Atokiai į vakarus nuo Australijos miesto Perto, Indijos vandenyno dugną tyrinėjantys Žaliojo kontinento mokslininkai pranešė maždaug 1,5 km gylyje aptikę dvi Tasmanijos dydžio povandenines salas, kurios, kaip manoma, yra nugrimzdusios senovinio Gondvanos superžemyno dalys. Dugno uolienų sudėtyje mokslininkai rado sekliuose vandenyse aptinkamų gyvūnų fosilijų.

Skaityti daugiau…

Ar gali vanduo būti aukštesnės nei +100ºC temperatūros ir išlikti skysto būvio? Dar prieš keletą metų Džeikobso universiteto (Jacobs University) Bremene (Vokietija) geochemikė Andrea Košinsky (Andrea Koschinsky) Atlanto vandenyno dugne aptiko karščiausią Žemėje vandens telkinį.

Skaityti daugiau…

JAV mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo geofizinės laboratorijos žurnale „Geophysical Research Letters“ savo publikacijoje pasauliui pasiuntė tokią žinutę: paskutiniais duomenimis, Žemės skersmens svyravimas per metus neviršija 0,1 mm (tokio storio yra žmogaus plaukas).

Skaityti daugiau…

1884 metais šveicarų astronomas Arndtas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai pareiškė orbitoje už Neptūno atradęs labai keistą kubo formos planetą. Žinoma, net 1884 metais visi suprato, kad tai – nesąmonė.

Skaityti daugiau…

„Kai Žemė formavosi, buvo taip karšta, kad didžioji dalis lakių medžiagų išgaravo į kosmosą. Taigi kai Žemė atvėso, ji buvo sausa. Vanduo ir kitos lakiosios medžiagos turėjo būti atgabentos vėlesnėje stadijoje“, – pasakoja naujausio tyrimo autorius Paulas Hartoghas, Maxo Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Katlenburg-Lindau, Vokietijoje, mokslininkas.

Skaityti daugiau…

Gerėjant paieškos vandenyje technikai, vis dažniau surandami nuskendę laivai su lobiais. Tokių atvejų tik daugės, nes lobių paieškoms dideliuose gyliuose specializuojasi daug kompanijų. Lobių paieškos yra pelningas verslas, nes didesnė dalis surasto lobio vertės atitenka jų ieškotojams.

Skaityti daugiau…