški degalai negarantuoja nei ekologijos, nei ekonomijos. Pasak jo, „ekologiško benzino su etilu oktaninis skaičius yra mažas, o daugumos mašinų varikliai tam nėra pritaikyti, – be to, važiuojant ekologišku benzinu išauga ir kuro sąnaudos, variklis nedirba normaliai”.

Vieno vairuotojų forumo internete dalyviai pastebėjo, kad automobilio variklis biodegalų E85 sunaudoja 30 proc. daugiau nei benzino A95. Tai „Respublikai” patvirtino ir A. Mekšriūnas. Kuro sąnaudų padidėjimą važiuojant ekologiškais degalais, pasak autoserviso vadovo, lemia mažesnis šio kuro oktaninis skaičius. Taip pat manoma, kad biodegalai gadina variklį, sutrumpėja jo darbo laikas.

Gal šiuos nepatogumus atsvers sumažėjęs neigiamas poveikis gamtai? Sprendžiant iš JAV mokslininkų atliktų tyrimų, tokios viltys neatitinka realybės.

Amerikiečiai nustatė, kad bioetanolio kaip kuro automobiliams naudojimas didina į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį. Mokslininkai pripažino, kad degimo metu anglies dioksido kiekis susidaro mažesnis, tačiau konstatavo, kad gaminant bioetanolį sukuriami dar didesni anglies dvideginio kiekiai.

Mintį, kad biodegalų gamyba gali sukelti daugiau žalos, nei atnešti naudos, perša ir tų pačių JAV mokslininkų padaryta išvada, kad bioetanolio kaip kuro automobiliams naudojimas skatins iškertamų miškų plotą.

Mažeikių bendrovės „Rapsoila”, gaminančios ekologišką benziną, generalinis direktorius Edvardas Čaplinskas nors sutinka ne su visomis šiomis išvadomis, bet ir jis pripažįsta, kad ekologiškas kuras, be viso kito – per brangus, mat gaminamas iš rapsų, kurie Lietuvoje jau tampa deficitu.

Šaltinis: ekonomika

Vien per artimiausius 2 metus elektromobilių technologijų plėtojimo ir tobulinimo tyrimams bus skirtas 1 milijardas eurų, sakoma pranešime.

Vyriausybės planuose numatytos mokesčių lengvatos elektromobilių vairuotojams bei įvairios nemonetarinės skatinimo priemonės, tarp jų išskirtinai elektromobiliams skirtos eismo juostos, gatvės ir stovėjimo aikštelės.

Pranešama, kad šiuos planus Vokietijos vyriausybė apsvarstys šį trečiadienį, o vienas laikraščio šaltinis vyriausybėje pranešė, jog sprendimas dėl valstybės paramos elektromobilių pramonės plėtrai bus priimtas „labai skubiai“.

Šiandien įvairios elektromobilių plėtrą Vokietijoje remiančios organizacijos, dalyvaujančios nacionalinės elektromobilumo platformos, kuriančios elektromobilių naudojimo standartus, bendrai pristatys savo ataskaitą apie šioje srityje laukiančius darbus. Manoma, kad šiame dokumente bus pristatyti masiško elektromobilių pristatymo Vokietijoje planai su nurodytais laiko grafikais, bei išsami kaštų analizė.

Pasak Vokietijos automobilių pramonės atstovų, jie pasirengę padengti didžiąją dalį elektromobilių programos įgyvendinimo išlaidų, tačiau ekspertai griežtai kritikuoja vyriausybės planus remti ją mokesčių mokėtojų pinigais.

„Nemanau, kad tai gera idėja, kuomet valstybė pasirenka kokią nors naują technologiją, kuri jos manymu yra svarbi, ir pradeda subsidijuoti konkrečius gaminius ar technologijas“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pirmininkas Wolgangas Franzas, sakoma pranešime.

Šaltinis: balas

Tikriausiai visi esate girdėję apie tunelį per Lamanšo sąsiaurį, jungiantį Didžiąją Britaniją su Prancūzija, kurio ilgis siekia 50,5 km, tačiau du didžiausius kontinentus turėsiantis sujungti traukinių tunelis būtų dvigubai ilgesnis – net 104,6 km ilgio.

Toks statinys turėtų kainuoti apie 65 mlrd. JAV dolerių (154,6 mlrd. Lt), o pats tunelis, pagal projektą, turėtų driektis per Diomedų salas. Teigiama, jog projektą finansuoti turėtų ir privačios, ir viešosios institucijos. Visgi „Discovery“ kanalo laida „Extreme engineering“ paskaičiavo, jog tunelio statyba turėtų kainuoti gerokai daugiau – net 105 mlrd. JAV dolerių (249,7 mlrd. Lt), o į šią kainą net neįskaičiuojamas kelių tiesimas iki tunelio bei pačio geležinkelio linija.

Tik pagalvokite, kokios logistikos galimybės atsivertų pastačius šį tunelį: per vienus metus šiais bėgiais galėtų būti pervežama po 100 mln. tonų krovinių, negana to, atsirastų galimybė pastatyti ir elektros magistralę, kuri aprūpintų Aliaską bei Kanadą pigia elektros energija.

Visgi inžinieriai teigia, jog tunelio statyba būtų labai rimtas iššūkis jo statytojams. Tačiau problemos kyla ne dėl statybos po vandeniu, nes toje vietoje vandens gylis daugiausiai siekia 55 metrus, o dėl ekstremalių oro sąlygų. Temperatūros šioje vietoje svyruoja nuo -20 iki -50 laipsnių šalčio, o šaltuoju sezonu vandens paviršių dengia iki 2 metrų storio ledas. Šios srities specialistai teigia, jog darbui palankios sąlygos galėtų būti tik apie penkis mėnesius per visus metus. Negana to, milžiniški šalčiai sukelia tam tikrus iššūkius ir metalinėms tunelio konstrukcijoms, taigi projektuotojams darbo tikrai nestigs, jei kas nors imsis įgyvendinti šį ambicingą projektą.

Labai didelė tikimybė, kad laivais plukdomas krovinys tikslą pasieks visiškai nesugadintas. Mat jūros keliais gabenamų krovinių nuostolingumas dėl padarytos žalos siekia tik 1-1,5 proc. krovinio kainos.

Kita vertus, krovinių transportavimas jūra trunka ilgiau – tiek dėl laivų lėtumo, tiek dėl papildomai sugaištamo laiko pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti. Būtent dėl to tobulinamos jau sukurtos šiuolaikinės technologijos, leidžiančios žymiai paspartinti krovimo darbus, viena jų – multimodaliniai pervežimai. Krovinys, atgabentas laivu iki kranto, iškart perkraunamas į kitą transporto priemonę, dažniausiai traukinį arba sunkvežimį. Tinkamai organizuojant veiklą, krovinys maksimaliai greitai, saugiai ir pigiai pasiekia reikiamą tikslą.

Taigi, kol inžinieriai ir mokslininkai tobulina įvairias transporto rūšis, laivai patenkina pagrindinius šiandienos krovinių pervežimo poreikius. Turbūt nesunku suvokti, kodėl daugelyje valstybių stambūs jūrų uostai klesti – krovinių srautas per juos ne tik nemažėja, bet ir tolygiai auga. Čia jau galime prisiminti ir vienintelį Lietuvos jūrinį uostą – Klaipėdą. Kaip gi jam sekasi atsiriekti savo „pyrago dalį“ nuo bendros jūrinio transporto rinkos? Apie tai netrukus papasakosime jau kitame straipsnyje.

Šaltinis: Masterforex-V