IAE iš „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumo tikisi tinkamų konteinerių branduolio kuro rinklėms laikyti, tačiau vokiečių Visaginui apie 150 pagamintų konteinerių pasirodė esantys nemobilūs, per sunkūs ir net nesertifikuoti. Tad laikinoji branduolinio kuro saugykla pradės veikti nebent pasitinkant 2014-uosius, nors turėjo būti pastatyta ir veikti dar praėjusiame dešimtmetyje.

Siūlo nesaugius konteinerius

Kuro rinklės iš jėgainės keliaus į laikinąją saugyklą, vadinamą B1, bet dar negreit. „Taip, ji jau turėjo būti parengta, bet dėl technologinių neatitikimų darbai užtruks iki 2013 metų vidurio ar net pabaigos“, – atskleidė IAE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus. Dar vėliau radioaktyvios atliekos keliaus į saugyklas B2/3/4.

2005 metų sutartis su rangovu numatė, kad pirmoji saugykla bus įrengta dar iki 2008 metų rugpjūčio, jos kaina turėjo būti apie 590 mln. litų. Apskaičiuota, kad dėl uždelstų darbų „pravalgomos“ sąnaudos šokteli iki 240 mln. litų per metus.

„Kai buvo pasiekta stadija, kai įranga jau pagaminta ir saugyklų statyba – baigta, pamatėme, kad ji nesutampa su technine specifikacija, – trūkumus vardijo uždaromos jėgainės vadovas.– Jau pagamintų konteinerių tam tikri parametrai neatitinka projekto, tad prašome rangovo juos pataisyti. Turime ir keliamojo krano problemą, nes dabartinis netinkamas konteineriams perkelti – jį reikia modifikuoti. Negerai ir su konteinerių transporteriu, ir su amortizatoriais, kurie turėtų apsaugoti kritimo atveju.“

Pačios „Nukem Technologies“ atstovai yra teisinęsi, kad tokią didelę elektrinę uždaryti yra techniškai labai sudėtinga.

Anot Ž. Jurkšaus, šiuo metu specialistai daugiausia dirba iš reaktoriaus iškraudami kurą į aušinimo baseinus – iki šių metų vidurio vandenin sumerkti ketinama beveik trečdalį rinklių – tai yra 500 tonų. Daugiau baseinuose nebėra vietos, tad didžioji dalis „tebegaruos“ reaktoriuje.

Reaktoriaus nebejungs

Maža to, praėjus dvejiems metams po antrojo bloko išjungimo Europos Komisija (EK) paskelbė apie gerokai mažesnę antrojo etapo paramą tolesniems uždarymo darbams – 725 mln. litų (210 mln. eurų). Sulig šita naujiena kai kurie politikai sugalvojo, kad Lietuvai nepalankus Europos biurokratų siūlymas galėtų būti atremtas pagąsdinus vėl iš naujo įjungti reaktorių. Vis dėl to, savaitraščio Ekonomika.lt žiniomis, tai tik tuščios kalbos.

Su IAE darbuotojais susitinkančios visaginietės žurnalistės Inos Negodos vertinimu, bandant užkurti reaktorių iš naujo prireiktų bent dvejų metų gaišaties ir pusės milijardo litų išlaidų.

„Neseniai sužinojau, kad ten jau išmontuoti ir vamzdžiai, kuriais būdavo paduodamas azotas į antrojo bloko generatorių“, – teigė ji. Jėgainės administracija pranešė surinkusi beveik du tūkstančius tonų metalo laužo, kurį pernai už 4,6 mln. litų pardavė aukcionuose.

Vis dėlto oficialūs asmenys gandus apie ardomą antrąjį reaktorių neigia. „Kažkas ne į temą… – nustebo Ž. Jurkšus. – Demontuojamas pirmasis reaktorius, o antrajame vykdomi tik parengiamieji darbai prie turbinų ir generatorių – projektavimas, inventorizacija, radiologinė patikra, atjungiamos ir izoliuojamos sistemos, bet dar nieko nepjaustome. Reaktorius neveikia, užtat yra visiškai naudojamas.“

Ardys atnaujinta komanda

2009 metų gruodžio 31 d. prieš pat vidurnaktį išjungiant reaktorių IAE dar dirbo 2,3 tūkst. darbuotojų, o užpernai jų buvo kiek mažiau nei du tūkstančiai. Dabar demontavimui ruošiasi specialistai, kurių pernai į jėgainės kolektyvą įsiliejo apie 80, o šiemet planuojama priimti dar šimtą. „Kai liks tik pastatai ir eksploatuojamos saugyklos, įmonėje turėtų likti apie 1 000 darbuotojų“, – sakė Ž. Jurkšus.

I. Negodos manymu, šitas tūkstantis visaginiečių darbo gali turėti dar ilgiau nei iki 2029-ųjų, kai dabartinėje didžiulės jėgainės vietoje ant didžiausio šalies ežero kranto pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) jau galėtų ganytis karvutės. „Žmonės juk supranta, ką reiškia EK planai skirti mažiau lėšų. Ogi reiškia tai, kad pinigų užteks tik kurui iš reaktoriaus išimti ir patalpinti į branduolinio kuro konteinerius“, – prognozavo visaginietė.

Jos manymu, vėliau trūkstamas lėšas IAE demontuoti teks užsidirbti Lietuvoje laidojant kurą iš kitų Europos kraštų jėgainių.

„Vis dėlto 210 mln. eurų dar yra negalutinė suma, – svarstė Z. Jurkšus. – Už šiuos minimalius pinigus galima sutvarkyti kurą, baigti saugyklas, bet žymiai sulėtės demontavimo darbai, o tai jau papildomos sąnaudos, nes darbai nedings: įrengimai, kurie gali nors kiek kelti radiacinį pavojų, bus saugiai išlaikomi.“

Tuos įrengimus konservuoti atsieitų apie 90 mln. litų per metus.

„Galiausiai baigus demontavimą toje vietoje turėtų likti vadinamoji „ruda pievelė“. Naudotini pastatai ir infrastruktūra bus išsaugoti, o aplinka rekultivuota normaliai ūkio veiklai plėtoti. Šiuo atveju kaminų tikrai nebeliks“, – sakė IAE vadovas.

Prieš beveik 12 metų IAE pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti buvo skirtas specialus įstatymas, nubrėžiantis subordinaciją tarp atsakingų šalių. Antrojo bloko išjungimą ir uždarymą reglamentuoja aukštesnis įstatymas – į šalies teisę įtraukta stojimo į ES sutartis, Vyriausybės parengta programa ir išduotos licencijos.

Demontavimo projektus valstybės įmonėje IAE vykdo didžiausi subrangovai „Sweco Lietuva“, Lietuvos energetikos institutas, „Pramprojektas“, „Vilstata“, „Specmontažas“, o saugyklų statybų didžiausias subrangovas yra „Vėtrūna“.

Komentarai

Vince‘as Novakas, IAE uždarymo fondą valdančio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Branduolinės saugos departamento direktorius:

Tiesą sakant, apie IAE jau ir taip buvo per daug prikalbėta žiniasklaidoje, pernelyg daug isteriškumo ir dezinformacijos, ir tai neabejotinai nepadėjo plėtojant saugyklų statybą. Bet aš nusiteikęs optimistiškai, kad įgyvendinant kertinius projektus sprendimai bus rasti. Jūsų prezidentė taip pat konstatavo, kad visos šalys turi dirbti išvien šia linkme, juolab kad partneriai jau yra išgryninę pozicijas.

Algirdas Kaliatka, Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas:

Kurą laikyti baseinuose saugu. Bet problema kita – ekonominiai reikalai, nes saugumas brangus. Taip stoja ir išmontavimo darbai, nes kai kurios reaktorių ir baseinų sistemos yra bendros. Nenormalu, kad rangovas tinkamai neatlieka darbų, nes įprastai branduolinės energetikos srityje ryšiai su tiekėjais labai griežtai reglamentuoti.

Kęstutis Masiulis, Seimo Atominės energetikos komisijos narys:

Jėgainę uždarinėjančios Lietuvos padėtis yra nepatogi ir kvaila. Kita pusė gali diktuoti bet kokias sąlygas. Rangovas supranta, kaip mes nuo jo priklausomi. Maža to, „Nukem Technologies“ buvo parduoti rusams, o Rusija čia – ne paslaptis – turi specifinių interesų, tai yra daryti viską, kad Lietuva atominės energetikos srityje turėtų didelių problemų.

FAKTAI: Personalijos

• Beveik tris dešimtmečius IAE dirbęs Viktoras Ševaldinas iš vadovų buvo atleistas 2010-ųjų pradžioje, o dar po metų, nustačius jo paliktą darbo broką, – apskritai iš darbo elektrinėje.
• Senbuvį elektrinėje pakeitė Osvaldas Čiukšys, generaliniu direktoriumi jis buvo maždaug metus, vėliau perkeltas į žemesnes pareigas, o pernai rudenį apskritai atleistas.
• Tuo pačiu metu, 2011-ųjų rugsėjį, iš energetikos viceministro pareigų atsistatydino Romas Švedas, ministerijoje kuravęs IAE uždarymo reikalus.
• Nuo 2011-ųjų balandžio uždaromai IAE vadovauja Žilvinas Jurkšus.
• Elektrinėje iki pernai liepos derybininku dirbo mįslingas teisininkas Romainas Walli. Skirtingais nepatvirtintais duomenimis, jis gaudavo daugiau kaip pusę milijono litų už du mėnesius darbo arba beveik 500 litų per valandą, arba 15 mln. litų už visą darbą – tai yra keleriopai daugiau nei visi trys generaliniai direktoriai sudėjus.

Lėšų poreikis IAE uždaryti, mln. litų

2010 m. 799,6
2011 m. 783,2
2012 m. 754,6
2013 m. 686,04
2014 m. 437,92

Šaltinis: IAE eksploatavimo nutraukimo programa

Statyba vyks dviem etapais: pirmąjį planuojama užbaigti 2014 metais, o antrąjį – 2016-aisias. Elektrinės galingumas sieks apie du gigavatus. Planuojama, kad elektrinėje dirbs apie 20 tūkst. žmonių.

Elektrinę sudarys 825 tūkst. saulės baterijų. Vien saulės elektrinės galingumas leis aprūpinti energija apie 700 tūkst. namų Europoje.

„Desertec“ buvo įsteigta 2009 metais. Tai tarptautinis konsorciumas, kurio tikslas – aprūpinti Europą elektros energija pasitelkus saulės elektrines. Į konsorciumą įeina didelės Europos korporacijos, tarp jų ABB ir „Siemens“, „E. On“, RWE, „Deutsche Bank“, „Munich Re“.

Steigiant „Desertec“ investuotojai pranešė apie savo planus investuoti į projektą apie 400 mlrd. eurų.

Šaltinis: alfa

Pirmi 5 000 gyventojų gyvens po didžiuliu kupolu, kad apsisaugotų nuo šalčio, kadangi žiemą temperatūra nukrenta žemiau 30 laipsnių pagal Celsijų.

Architekto Valerijaus Rževskio teigimu, miestas bus svarbus šiaurinis Rusijos taškas.

Šaltiniai sako, kad mieste greičiausiai apgyvendins kareivius, apsaugininkus ir slaptųjų tarnybų darbuotojus, taip pat mokslininkus ir tyrėjus, nes Maskva vis aktyviau reiškia teises į Arkties gamtinius turtus.

Mieste kokone bus reguliuojama temperatūra, numatoma daugybė prabangių naujovių, kurių kitų miestų gyventojams belieka pavydėti.

„Norime pastatyti mokslinių laboratorijų, namų, atrakcionų parkų, vandens pramogų kompleksą, viešbučių ir cerkvę. Be abejo, bus ir mokyklų, darželių, poilsio zonų, ligoninė, sporto salių“, – aiškino architektas.

„Norime, kad čia gyvenantys ir dirbantys žmonės suprastų – gyvenimas vyks uždaroje erdvėje, kurios išorėje – atšiaurus arktinis klimatas“, – pabrėžė V. Rževskis.

Stebuklų miestas būtų statomas nuošalioje Kotiolnyj saloje, Novosibirsko salyne, už 1600 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio. Jos statybos kainuos apie 15,8 mlrd. Lt. Dėl stiprių, žvarbių vėjų tai viena iš atšiauriausių vietų planetoje, čia net vasarą termometro stulpelis retai šokteli aukščiau nulio.

Žadama, kad Umka būtų statomas panašiai kaip tarptautinė kosminė stotis, tik daug didesnė. „Tai pirmas pasaulyje projektas su dirbtiniu klimatu – tarsi kosminė stotis. Tai naujovė ne tik architektūroje, bet ir apskritai pasaulyje“, – pasakojo architektas.

Elektra miestui būtų tiekiama iš atominės elektrinės ant vandens. Miestas maitinsis iš savų išteklių – vietoje gaudomos žuvies, vištienos fermų, šiltnamių, kepyklų ir pan. Sąvartynų nebus, visas šiukšles dviejose gamyklose iš karto pavers pelenais.

Tikinama, kad mieste planuojama pastatyti anglies kasyklas ir naftos platformas, tai neva turėtų kompensuoti statyboms išleistas lėšas. „Sukurtas toks projektas, kad jį būtų galima realizuoti bet kur – net Mėnulyje“, – užtikrino V. Rževskis.

Tiesa, kol kas visiškai neaišku, kada bus pastatytas ledo miestas.

Šiuo metu visos valstybės, kurių teritorija siekia Arkties vandenyną, ketina susivienyti ir pareikalauti iš Jungtinių Tautų leidimo eksploatuoti po vandeniu esančias naudingąsias iškasenas.

Iki tol vyksta nuolatinis „raumenų demonstravimas“. Pavyzdžiui 2007 m. rusų tyrinėtojas Arturas Čilingarovas įsmeigė Arkties dugne Rusijos vėliavą. Tuo pačiu JAV, Kanada, Norvegija ir Rusija sustiprino laivyną Arkties vandenyse, baiminamasi, kad nekiltų šaltasis karas, kuris būtų šaltas ir tiesiogine prasme, na, gal tik ne Umkos gyventojams.

Šaltinis: delfi

Tipiški dabartiniai krovininiai laivai mažai skiriasi nuo praėjusio amžiaus pradžios savo pirmtakų: purvini, naftą deginantys milžinai. Dėl savo dydžio jie yra efektyvi krovinių gabenimo priemonė, bet jų pramonė tokia plati, kad jie anglies dvideginio išmeta daugiau, nei visa pasaulio aviacija. Jei pasaulinis laivynas būtų viena šalis, jos CO₂ emisija būtų septintoje vietoje pasaulyje.

Dabar naftos kainų augimo, klimato kaitos ir taršos realybė keičia laivų statytojų nuostatas.

„Kasybos kompanijos sako mums, kad apie 90 % geležies rūdos perplukdymo išlaidų sudaro kuro kaina“, – sako Robert’as Dane’as, vykdantysis Solar Sailor bendrovės direktorius. Ši bendrovė įsikūrusi Sidnėjuje ir užsiima laivų, varomų vidaus degimo varikliais ir saulės energija, statyba. Be to, spaudžiama visuomenės, Tarptautinė laivybos organizacija (International Maritime Organization) liepą priėmė taisykles, įpareigojančias padidinti laivų kuro naudojimo efektyvumą ir sumažinti anglies dvideginio ir kitų teršalų emisiją 25–30 % iki 2030.

Dane’as mano, kad rūdvežiai galėtų sutaupyti iki 20 % kuro, naudodami dideles, saulės elementais padengtas bures, kurios krautų baterijas ir tuo pat metu gaudytų vėją. Eco Marine, įsikūrusi Fukuokoje, Japonijoje, mąsto panašiai ir planuoja išbandyti pirmąjį prototipą 2012-aisiais.

Tokie sprendimai skirti didžiausiems, Panamax ir Capesize klasės krovininiams laivams, gabenantiems dešimtis tūkstančių tonų naudingo krovinio. Tačiau siekdama „pažalinti“ mažesnių laivų legionus, gabenančius krovinius išilgai pakrantės, JK firma B9 Energy Group iš užmaršties prikėlė ir patobulino tristiebius burinius laivus.

Kompanijos dizaine naudojami Rolls-Royce varikliai, kuriuos galima pritaikyti gamtinėms dujoms arba biodegalams. Tačiau didžioji traukos dalis gaunama iš didžiulių burių. Jas bus galima išskleisti ir sutraukti mygtuko paspaudimu, tad tvarkymuisi su takelažu nereikės didelių komandų, kokios būdavo seniau.

Tuo tarpu kitos firmos taupo kurą ne tokiais techniškais būdais – mažindamos greitį. 2008 m. naftos kainoms pasiekus 145 JAV dolerių už barelį ribą, laivybos gigantas Maersk sumažino kuro sąnaudas 30 procentų, perpus sulėtindamas laivus – nuo 25 (46 km/h) iki 12 mazgų (22 km/h). Kitos kompanijos irgi pasekė šiuo pavyzdžiu: lėtas plaukimas sumažina trintį ir padidina energijos naudojimo efektyvumą panašiai, kaip važiuojant automobiliu 90 km/h greičiu degalai naudojami efektyviau, nei važiuojant didesniu greičiu.

Įspūdingesnis būdas slysti vandeniu yra oro įpūtimas po panirusia laivo korpuso dalimi. DK Group Nyderlanduose išbandė vadinamąją „oro ertmių sistemą“, per skylę korpuse pumpuojančią orą, kuris vėliau slenka po laivu kaip oro burbulų kilimas.

Jūrų gyvūnai, pavyzdžiui, ūsakojai ir dvigeldžiai, prisitvirtinantys prie laivų korpusų, gali padidinti kuro suvartojimą net 40 procentų. Kovodama su tuo, dažų ir lakų gamybos kompanija AkzoNobel, irgi iš Nyderlandų, sukūrė polimerą, formuojantį mikroskopines „šachmatų lentas“ iš vandenį atstumiančių ir vandenį traukiančių molekulių. Prie tokio paviršiaus daug sunkiau kam nors prilipti ir kompanija ruošiasi pasiūlyti šį produktą rinkai.

Tokios inovacijos atsiranda tuomet, kai atsiranda didelis spaudimas pramonei, pastebi David’as Surplus’as iš B9. „Laivų savininkai iki šiol visiškai nesirūpino energijos efektyviu panaudojimu“, – sako jis, kol naftos kaina nepakilo iki 100 dolerių už barelį ir toliau kalbama apie anglies dvideginio emisijos įtaką globaliniam atšilimui.

Eiksund’o kelionė

Jūrų keltas Eiksund, plaukiojantis vakarų Norvegijos fiorduose, panašus į paprastą automobilių ir keleivių keltą. Bet po vandeniu jis nepanašus į kitus laivus.

Eiksund’o propeleriai buvo pakeisti į kraštinius varytuvais (KV) (angl. rim driven thruster (RDT)), primenančius uždarus pūteklius su mentėmis, pritvirtintomis prie besisukančio žiedo vidaus:

Kraštinio varytuvo (angl. rim driven thruster (RDT)), mentės pritvirtintos prie besisukančio žiedo vidaus, sukelia daug mažesnę turbulenciją ir leidžia smarkiai sumažinti kuro sąnaudas.

Gaminami Brunvoll A/S kompanijos Molde, Norvegijoje, KV yra elektros motorai su išoriniame žiede įmontuotais elektromagnetais ir pastoviaisiais magnetais vidinėje besisukančioje sekcijoje. Kiekvienas KV yra sujungtas su dyzeliniu generatoriumi, o jo greitis kinta kartu su variklio. Vanduo per KV prateka sklandžiau, nei per propelerį, todėl jis yra efektyvesnis ir tylesnis. Pasak Knut’o Andresen’o iš Brunvoll, šis pakeitimas sutaupė apie 30 procentų kuro. Tai pirmas kartas, kai KV buvo panaudotas, kaip laivo pagrindinis varytuvas. 40 metrų ilgio Eiksund yra gan mažas laivas, bet Brunvoll planuoja išplėsti technologiją ir didesniems laivams.

David Hambling, New Scientist