UAB „HNIT-BALTIC“ š. m. spalio 7–8 d. Vilniaus „Karolinos“ konferencijų centre organizuoja Lietuvos Esri vartotojų konferenciją.

Pirmąją renginio dieną ArcGIS technines naujoves pristatys UAB „HNIT-BALTIC“ specialistai, patirtimi dalinsis UAB „HNIT-BALTIC“ klientai.

Antrąją dieną techninėje pranešimų sesijoje bus pristatomi Esri ArcGIS produktai bei demonstruojamos jų galimybės, vartotojų pranešimų sesijoje patirtimi apie sėkmingai praktikoje pritaikytus GIS sprendimus dalinsis UAB „HNIT-BALTIC“ klientai.

Lietuvos Esri vartotojų konferencijos registracija vyksta iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

Registruotis galima patogiausiu būdu:
Internetu www.hnit-baltic.lt/registracija

El. paštu renginiai@hnit-baltic.lt

Faksu 85 215 05 76

Telefonu 85 215 05 75 (praneškite reikiamą informaciją telefonu)

Kvietimą ir anketą galite atsisiųsti čia:

Kvietimas_i_LUC_2010

Sėkmingam darbui su mokiniais nepakanka naujų dokumentų, gražiai ar naujoviškai surašytų reikalavimų mokinių žinioms ir įgūdžiams. Visaverčiam darbui reikalingos naujos mokymo priemonės. Iš ilgametės mokytojo patirties žinau, kad dirbti su senais ar skirtingais vadovėliais įmanoma, tačiau labai sudėtinga ir toks darbas atima nepaprastai daug jėgų bei energijos. Todėl visada siekiu, kad mano mokykloje būtų pasirūpinta įsigyti naujausių vadovėlių. Šiais mokslo metais mūsų aštuntokai pradėjo dirbti su naujausiais serijos ŽEMĖ vadovėliais.

Mūsų mokykla iš anksto lokavo pinigus ir artimiausiu metu užsakys visą komplektą serijos GAUBLYS geografijos vadovėlių 11-12 klasei Gamtinė geografija.

Kadangi esu direktoriaus pavaduotojas, puikiai žinau, kiek krepšelio lėšų skiriama vadovėliams ir mokymo priemonėms. Nepaisant krizės, mūsų mokykloje pakanka lėšų ir vadovėlių fondams papildyti, ir naujausioms metodinėms priemonėms įsigyti. Keista girdėti, kaip kitų mokyklų mokytojai skundžiasi, kad jų mokyklų vadovybė nuolat kala į galvas, jog pinigų nėra, pinigų nėra. Manau, kad tai gali būti neracionalaus, nekontroliuojamo ir neatsakingo pinigų administravimo rezultatas. Rekomenduoju labiau domėtis pinigų skirstymu, reikalauti, kad geografijos ugdymui kiekvienais metais būtų nupirkta bent kažkas. Gal tada ir geografijos kabinetai sužibės, ir mokytojams atsiras daugiau galimybių individualizuoti, diferencijuoti mokymo procesą, ugdyti gebėjimus bei vykdyti tyrimus.

Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos geografijos mokytojas ekspertas

Valentinas Padriezas

Pateikiamas rekomendacinis Ilgalaikis teminis planas pagal Naująją geografijos mokymo programą Bendrajam kursui 11 KLASEI.

Planą sudarė Šarūnas Gerulaitis, pasiūlymus teikė ir koregavo Rytas Šalna

NAUJA programa 2010 m. Bendrasis kursas XI klasei

Planą sudarė Šarūnas Gerulaitis ir Rytas Šalna

NAUJA programa 2010 m. Išplėstinis kursas XI klasei

Gruzinai norėtų, kad jų šalis Lietuvoje būtų vadinama ne “Gruzija”, bet kita šalies pavadinimo forma, per vizitą Lietuvoje sakė Gruzijos premjeras Nika Gilauris. Gruzijos atstovų teigimu, pavadinimas Gruzija yra Rusijos palikimas, nesusijęs su dabartine valstybe.

“Mes norėtume nebūti vadinami Gruzija, tačiau, suprantama, tokia yra kalba ir jos tradicijos. Bet, aišku, norėtume būti vadinami ne Gruzija”, – interviu BNS sakė N.Gilauris.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2010 metų vasarį išaiškino, kad Gruzijos pavadinimo pakeitimas į formą “Georgija” būtų nepagrįstas.

Tokį sprendimą VLKK priėmė Užsienio reikalų ministerijos prašymu išnagrinėjusi Gruzijos URM kreipimąsi pakeisti šalies pavadinimą lietuvių kalba iš “Gruzija” į “Georgija”.

“Pavadinimų Gruzija ir Georgija santykis su oficialiu, autentišku šalies pavadinimu Sakartvelo yra vienodas: du pirmieji skiriasi nuo trečiojo ne tik rašyba, bet ir kilme, todėl priskirtini prie vadinamųjų tradicinių vietovardžių”, – teigiama VLKK interneto tinklalapyje.

Pasak komisijos, vienos Europos tautos, įskaitant lietuvius, nuo seno vadina Gruziją ir pagrindinę jos tautą vienos kilmės pavadinimais (Gruz – dariniais), kitos – kitos kilmės pavadinimais (Georg – dariniais). 
Kalbos komisija cituoja 1997 metų nutarimo nuostatą: “Visų šalių asmenvardžius bei vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos”.

Gruzijos atstovų teigimu, pavadinimas Gruzija yra Rusijos palikimas, nesusijęs su dabartine valstybe.

Masačiusetso technologijų instituto mokslininkai sėkmingai sprendžia gyvenimo sukurtas problemas. Reaguodami į milžinišką naftos išsiliejimą prie JAV krantų, jie sukūrė plaukiojantį robotą.

Jis ne tik plaukioja, bet ir renka išsiliejusią naftą.

Robotas, pavadintas „Seaswarm“ – tai maždaug 5 metrų ilgio ir 2 metrų pločio konvejeris, padengtas nanovielų kilimu. Taip paruoštos nanostruktūros sugeba absorbuoti dvidešimt kartų daugiau naftos, negu pačios sveria. Nemažiau svarbu, kad šis robotas veikia savarankiškai. Jo viršų dengia du kvadratiniai metrai saulės baterijų, ir jų gaminamos energijos pakanka, kad robotas veiktų savaitėmis.

Be abejo, vienas lauke – ne karys. Juolab, kad naftos surinkti reikia daug. Todėl planuojama į užterštą vandenyną paleisti visą spiečių šių robotų. Mokslininkai netgi apskaičiavo, kad 5000 tokių robotų po naftos gręžimo platformos „Deepwater Horizon” sprogimo išsiliejusią naftos paviršiuje surinktų per mėnesį.

Vadovėlis parengtas pagal naująją mokymo programą. Atsižvelgiant į mokytojų pageidavimus, šioje vadovėlio dalyje tęsiama žemynų/pasaulio regionų apžvalga.Tad pradedama nuo Azijos.

I dalies teminis planas atitinka pirmąją vadovėlio dalį. Autoriai laikosi nuomonės, kad jai dėstyti, atsižvelgiant į programoje keliamus reikalavimus mokinių žinioms, gebėjimams ir įgūdžiams, reikia skirti didesnę mokslo metų dalį.

Antroji vadovėlio dalis bus skirta Europos ūkio temoms, svarbesnių ir Lietuvai artimesnių Europos šalių pristatymui, jų ypatumams pabrėžti. Taip pat bus pateiktas programą atitinkantis „Pasaulio vandenyno” skyrius.

Norėdami atsisiųsti I dalies teminį planą, spauskite čia:

Teminis planas vadovėliui ŽEMĖ 8 klasei I dalis

Norėdami atsisiųsti II dalies temų turinį, spauskite čia:

II dalies Turinys  ŽEMĖ 8 klasei

Kinijos vyriausybė praėjusią savaitę su džiaugsmu pranešė: penkias dienas vairuotojus Kinijos Šiaurėje laikęs transporto kamštis pagaliau nutrauktas. Tai geros žinios, bet jos nėra iki galo teisingos.

Pirmiausia – kamštis iš tikrųjų net neketina baigtis. „Tiesiog neįmanoma,“ – žurnalistus patikino netoli Mongolijos sienos esančio Čandziakou miesto greitkelio policijos pareigūnas. „Visos juostos užpildytos, jei norite nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų iš Mongolijos į Hebei miestą, teks užtrukti keturias ar penkias dienas.“

Savaitgalį vietoje apsilankę AFP žurnalistai pranešė, jog didžiulis automobilių kamštis Kinijoje Pekino-Hebėjaus greitkelyje pasiekė maždaug 260 km ilgį.

Didysis kinų kamštis sukėlė viso pasaulio nuostabą. „Geriausiais laikais“ tysojęs 100 kilometrų greitkelio atkarpoje, jis sulaikė tūkstančius sunkvežimių vairuotojų beveik savaitei. Šie didžiąją laiko dalį valgė vien sušaldytus makaronus, kuriuos beprotiškomis kainomis pardavinėjo vietiniai apsukruoliai.

„Praeitą savaitę penkias dienas praleidau kelyje visiškai nejudėdamas,“ – spaudai sakė sunkvežimio vairuotojas Li. „Užsiėmimai čia tik du, miegoti ir valgyti. O valgyti galima tik makaronus.“ Makaronų pakelis greitkelyje kainavo maždaug 1,2 lito, karštas vanduo jiems atšildyti – dar 3,2 lito.

Tokie kamščiai arba, tiksliau, vienas didelis transporto kamštis, Kiniją gali varginti iki pat 2012 m., kol bus pastatyta tūkstančiai kilometrų naujų kelių bei nutiesta geležinkelio bėgių. Priežastis paprasta – keliai statomi lėčiau, nei auga Kinijos ekonomika bei vartojimas. Smarkiai išaugusi elektros energijos paklausa privertė įjungti šilumines elektrines didesniu pajėgumu. Joms prireikė daugiau anglies, kurios galima atsivežti iš Mongolijos. Ir, nepaisant policijos pastangų šiuos srautus sulaikyti, tūkstančiai sunkvežimių patraukė į Šiaurę.

Mongolijos anglies gavyba dėl šios priežasties pernai išaugo 37 proc. iki 637 mln. tonų per metus, o šiemet ketina augti dar apie 15 proc. Dauguma šios anglies turėtų pasiekti Rytų Kinijos uostus ir laivais būti pergabenta į didžiuosius Pietryčių miestus, bet tam tiesiog nepakanka transporto.

Be to, šiuo keliu į miestą patenka vilkikai su statybinėmis medžiagomis, reikalingomis tūkstančiams naujų pastatų greitai augančiame Pekine. Šie vilkikai ne tik sukelia nežmoniškų spūsčių, bet ir gadina kelią. Tuo pačiu keliu į miestą patenka ir dauguma miesto gyventojams reikalingų išteklių, tokių kaip maistas, vanduo ir šildymo medžiagos.

Apkaltinti pastangų trūkumu Kinijos negalėtų niekas. Prieš dešimt metų šalyje buvo apie 12 tūkst. kilometrų greitkelių. Dabar jų – 64,6 tūkst. km, ir nauji kilometrai statomi didžiausiu įmanomu tempu. Iki 2020 m. greitkelių tinklu Kinija tikisi pralenkti JAV. Vien geležinkelių pernai buvo nutiesta daugiau nei 4 tūkst. kilometrų, valdžia taip pat giriasi padidinusi jų pravažumą bei vagonų talpą.

„Kinija su šia užduotimi tvarkosi geriau nei bet kuri kita šalis bet kurioje kitoje pasaulio vietoje,“ – įsitikinęs Pasaulio banko Pekino biure dirbantis už transporto reikalus atsakingas Johnas Scalesas. Bet net ir Kinijoje, kurioje galima nepaisyti tokių smulkmenų, kaip aplinkosaugos reikalavimai ar žmogaus teisės, naujų kelių ir geležinkelių statyba užtrunka ne mėnesius, o metus.

Kamščiai vargina ne tik Šiaurę. Judėdami iš Vakarų Kinijos link Pekino lengvųjų automobilių vairuotojai taip pat priversti stovėti iki šimto kilometrų siekiančiuose kamščiuose ilgas valandas, kol sunkvežimiai su anglimi iš lėto stumiasi link jūros. O tarp sunkvežimių zuja vietiniai smulkieji verslininkai, pardavinėjantys makaronus ir obuolius.

„Kuo daugiau kelių statoma, tuo labiau jie kemšasi,“ – piktinosi vilkiko vairuotojas Vangas Haihe. „O tada statomi nauji keliai.“