Mokiniai kviečiami dalyvauti XII Nacionaliniame mokinių Č. Kudabos geografijos konkurse, kuris vyks 2012 metų kovo 31 dieną Lietuvos Edukologijos universitete  (LEU) (Studentų 39, Vilnius).

Konkurso programa:

09.30–11.00 konkurso dalyvių registracija (Gamtos mokslų fakultete)

11.00–11.30 konkurso atidarymas (Gamtos mokslų fakulteto kieme)

11.30–13.00 teorinės ir kūrybinės užduotys mokiniams (auditorijose)

11.30–13.00 paskaita mokytojams (LEU senuosiuose rūmuose, aktų salėje)

Visi, norintys dalyvauti šiame konkurse, privalo registruotis iki 2012 metų kovo 5 dienos. Registracija pradedama nuo 2012 m. vasario 6 d. www.lgd.lt.

.

Kvietimas_į_Č.Kudabos_konkursą

Č.Kudabos konkurso nuostatai

Generaliniam rangovui vis nesugebant patiekti preciziškai suprojektuotos įrangos elektros nebegaminančiai Ignalinos atominės elektrinei (IAE), jos eksploatavimo nutraukimas dar labiau užtruks ir kartu vis daugiau kainuos, nors Europos Komisija kaip tik projektuoja mažesnį finansavimą net tuo atveju, jeigu jėgainė būtų uždaroma pagal grafikus. Visagine jau pasigirsta kalbų, kad už turimus pinigus pavyks saugiai sandėliuoti branduolinį kurą, bet infrastruktūra su pastatais ir kaminais taip ir liks amžiams dunksoti kaip inžinerinis vaiduoklis.

Ignalinos atominė elektrinė ©iae.lt

LIETUVOS HIDROMETEOROLOGIJOS TARNYBA PRIE APLINKOS MINISTERIJOS, METEOROLOGIJOS SKYRIUS. MAŽASIS STEBĖTOJO METEOROLOGO ŽINYNAS

Mažasis žinynas padės stebėtojui meteorologui atsakyti į dažniausiai visuomenės užduodamą klausimą „Kas tai yra?“.

Absoliutinis drėgnumas – vandens garų kiekis (tiksliau, jų tankis ore), matuojamas g/m³.

Absoliutus nulis – žemiausia galima temperatūra, kuriai esant molekulės nustoja judėti (-273,15 ºC). Pagal termodinamikos dėsnius, tokia temperatūra neįmanoma. Žemiausia kitų kūnų temperatūra, kurią įmanoma išmatuoti, yra keliomis milijoninėmis laipsnio dalimis didesnė už absoliutųjį nulį.

Albedas – 1) kokio nors Žemės ar dangaus paviršiaus gebėjimas atspindėti; 2) Žemės albedas – Saulės radiacija, kurią Žemės rutulys kartu su atmosfera grąžina į pasaulio erdvę, ir gaunamas Saulės radiacijos, kuri pasiekia atmosferos ribą, santykis, išreikštas procentais. Žemė atiduoda Saulės radiaciją, atspindėdama nuo savo paviršiaus ir nuo debesų, be to, dalį tiesioginės radiacijos išsklaido atmosfera. Daugiausia atspindi sniego paviršius (85 %). Bendras Žemės albedas lygus maždaug 40 %.

Anemometras – prietaisas vėjo greičiui matuoti.

Anticiklonas – aukštesnio atmosferos slėgio sritis, kurios centre yra slėgio maksimumas, o į  pakraščius slėgis mažėja. Šiaurės pusrutulyje anticiklono oro masė juda pagal laikrodžio rodyklę. Anticiklono apimtoje teritorijoje būna giedras sausas oras, vasarą – karščiai, žiemą – šalčiai.

Aplinka – žmonijos gyvenamoji ir gamybinės veiklos aplinka. Paprastai aplinka laikoma gamtinė aplinka. Dažnai šiai sąvokai priskiriami dirbtinės aplinkos elementai (pastatai, įmonės, tvenkiniai, keliai ir t. t.).

Aplinkos apsauga – priemonių sistema, kuria siekiama sukurti ir išsaugoti optimalias žmogaus darbo, buities ir poilsio, ekologines, socialines, estetines ir psichologines sąlygas. Tai gamtos saugojimas ir kontroliuojamas keitimas.

Atmosfera – Žemę gaubiantis oro sluoksnis. Atmosferą turi ir kitos planetos, bet jų sudėtis yra kitokia. Svarbiausios Žemės atmosferos dalys yra azotas (77 %), deguonis (20,7 %), vandens garai (1,3 %) bei inertinės dujos argonas (0,9 %). Likusią dalį 0,1 % sudaro anglies dioksidas, inertinės dujos neonas, helis, kriptonas bei radonas, t. p pastaruoju metu ir atmosferos taršos komponentai (siera, azoto oksidai).

Atmosferos frontas – skirtingų oro masių pereinamoji zona atmosferoje. Pavyzdžiui, arktinis frontas – zona tarp šalto arktinio oro ir vidutinių platumų oro. Atmosferos fronto plotis būna iki keliasdešimt kilometrų, o storis – vertikalia kryptimi keli šimtai metrų. Atmosferos frontai be paliovos susidaro, juda ir nyksta. Praslenkant atmosferos frontui, pakinta orai.

Atmosferos slėgis – jėga, kuria oras slegia visus kūnus. Atmosferos slėgio priežastis yra ta, kad oras turi svorį. 1 litras oro jūros lygyje sveria apie 1,3 g ir slegia maždaug 1033 g jėga į 1 cm².

Barometras – prietaisas atmosferos slėgiui matuoti. Pagal veikimo principą gali būti: skystiniai, deformaciniai, hipsotermometriniai ir dujiniai.

Brizas – vėjas du kartus per parą keičiantis kryptį ir pučiantis jūrų, didžiųjų ežerų, tvenkinių, didelių upių pakrantėse (dieną pučia nuo vandens, naktį atvirkščiai – nuo sausumos į vandenį).

Brokenos šmėkla – optinis reiškinys kalnuose: šešėlis stebimas ant debesų paviršiaus arba rūke, bet niekada esant giedram, be debesų, orui, kai kartais apie galvą matomos aureolės (spalvoti žiedai – glorijos). Stebėtojas klaidingai įvertindamas atstumą įsivaizduoja matąs didelį vaiduoklį. Pavadinimas kilo nuo Brokeno kalno, kuris yra Vokietijoje (Saksonijoje).

Buranas – smarki speiguota pūga, smėlio vėtra, smarkus dykumų vėjas, nešantis smėlį (pav. Sacharos samumas).

Ciklonas – atmosferos sūkurys su mažesniu slėgiu centre, kuriame Šiaurės pusrutulyje vėjas pučia iš visų pusių į centrą prieš laikrodžio rodyklę. Ciklono centre oras kyla į viršų, atvėsta, o ore atsiradę vandens garai kondensuojasi ir virsta debesimis, iš kurių dažnai iškrinta krituliai.

Cunamis – milžiniškos bangos, kylančios nuo povandeninio žemės drebėjimo ir sklindančios milžinišku greičiu (400-800 km/h).

Datos keitimosi linija – sutartinė riba, einanti 180 dienovidiniu nuo Grinvičo per Beringo sąsiaurį, ryčiau Japonijos ir Naujosios Zelandijos. Abipus jos valandos ir minutės sutampa, o kalendorinė diena skiriasi viena para. Pavyzdžiui, jeigu į rytus nuo datos keitimosi linijos yra sausio 1 d., tai į vakarus nuo jos jau bus sausio 2 diena.

Debesys – atmosferoje susikaupę smulkūs vandens lašeliai arba ledo kristalėliai, susidarę orui kylant aukštyn, jam vėstant ir kondensuojantis.

Debesuotumas – matoma debesų visuma dangaus skliaute, išreiškiamas balais (10 balų sistemoje).

Pastaba: aviacijoje dar naudojami oktanai (vienas oktanas – aštuntoji dangaus skliauto dalis).

Dobsono vienetas – bendro ozono kiekio matavimo vienetas. 1 mm ozono sluoksnio storis esant 0 ºC temperatūrai ir 1013 hPa atmosferos slėgiui yra lygus 100 Dobsono vienetų (D.V.).

Drėgnumo deficitas – oro prisotinimo vandens garais nepriteklius.

Dulkių vėtra – smarkus vėjas, galintis išpustyti ir toli nunešti didžiulį kiekį smulkių dirvožemio dalelių.

Dulksna – skysti krituliai, iškrintantys labai smulkių lašelių pavidalu, kurie beveik nepastebimi žmogaus akimi.

Ekologija – mokslas, tiriantis augalų ir gyvūnų santykius su gyvenamąja aplinka.

El Nino – pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje atsirandantis klimato reiškinys, kurio metu viena vandenyno srovė keičia kryptį. Dėl to Pietų ir Centrinėje Amerikoje, t. p. Azijos rytuose prasideda ne tik gausios liūtys, darganos bei audros, bet ir ilgai trunkančios sausros (reiškinys kartojasi apytikriai kas ketveri metai).

Fenas – sausas ir šiltas vėjas, pučiantis nuo kalnų į slėnius.

Fata morgana – sudėtingas optinis reiškinys, susidedantis iš kelių miražų formų. Daiktai matomi skirtingai, skirtingu metu.

Gradientas – kokio nors dydžio (oro temperatūros, slėgio ir kt.) kitimo erdvėje kiekybinė vektorinė charakteristika.

Halas – optinis atmosferos reiškinys, susidarantis dėl šviesos spindulių lūžimo ar atspindžio nuo plunksninių – sluoksninių debesų, rūko ar ledo kristalų. Halai būna įvairių formų: ratilai, lankai, stulpai ir kt. aplink Saulę ar Mėnulį.

Hektopaskalis – tarptautinis slėgio vienets (hPa) lygus 100 paskalių arba lygus 1 milibarui.

Hidroterminis koeficientas – santykis kritulių kiekio su temperatūrų suma per tam tikrą laikotarpį, kai oro temperatūra aukštesnė negu 10 ºC.

kur HTK – koeficientas, R – kritulių suma, T – temperatūrų suma.

Higrografas – prietaisas – savirašis, registruojantis santykinės drėgmės kitimą. Jautrusis elementas yra nuriebintų plaukų pluoštelis.

Hidrometeorologijos tarnyba – valstybinė institucija, turinti savo žinioje meteorologinių, hidrologinių, saulės spinduliuotės, atmosferos radiozondavimo, bendro ozono kiekio matavimų tinklą ir teikianti informaciją apie orus bei jų prognozes.

Inversija – meteorologinio elemento nuokrypis (padidėjimas arba sumažėjimas) nuo įprastos eigos vertikalia kryptimi.

Islandijos minimumas – pažeminto atmosferos slėgio sritis Šiaurės Atlante tarp Grenlandijos ir Europos.

Izobara – žemėlapio linija, jungianti vienodo atmosferos slėgio vietas.

Izohieta – žemėlapio linija, jungianti vienodo kritulių kiekio vietas.

Izotocha – žemėlapio linija, jungianti vienodo vėjo greičio vietas.

Izoterma – žemėlapio linija, jungianti vietas, kuriose oro temperatūra tam tikru laikotarpiu yra vienoda.

Jūrinis klimatas – klimatas, kurį formuoja nuo vandenyno pučiantys vėjai. Būdingi bruožai: nedideli temperatūrų svyravimai naktį – dieną, žiemą – vasarą, padidintas drėgnumas, debesuotumas, kritulių kiekis.

Klimatas – daugiametis orų režimas tam tikroje vietoje. Vietovės klimatas susiformuoja veikiant saulės radiacijai, atmosferos  cirkuliacijai ir  paklotiniam paviršiui.  Klimato kitimai maži ir jie netrukdo būti atitinkamos vietovės pastovia charakteristika.

Kontinentinis klimatas (žemyninis klimatas) – klimatas, kuriame vyrauja kontinentinės oro masės. Kontinentiniam klimatui būdinga didelė paros ir metinė temperatūrų amplitudė, nedidelis kritulių kiekis, mišrūs metų laikai.

Konvekcija – medžiagos dalelių judėjimas dėl šilumos skirtumų. Konvekcijos intensyvumas priklauso nuo temperatūrų skirtumų dydžio, šiluminio laidumo, medžiagų plėtimosi koeficiento ir kt.

Krituliai – vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų (dulksna, kruša, lietus sniegas) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro (lijundra, rasa, šerkšnas, šarma).

Kritulių kiekis – tai vandens sluoksnio storis (milimetrais), susidaręs ant horizontalaus paviršiaus iš lietaus, dulksnos, ištirpusio sniego ir kt. reiškinių per nurodytą laiko tarpą, kai nėra išgaravimo, nutekėjimo ar susigėrimo (1 mm = 1 kg/m² = 10 t/ha = 10 m³/ha).

Kritulmatis – prietaisas kritulių kiekiui matuoti.

Laipsnis – 1. Bendras temperatūros vieneto pavadinimas: Celsijaus (C), Kelvino (K), Farenheito (F), Reomiūro (R). Šių skalių temperatūros vieneto dydis skirtingas;

2. Plokščiojo kampo matavimo vienetas, lygus 1/90 stačiojo kampo;

3. Apskritimo lanko vienetas, lygus 1/360 apskritimo.

Lietus – krituliai, krintantys iš sluoksninių lietaus arba kamuolinių lietaus debesų (0,5 mm ir didesni) lašų pavidalu. Kartais gali lyti ir iš sluoksninių bei sluoksninių kamuolinių debesų.

Lijundra – ledo sluoksnis, susidarantis ant daiktų viršaus atšalus vandens lašams, dulksnai arba rūkui, taip pat prisilietus kritulių lašams prie paviršių, kurių temperatūra yra 0 ºC arba žemesnė.

Meteorologija (graikiškai „meteora – dangaus reiškiniai) – mokslas apie Žemės atmosferą, jos sandarą, joje vykstančius fizinius  procesus (oro įšilimą, atšalimą, rūko ir debesų atsiradimą, kritulius, oro judėjimą ir kt.).

Meteorologijos stotis – vieta, kurioje atliekami meteorologiniai stebėjimai, ir kuri yra būdinga aplinkinei teritorijai reljefo, vandens telkinių, miškų, kelių, ir kt. objektų atžvilgiu. Meteorologijos stotį sudaro meteorologinė aikštelė, kurioje išdėstyti meteorologiniai prietaisai ir pastatas, kur apdorojami stebėjimų duomenys.

Meteorologiniai prietaisai – prietaisai meteorologiniams elementams matuoti, atitinkantys Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus ir užtikrinantys tarptautinį duomenų vienarūšiškumą.

Metų laikai – sezoninių gamtos pakitimų periodai: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Jų kaitą sukelia Žemės skriejimas aplink Saulę ir Žemės sukimosi ašies polinkis (66º33’) į Žemės orbitos plokštumą.

Migla – oro drumstumas, tam tikras dulkių dalelių kiekis atmosferoje dėl pramoninių dūmų, miško, durpynų gaisrų ir kt. mechaninių dalelių.

Mikroklimatas – nedidelių teritorijų klimato ypatumai (pav. kalvos šlaito, pamiškės, miško juostos ir kt.).

Milibaras – atmosferos slėgio matavimo vienetas, tūkstantoji baro dalis.

Miražas – optinis atmosferos reiškinys, kai virš tolimo objekto, po juo arba šalia jo matomi menamieji labai iškraipyti vaizdai.

Mistralis – smarkus šaltas šiaurės vakarų vėjas, dažniausiai pučiantis žiemą (Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje).

Monitoringas – sistemingas aplinkos bei jos elementų būklės ir kitimo stebėjimas, žmogaus poveikio įvertinimas ir prognozė.

Nivalinis klimatas – klimatas, kur šiltuoju sezonu sniego iškrinta daugiau, negu jo gali ištirpti ir išgaruoti. Kaupiasi amžinasis sniegas, susidaro ledynai.

Orai – žemutinio atmosferos sluoksnio būklė (temperatūra, atmosferos slėgis, vėjo kryptis bei greitis ir kiti atmosferos rodikliai) tam tikru momentu, tam tikroje vietoje.

Oro masės – didelės oro masės troposferoje, turinčios tam tikrų bendrų savybių, priklausančių nuo jų susiformavimo vietos. Slinkdamos iš susidarymo vietos, oro masės perneša savo pradines savybes į kitas teritorijas, tačiau pamažu transformuojasi į naujas kitokių savybių oro mases.

Ozonas – tai cheminis deguonies molekulių junginys (trys deguonies atomai O₃), turintis stiprų kvapą. Jo yra nuo Žemės paviršiaus iki maždaug 100 km aukščio, bet didžiausia koncentracija yra stratosferoje (15-25 km aukštyje).

Pasatai – pastovūs vėjai, pučiantys iš aukšto slėgio sričių (apie 25-30 laipsnių lygiagrečių) link pusiaujo.

Pažemio oro sluoksnis – apatinis prie žemės paviršiaus esantis troposferos sluoksnis (iki 30-50 m, kartais iki 250 m aukščio), daugiausiai priklausantis nuo paklotinio paviršiaus (ežerai, miškai, pievos ir t. t.). Meteorologinių elementų amplitudė, kylant į viršų mažėja.

Perkūnija – elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (žaibo) blyksnių ir garsaus dundėjimo (griaustinio). Perkūniją paprastai lydi smarkūs vėjai, krituliai, kartais net kruša.

Rasa – vandens lašeliai, susidarantys ant žemės paviršiaus, augalų ir įvairių daiktų dėl drėgno oro susilietimo su šaltesniais paviršiais, esant aukštesnei nei 0 ºC temperatūrai, tykai arba silpnam vėjui.

Rasos taškas – temperatūra, kuriai esant vandens garai pasiekia prisotinimą. Kai oras prisotintas, santykinis drėgnumas lygus 100 % ir faktinė temperatūra sutampa su rasos taško temperatūra.

Rūkas – labai smulkių vandens lašelių sankaupa ore, susidaranti dėl drėgno oro atšalimo, todėl atmosfera darosi drumsta, mažėja jos skaidrumas, meteorologinio matomumo nuotolis sumažėja ir nesiekia net 1 km.

Rumbas – kryptis pasaulio šalių atžvilgiu. Meteorologijoje priimta apskritimą dalinti į 16 dalių (16 rumbų), t. y. kas 22,5º. Pagrindiniai yra Š, P, R, V, po to ŠR, PR, PV, ŠV, o dar smulkiau – ŠŠR,RŠR, RPR, PPR, PPV, VPV, VŠV, ŠŠV.

Sinoptinė meteorologija – mokslinė disciplina apie atmosferoje vykstančius makro procesus ir būsimų orų numatymą moksliniu pagrindu.

Sirokas – smarkus, šiltas pietų arba pietryčių vėjas. Viduržemio jūros šalyse – drėgnas, Arabijoje, Palestinoje, Mesopotamijoje – sausas  (sukeliantis smėlio audras).

Smogas – virš didelių miestų, pramonės rajonų susidarantis rūkas dėl intensyvaus oro užterštumo.

Sniegas – kieti krituliai, iškrintantys kristalų arba dribsnių pavidalu.

Sniego danga – sniego sluoksnis, susidarantis sningant. Sniego dangai taip pat priskiriamas ir ledo sluoksnis, kuris susidaro ant sniego paviršiaus, jo viduje arba ant žemės.

Sniego kruopos – krituliai, iškrintantys neskaidrių, baltos arba baltos matinės spalvos, rutulio arba kūgio formos, 2-5 mm skersmens sniego kruopų pavidalu.

Sniego matavimo nuotrauka – sniego dangos storio ir tankio matavimas patvirtintame sniego matavimo maršrute, siekiant nustatyti, kiek tam tikros teritorijos sniego dangoje yra vandens išteklių.

Sniegplutė – kieta ledinė plutelė sniego dangos paviršiuje. Susidaro, kai viršutinis sniego sluoksnis tirpsta arba drėgsta nuo lietaus ir paskui užšąla.

Sūkurys – atmosferos oro sukimasis aplink tam tikrą vertikalią ašį, pavyzdžiui: ciklonas, viesulas, dulkių sūkurys.

Suminė (bendroji) radiacija – tai tiesioginės ir išsklaidytos Saulės spinduliuočių suma, patenkanti į horizontalų Žemės paviršių.

Šalna – oro temperatūros nukritimas žemiau 0 ºC vakare ir naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama. Šalnos paprastai būna pavasarį ir rudenį, kai vidutinė oro temperatūra jau arba dar yra teigiama.

Šarma – kristalinės baltos nuosėdos, susidarančios ant Žemės paviršiaus ir daiktų (horizontalių arba mažo polinkio). Nuosėdos susidaro sublimuojantis ore esantiems vandens garams ir jiems susilietus su daiktais esant tykai, silpnam vėjui, giedrai arba mažam debesuotumui.

Šerkšnas – baltos, purios sniego arba ledo pavidalo nuosėdos, susidarančios ant laidų, medžių šakų, atskirų žolelių ir kt. Esant rūkui, temperatūrai minus 2-7 ºC ir vėjuotam orui susidaro grūdėtasis šerkšnas, o esant rūkui ir silpnam vėjui arba tykai – kristalinis šerkšnas.

Škvalas (umaras) – staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s (kartais viršija ir 25 m/s). Škvalo trukmė didesnė negu 1 min.

Štilis (tyka) – bevėjis oras arba silpnas vėjas, ne smarkesnis negu 0,5 m/s.

Štormas – 1. Labai smarkus vėjas, audra, viską griaunanti sausumoje ir sukelianti bangavimą jūroje.

2. Skiriamasis žodis informacijoje apie pavojingą reiškinį.

Taifūnas – tropinis ciklonas, pasiekiantis griaunamąją uragano arba štormo jėgą. Taifūnai pakrantėse sukelia jūros vandens patvanką, potvynius, sugriauna gyvenvietes.

Termometras – prietaisas temperatūrai matuoti. Pagal veikimo principą gali būti: skystiniai, dujiniai, deformaciniai, elektriniai (varžos).

Ultravioletinė saulės spinduliuotė – saulės radiacijos ultravioletinio spektro dalis, kurios bangos ilgis ne didesnis negu 400 nm.

Vaivorykštė – optinis atmosferos reiškinys, daugiaspalvis lankas dangaus skliaute. Vaivorykštė susidaro dėl šviesos spindulių lūžimo, atspindžio ir difrakcijos vandens lašeliuose.

Vasaros laikas – siekiant pailginti šviesųjį paros laiką, įvedamas vasaros laikas, pagal kurį paskutinįjį kovo mėnesio sekmadienį 2 val. laikrodžio rodyklės pasukamos 1 valanda į priekį, o spalio mėnesio paskutinį sekmadienį 3 val. laikrodžio rodyklės pasukamos 1 valanda atgal.

Vėjas – oro judėjimas horizontalia kryptimi Žemės paviršiau atžvilgiu iš aukšto atmosferos slėgio zonos į žemo atmosferos slėgio zoną. Kuo didesnis slėgių skirtumas, tuo smarkesnis vėjas.

Vėjo kryptis – kryptis, iš kur pučia vėjas.

Vėjų rožė – diagrama, vaizduojanti pagrindines vėjų kryptis ir greitį  kurioje nors vietoje per tam tikrą laikotarpį.

Vidurdienio linija – tiesė horizonto plokštumoje, nukreipta iš šiaurės į pietus, t. y. sutampanti su ta Žemės paviršiaus taško dienovidinio kryptimi.

Vidutinė temperatūra – tam tikros vietos temperatūros aritmetinis vidurkis (paros, mėnesio, sezono, metų ir t. t.).

Viesulas – stiprus oro sūkurys, susidarantis po greitai išsivysčiusiais kamuoliniais lietaus debesimis. Atrodo kaip iš debesies į sausumą arba jūrą nusileidusi tamsi rankovė, straublys, piltuvas ar pan. su vertikalia, dažnai išlenkta ašimi. Oro slėgis sūkurio viduje žemas, todėl jis besisukdamas įtraukia ir pakelia gana didelius, sunkius daiktus.

NAUDOTA LITERATŪRA

A. Bukantis „Neįprasti gamtos reiškiniai Lietuvos žemėse XI-XX amžiuose“, Vilnius, 1996.

V. Portapas „Įdomioji meteorologija“, Vilnius, 1990.

V. Portapas „Šimtas meteorologijos mįslių“, Vilnius, 1982.

A. Solovjovas, G. Karpovas „Fizinės geografijos žodynas – žinynas“, Kaunas, 1987.

S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas „Geografijos žodynas“, Kaunas, 1972.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos istorija, hidrometeorologiniai straipsniai, 15 t., LHMT, 1992.

П. Д. Астапенко „Вопросы о погоде“, Ленинград, 1982.

А. Х. Хригиан „Очерки развития метеорологии“, Ленинград, 1959.

Снег (справочник) под редакцией Д. М. Грея и Д. Х. Мйэла, Ленинград, 1986.

Meteorologinių stebėjimų nuostatai, Vilnius, 2004.

„Ką turi žinoti“, UAB „Jotema“, 2003.

Mažąjį stebėtojo meteorologo žinyną parengė Meteorologijos skyriaus viršininkė Salomėja Paulauskaitė.

Azerbaidžanas užsimojo iš peties – vietoj planuoto 560 metrų aukščio „Azerbaidžano bokšto“ projektas padidintas iki 1050 metrų. Kilometro aukščio bokšte bus 185 aukštai ir jei jis būtų pastatytas šiandien, iš karto taptų aukščiausiu pasaulyje statiniu.

Dabar gi šis titulas priklauso „Burj Khalifa“ dangoraižiui, esančiam Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pastarojo aukštis siekia 828 metrus (iš viso jame yra 162 aukštai), taigi Azerbaidžano projektas jį viršija daugiau nei 200 metrų.

Tiesa, Azerbaidžano bokšto statybos bus pabaigtos ne anksčiau kaip 2018-2019 metais, o iki to laiko nugalėtojų titulai gali ir pasikeisti. Mat tie patys Jungtiniai Arabų Emyratai planuoja 1400 metrų aukščio dangoraižį Nakheel Tower. Su planais neatsilieka ir Saudo Arabija – ji planuoja taip pat kilometro aukščio dangoraižį Kingdom Tower.

Reikia paminėti, jog Azerbaidžano bokštas tėra tik viena iš milžiniško statybų projekto dalių – bokšto statybomis užsiimsianti kompanija „Avesta“ jau stato įspūdingą dirbtinių salų kompleksą – Khazar Island. Grandiozinis projektas, kurio vertė 125 milijardai dolerių, jau pradėtas statyti – jį ketinama pabaigti po 10 metų.

Iš kur Azerbaidžanas turi finansinių resursų tokiems projektams? Atsakymas paprastas ir tradicinis – nafta. Sakoma, kad Azerbaidžane, kur besi kastuvu į žemę, ten ištrykš juodasis auksas. Tai nėra vien pokštas, nes kraštas labai turtingas naftos, jo beveik nepalietė ekonomikos krizė, čia sparčiai kyla gerovė. Valstybė vis svarbesnė ne tik Kaukazo regione, bet ir visame pasaulyje.

Šalis – tarsi naftos gręžykla. Ši žaliava yra pagrindinis eksporto šaltinis. Azerbaidžanas jau išmoko pelningai parduoti, tad kol nafta nesibaigs, plauks ir milžiniškos pajamos. Kaip ir visos posovietinės šalys, Azerbaidžanas sunkiai išgyveno perėjimą prie rinkos ekonomikos, bet energetikos resursai ir gebėjimas į naftos išgavimo verslą pritraukti užsienio investicijas šį perėjimą gerokai palengvino. Silpnėjant ekonominiams ryšiams su Rusija, Azerbaidžanas vis aktyviau juos mezga su Turkija ir Europos Sąjungos valstybėmis. Atrodo, kad ir ateityje krašto gerovė priklausys nuo pasaulinių naftos kainų, investicijų ir gebėjimo efektyviai skirstyti pajamas.

Tačiau pačioje valstybėje dažnai kalbama, kad didžiausios pajamos už naftą nusėda tik nedidelės grupuotės žmonių kišenėse. Ir nors Baku sparčiai plečiasi ir atsinaujina, kita krašto dalis lieka skurdi. Teigiama, kad korupcijos mastas Azerbaidžane gerokai didesnis nei gretimose Gruzijoje ir Armėnijoje.

Šaltinis: technologijos

Kompanija „Nur Energie“ pradės saulės elektrinės Saharos dykumoje, Tunisui priklausančioje teritorijoje, statybos darbus pranešime informuoja „Desertec“. Pilnas projektas, kurio kaina 400 mlrd. eurų, jau gavo pavadinimą – „Desertec Industrial Initiative“.

Iki galo įgyvendintas „Desertec“ projektas ateityje leistų Europai gauti iš saulės daugiau kaip 15 proc. jai būtinos elektros energijos.

Lietuvos pastangos išsaugoti švarią ir sveiką aplinką per pastarąjį dešimtmetį buvo aiškiai nepakankamos, tačiau ji yra septyniolikta švariausia pasaulio valstybė. Jeilio ir Kolumbijos universitetų mokslininkai, naudodami visą jiems prieinamą informaciją, įvertino 132 pasaulio valstybes.
Jų vertinimu, švariausia ir žmogaus sveikatai palankiausia valstybė yra Šveicarija, o Latvija – antra. Toliau eina Norvegija, Liuksemburgas, Kosta Rika, Prancūzija, Austrija, Italija, Didžioji Britanija ir Švedija.

Šios valstybės priskiriamos “stipriausiųjų” grupei. Lietuva ir dar 35 šalys pateko į “stiprių” grupę, “vidutiniokų” grupėje yra Estija ir Baltarusija, “silpnųjų” grupėje – Rusija, o “silpniausiųjų” grupę užbaigia Uzbekija, Turkmėnija ir Irakas.

Mokslininkai įvertino ir valstybių pastangas gerinti gyvenamąją aplinką per visą dešimtmetį.
Šiuo požiūriu lydere pripažinta Latvija, o Lietuva su kaimyne Lenkija bei kitomis pasaulio valstybėmis pateko į ketvirtą – “blogėjančių” šalių grupę. Estija nusirito į visų blogiausių šalių grupę, kurią užbaigia Rusija.

Mokslininkai vertino galimą aplinkos poveikį žmogaus ligoms, todėl jie atsižvelgė į vandens, oro, biologinės įvairovės, miškų, žemės ūkio ir klimato kaitos būklę.

Šaltinis: ELTA

Jau buvo skelbta, kad mūsų planetoje gyvena 7 mlrd. žmonių. Skaičius įspūdingas, bet, neabejotina, kad nemažai dabar gyvenančių žmonių sulauks to laiko, kai planetoje gyvens 8, 9, o gal ir 10 mlrd. žmonių. O ką šie skaičiai reiškia mūsų planetai?

.

Taigi visa dabartinė 7 milijardų Homo sapiens populiacija nori…

… gyventi maždaug štai tokiuose namuose, nes tai yra aukščiausias standartas…

.

.

… na, blogiausiu atveju štai tokiuose…ačiū dievui, kad kaimynai tokie patys, nes užbadytų pirštais…

.

.

… judėti štai tokiais automobiliais… solidu, atkreipi dėmesį į save, visi mano, kad esi turtingas. Įkandama vis dėlto dar nedaugeliui, bet mūsų ypač turtingos valstybės seimūnams tai tėra išlaidos už kanceliarines prekes…

.

.

… naudotis buityje šiuolaikine technika… kad ir kiek mėgintumėte suspėti su mada – beviltiška…

.

.

… maitintis skaniu ir sveiku maistu…

.

.

… bet gyvenimas „rojuje” turi savo kainą. Tam reikia milžiniško kiekio energijos ir išteklių, kas neišvengiamai susiję su mus supančios aplinkos tarša.

.

.

Kad ir kiek svajotume, deja, visiems 7000000000 mlrd. Žemės gyventojų vietos „rojuje” neatsiras. Jeigu kiekvienas planetos žmogus gyventų taip kaip vidutinis statistinis JAV gyventojas, mums visiems prireiktų 5 tokių planetų kaip Žemė.

Vos kelių minučių prireikė, kad vieno Malio kaimelio gyventojai visiškai išgaudytų žuvį vietos ežere.

.

.

Tas pats susiję ir su išsivysčiusiomis valstybėmis, tik masteliai, savaime suprantama, yra didesni…

.

.

Jokių šansų žuvims. Kinijos žvejybos laivynas prie Ramiojo vandenyno pakrantės tiesiog „išgraibsto” žuvį.

.

Todėl kai kam mūsų planetoje, kad ir kas bei kokių priemonių nesiima, neišvengiamai tenka ir teks…

… badauti

… kęsti gėlo ir švaraus vandens stygių

.

.

… gyventi ir išgyventi nepalankiose gyvenimui Žemės srityse

.

.

… gyventi daugiaaukščiuose kregždžių lizduose, rizikuojant savo fizine ir psichine sveikata

.

.

… ir netgi štai tokiuose

.

.

Taigi pasaulio mastu nieko gero nenusimato. Dabartiniu metu 1-am planetos gyventojui tenka apie 2 ha sausumos. Tai labai mažai, turint omeny, kad mes dalijamės planeta su kitais gyvaisiais organizmais, kuriems irgi reikalinga tam tikra erdvė. 7 mlrd. žmonių gyvenimas kelia didelį pavojų mūsų planetos bioįvairovei. Nors retas kreipia į tai dėmesį, tačiau šiais laikais išnykusių gyvųjų organizmų sąrašas pildomas kiekvieną dieną.

Parengė

Rytas Šalna

Valdančiosios koalicijos partnerių susitarimas 4 proc. mažinti valdžios sektoriaus išlaidas netiesiogiai atsilieps ir mokytojų atlyginimams, mat nuo rugsėjo bus didinamas mokinių skaičius klasėse, tad kai kuriais atvejais mažės klasių kiekis, vadinasi, ir mokytojų krūvis bei atlyginimas.

Taupymas taip pat palies smurto bei narkomanijos prevencijos programas, pilietinį, tautinį ir lituanistinį ugdymą, mokyklų pastatų renovaciją.

Mažėja mokinio krepšelis

Nacionaliniame biudžete švietimo sričiai skirta 4,384 mlrd. Lt. Taupymas lėmė, kad 30 mln. Lt, arba 1,5 proc., buvo nurėžta iš mokinio krepšelio, tačiau savivaldybėms ir mokyklos leista darbo užmokesčiui panaudoti mokinio krepšelio lėšas, skirtas kvalifikacijos kėlimui, pažintinei veiklai ir panašiems dalykams.

Kaip DELFI teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jeigu mokinio krepšelis būtų buvęs mažinamas 4 proc., tai būtų sutaupę 82 mln. Lt, tuo tarpu visos Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas yra lygus 14 mln. Lt.

„Mokinio krepšelio asignavimai turi savo dedamąsias dalis, kurių didžiausia yra darbo užmokestis. Tačiau šalia to yra kvalifikacijos kėlimas, vadovėliai, mokymo priemonės, pažintinė veikla ir dar eilė smulkesnių eilučių. Tai kaip konkrečios mokyklos ar savivaldybės atveju tai atsilieps – ar tai bus intervencija į mokytojų atlyginimus, ar ne, priklauso nuo konkrečios mokyklos“, – pasakojo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad mokinio krepšelis mažės nuo rugsėjo 1 d., o ne nuo šių metų pradžios.

Gintaras Steponavičius

Pasak G. Steponavičiaus, reikia suvokti ir tai, kad Lietuvoje tiesiog mažėja mokinių skaičius, todėl tai dažnai atsiliepia mokytojų krūviams, vadinasi, ir atlyginimams. Maža to, dėl mokinių skaičiaus mažėjimo kai kurie pedagogai gali netekti darbo.

„Ši problema dalyje mokyklų labiausiai atsiliepia mokytojų pajamoms“, – teigė G. Steponavičius.

Klasėse didės mokinių skaičius

Švietimo ir mokslo ministerija taip pat tikisi sutaupyti 11,3 mln. Lt iš mokinių klasių didinimo. Didinant mokinių skaičių klasėse, automatiškai kai kuriose mokyklose gali mažėti klasių kiekis, o tai palies ir mokytojų krūvį bei atlyginimus.

Pavyzdžiui, vidurinėse kaimo mokyklose, kurias lanko iki 300 vaikų, 9-12 klasėse vidutinis mokinių skaičius turėtų siekti 20, nors dabar yra 15. Mokyklose, kurias lanko iki 500 mokinių, vidutinis mokinių skaičius 5-12 klasėse būtų 22, tuo tarpu dabar yra 20.

Didesnėse mokyklose, kuriose mokosi daugiau nei 500 mokinių, 5-8 klasėms vidutinis mokinių skaičius didėtų iki 25, nors dabar siekia 22. Tuo tarpu pagrindinių mokyklų vidutinis mokinių skaičius 9-10 klasėse mažėtų nuo 25 iki 22.

Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, mokinių skaičiaus didinimas klasėse gali atsiliepti regionų, o ne didmiesčių, mokytojų kišenei, tačiau, jos teigimu, blogėjant demografinei situacijai mokinių apskritai mažės ir tai atsilieps visų mokytojų atlyginimams, o kai kurie jų praras darbo vietas.

„Gali būti problema, kad mažės klasių komplektų. Taip gali atsitikti mažesnėse mokyklose, nes didinti mokinių skaičių planuojama kaimo vietovėse. Didžiuosiuose miestuose tai nėra taip aktualu, bent jau šiais metais. Tačiau kadangi demografinė padėtis nėra gera, tai kokius dvejus-trejus metus mokinių skaičius tikrai nedidės, nors į pradines klases jau ateina daugiau mokinių. Todėl yra pavojus, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojai gali prarasti darbo vietas“, – DELFI pasakojo R. Osipavičiūtė.

Jos teigimu, šiuo metu mokyklų vadovai taupo mažindami tarnybinių atlyginimų koeficientus. Pasak R. Ospipavičiūtės, mokytojų tarnybinių atlyginimų koeficientai ministro įsakymu gali svyruoti nuo vienos iki kitos ribos. Pavyzdžiui, ministro įsakyme nurodoma, kad mokytojui metodininkui, turinčiam iki 10 metų pedagoginio darbo stažą, turi būti taikoms koeficientas nuo 12,45 iki 13,85, tuo tarpu taupydami mokyklų vadovai taiko koeficiento „grindis“.

„Daugumoje mokyklų būdavo taikomi koeficientų vidurkiai. Tačiau žinau tokių mokyklų, kurios gauna mažesnį finansavimą, ir galbūt turėjo gal skolų, jos neišsilaiko, tai toms mokyklos reikia planuoti pinigus labai taupant, o taupymas dažniausiai vyksta mažinant tarifinį atlygio koeficientą“, – pasakojo pašnekovė.

Primename, kad mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo stažo, kvalifikacinės kategorijos, tarifinių atlyginimų koeficientų, darbo krūvio bei bazinės mėnesinės algos dydžio, kuris šiuo metu siekia 122 Lt. Pilnas mokytojo darbo krūvis siekia 18 kontaktinių valandų, arba pamokų.

Smurto prevencijai finansavimas mažėjo nuo 1,8 mln. Lt iki 0,8 mln. Lt

Be mokinio krepšelio karpymo bei mokinių skaičiaus didinimo klasėse, sutaupyti tikimasi apkarpius smurto bei narkomanijos prevencijos programas, sumažinus finansavimą pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektams. Kaip nurodė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, smurto prevencijai finansavimas sumažintas nuo 1,8 mln. Lt praėjusiais metais iki 0,8 mln. Lt šiais metais.

Ministerijai pavaldžioms įstaigoms lėšos sumažintos 3 proc., vykdomoms centralizuotoms programoms – vidutiniškai 15 proc.

Taip pat mažėjo lėšų, skirtų mokyklų pastatų renovacijai bei statybai, geltonųjų autobusų, kompiuterių įsigijimui, profesinių mokyklų bendrabučių renovacijai. Palyginus su praėjusiais metais finansavimas mažėjo 35 proc.

Pasak švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, aukštosioms mokykloms bei kolegijoms finansavimas mažėjo 3 proc.

Šaltinis: delfi

Jei Indijos vandenyne stūksančias vaizdingąsias Maldyvų salas užlies nesulaikomai kylantis okeano vanduo, šalies gyventojai (o jų – 350 tūkst.) bus priversti evakuotis ir taps pirmaisiais planetoje pabėgėliais dėl klimato atšilimo.

Viena iš Maldyvų archiepalgo salų ©beautifulplacestovisit.com

Maldyvų salynas Indijos vandenyne ©oysterdiving.com

Analogiškos problemos iškyla ir Ramiajame vandenyne esančių Kiribačio bei Tuvalu salų gyventojams. Tuvalu jau kreipėsi į Australijos vyriausybę su prašymu priimti 12 tūkst. imigrantų iš šios mažytės salų valstybės.

Panašu, jog Maldyvai žvelgia į kiek tolimesnes perspektyvas ir pradėjo vykdyti biurokratinio kitų valstybių palaiminimo formaliai nereikalaujančią strategiją – intensyviai taupyti praktiškai tik iš turizmo gaunamus pinigus, kurie bus panaudoti žemių, esančių aukštesnėse sausumos teritorijose, įsigijimui.

Šaltinis: technologijos

„Pasaulio religijos” yra pirmasis tokios apimties ir turinio plakatas Lietuvoje. Jame vaizdžiai pristatomos visos pagrindinės pasaulio religijos, jų geografinis išsidėstymas, simboliai, svarbiausi faktai, taip pat nemažai papildomos informacijos. Šis plakatas puikiai tinka išsamesnei analizei, geografijos dėstymui 6, 7, 8, 9, 12 klasėse. Taip pat šis plakatas tiktų ir tikybos bei istorijos kabinetams.

.

.

„Pasaulio šalių politinė santvarka” yra išvaizdus ir aktualus plakatas. Jis pristato valstybių skirstymą pagal valdymo formą ir teritorinį administracinį suskirstymą. Pateikiamas kruopščiai parengtas žemėlapis spalviniais sprendimais susietas su valstybių skirstymu.

Šis plakatas puikiai tinka geografijos dėstymui 7, 8, 9, 12 klasėse. Taip pat šis plakatas tiktų istorijos kabinetams, politologijos pamokoms.

.

.

Šie specialistų parengti ir aukštos spaudos kokybės laminuoti plakatai patrauks mokinių dėmesį, puoš kabinetą, didins mokinių susidomėjimą mokomaisiais dalykais.

Plakato aukštis 100 cm, o plotis 70 cm.

Dėl plakato įsigijimo prašome kreiptis į leidyklą: www.didakta.lt