| TARPTAUTINĖ GEOGRAFIJOS MOKYMO CHARTIJA |
| Tarptautinės geografų sąjungos Geografijos mokymo komisija, Tikėdamasi, kad geografijos mokymas padės ugdyti piliečių atsakomybę ir aktyvumą dabarties ir ateities pasauliui, Suprasdama, kad geografija gali informuoti, suteikti galimybes pažinti, skatinti domėtis , Įsisąmonindama, kad esant efektyviam tarptautiniam bendradarbiavimui sprendžiant ekonomikos, politikos, kultūros ir aplinkos problemas besimokantieji nori įgyti apie pasaulį vis daugiau žinių, Susirūpinusi, kad geografijos mokymas kai kur pasaulyje yra nepatenkinamas, o kai kur yra struktūros trūkumų, nėra darnumo, Pasirengusi padėti kolegoms likviduoti geografinį neraštingumą; Remdama principus, patvirtintus:
šią Geografijos mokymo tarptautine chartiją siūlo pasaulio žmonių dėmesiui. Problemos ir atsakymai Prieštaravimų ir problemų, su kuriomis susiduria pasaulis, sprendimas reikalauja daugelio kartų žmonių ryžto. Visi toliau išvardinti dalykai siejasi su geografija: gyventojų dinamika, mityba, badas, urbanizacija, socialinis ekonominis pasiskirstymas, neraštingumas, skurdas, nedarbas, pabėgėliai, žmonės be pilietybės, žmogaus teisių pažeidimai, ligos, nusikaltimai, nevienodos vyrų ir moterų teisės, migracija, gyvūnijos ir augalijos nykimas, dirvų erozija, dykumų plėtimasis, gamtos katastrofos, toksinis ir branduolinis teršimas/ klimato kitimas, atmosferos, vandens teršimas, ozono skylės, išteklių stoka, augimo ribos, žemės naudojimas, etniniai konfliktai, nacionalizmas ir globalizacija „Žemės erdvėlaivyje”. Šie dalykai siūlomi aiškinti geografijos mokytojams, kuriems patikėta teikti žmonėms viltį, pasitikėjimą dirbti dėl geresnio gyvenimo pasaulyje. Kad vyrautų taika ir teisingumas tarp pasaulio žmonių ir kad išsaugotume gamtą, geografijos mokytojai turėtų orientuotis ir į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į 25-ąjį straipsnį
26-ąjį straipsnį
Teisė į mokslą aprėpia ir teisę į kokybišką geografijos mokymą, kuris skatina išlaikyti regioninio ir tautinio identiteto pusiausvyrą, numatyti tarptautines bei globalines perspektyvas. Geografijos koncepcijos ir problemos Geografija – tai mokslas, siekiantis paaiškinti teritorijų įvairovę, gyventojų, įvykių ir reiškinių procesus Žemės paviršiuje. Geografija siejama su žmogaus ir aplinkos ryšiais, jų išsidėstymu tam tikrose teritorijose. Geografijos mokslas sietinas su problemų gausa, akiračio platumu, metodologijos įvairove, darna su kitomis disciplinomis įskaitant gamtos ir socialinius mokslus, o ateityje – ir žmogaus bei gamtos ryšių reguliavimą. Geografai nuolat klausia:
Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus, turime tirti Žemės reiškinių erdvinį pasiskirstymą ir jų diferenciaciją, geografinę padėtį, tarpusavio ryšį. Dabartinę situaciją aiškina du šaltiniai: istorija ir dabartis. Šitaip galima nustatyti dabartines geografinių reiškinių tendencijas, jų ateities raidą. Geografijos studįjų pagrindinės idėjos yra:
Iš(si)dėstymas ir pasiskirstymas Žmonės ir geografijos objektai turi skirtingą absoliutinę ir santykinę padėtį Žemėje. Šis išsidėstymas yra susijęs su prekių, žmonių, informacijos bei idėjų judėjimo srautais ir padeda paaiškinti reiškinių pasiskirstymą. Žinios apie žmonių ir ūkio išsidėstymą yra būtina vietinių, regioninių, nacionalinių ir globalinių reiškinių tarpusavio priklausomybės supratimo sąlyga. Teritorija Kiekviena teritorija turi skirtingų gamtinių ir antropologinių bruožų. Gamtos požymiai – tai reljefo formos, dirvožemiai, klimatas, vandenys, augalija, gyvūnu ir žmonių gyvenimas. Žmonės kuria kultūras, gyvenvietes, socialines ir ekonomines sistemas bei gyvenimo būdą pagal savo įsitikinimus ir filosofiją. Teritorijų ir aplinkos suvokimas, gyventojų elgsenos bruožų pažinimas yra žmonių ir aplinkos tarpusavio sąveikos supratimo pamatas. Žmogaus ir aplinkos ryšiai Gamtinę aplinką žmonės naudoja įvairiai. Savo veikla jie kuria skirtingus kultūrinius landšaftus (kraštovaizdžius). Viena, žmones veikia jų gamtinė aplinka, kita, patys žmonės keičia aplinką į kultūriškai skirtingą, kurioje yra harmoningi kraštovaizdžiai ir konfliktiniai kraštovaizdžiai. Erdvinių tarpusavio ryšių komplekso supratimas padeda planuoti aplinką, ją valdyti ir saugoti. Erdviniai tarpusavio ryšiai Pasaulyje įvairūs ištekliai pasiskirstę netolygiai. Nėra šalies, kuri būtų jais visiškai apsirūpinusi. Ištekliais ir informacija pasikeisti teritorijos yra sujungtos transporto ir ryšių sistemomis. Erdvės sąveikų įžvalga padeda plėtotis kooperacijai, keistis prekėmis ir informacija, vykstant pačių gyventojų migracijai, leidžia spręsti šiandienos problemas, tobulinti regioninius, nacionalinius ir tarpusavio ryšius bei kooperaciją. Regionas Regionas yra tam tikrais kriterijais apibūdinama teritorija. Politiniai kriterijai (požymiai) nusako, pavyzdžiui, valstybes ir miestus, gamtiniai – klimato ir augalijos zonas, socialiniai ekonominiai kriterijai apibrėžia „išsivysčiusias” ir „mažiau išsivysčiusias” šalis. Regionai kinta erdvės ir laiko požiūriais. Ištyrę regionus kaip atskirus vienetus, jų vystymąsi galima valdyti (reguliuoti). Geografai regionus apibūdina įvairiai – nuo vietinių ir nacionalinių iki žemynų ir globalinių. Regionų integruotos sistemos leidžia kurti pasaulio ekosistemos idėją. Skirtingų regionų struktūrų ir procesų supratimas globalinėje sistemoje padeda suvokti gyventojų nacionalinį ir regioninį savitumą, jų vystymosi perspektyvas. Geografijos reikšmė švietimo sistemoje Geografija yra svarbi dviem požiūriais: padeda asmenybei ugdytis, prisideda prie tarptautinių, aplinkos ir vystymosi problemų sprendimo. Geografija ir asmenybės ugdymas Net jei žinių, įgūdžių, požiūrių ir vertybių raida yra vieningas švietimo procesas, šie aspektai gali būti suskirstyti į tris tikslų grupes. Mokydamiesi geografijos mokiniai yra skatinami plėsti ir gilinti žinias, ugdyti [gūdžius, požiūrius, suprasti vertybes. Žinios ir supratimas apie:
Įgūdžiai: naudoti žodinius, kiekybinius ir simbolinius duomenis (tekstus, paveikslėlius, grafikus, lenteles, diagramas ir žemėlapius);
Taigi geografija skatina raštingumą, iškalbą, kiekybinių ir grafinių metodų išmanymą. Ji taip pat prisideda prie asmeninio ir socialinio kompetentingumo ugdymo, ypač kasdienio gyvenimo sampratos, tarptautinio gyvenimo suvokimo. Požiūriai ir vertybės, skatinančios:
Geografija ir mokymas apie tarptautines, aplinkos ir vystymosi problemas Mokymas apie tarptautines problemas Geografijos mokymas labai prisideda prie mokymo internacionalumo, apibūdinto Rekomendacijose dėl tarptautinio supratimo, bendradarbiavimo ir taikos; taip pat šis mokymas siejamas su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis (UNESCO XVIII konferencija, 1974 m. lapkričio 19). Geografijos mokymas ypač padeda visų nacijų, rasių ir religinių grupių tarpusavio supratimui, tolerantiškumui ir draugystei, prisideda prie Jungtinių Tautų taikos palaikymo bei nuolat skatina:
Mokymas apie aplinką ir vystymąsi Jungtinių Tautų Aplinkos ir vystymo konferencijos, kuri įvyko 1991 m. kovo 18 d. Ženevoje, organizacinis komitetas ataskaitoje teigė, kad visų lygių ir visų žmonių mokymas apie aplinką ir vystymąsi yra lemiamas laiduojant nuolatinį pasaulio vystymąsi. „Išsamesnės žinios leidžia suprasti, kas yra reikšminga, mažinant aplinkos nuostolius ir sprendžiant ateities problemas. Todėl pirmiausia reikia stiprinti visų šalių, ypač besivystančių, švietimo sistemą, pertvarkyti mokymą apie aplinką ir vystymąsi“. Geografijos mokymas leidžia žmonėms suvokti savo elgesio poveikį bei suprasti, kaip galima nesunkiai pasiekti gerų rezultatų, priimti esminius sprendimus apie aplinką bei savo veiksmais vystyti aplinkos etiką. Geografijos mokymo turinys ir koncepcijos Geografijos mokymo programos pasaulyje paprastai sudarytos dviem būdais: kaip regioninės studijos ir kaip teminės studijos. Abi kryptys – regioninė ir teminė – yra gerai teoriškai pagrįstos. Mokant teorija yra naudojama realiam pasauliui atskleisti. Moksleiviai skatinami klausti ir domėtis. Taip greičiau jie pajunta esmę, mokosi apibendrinti. Regioninės studijos
Visų lygių regionų atrankos principai gali būti šie: decentrizmas – atrenkami regionai, nepasižymintys valstybiniu (nacionaliniu) arba kontinentiniu centrizmu; Tautinio savitumo ir tarptautinio bendradarbiavimo samprata bei puoselėjimas yra svarbus regioninių studijų uždavinys. Regioninės studijos turi skatinti internacionalizaciją ir globalizaciją, suvokti regioninio separatizmo pražūtingumą. Teminės studijos Teminės studijos remiasi regioniniu pagrindu. Geografijos teminių studijų programos turi būti sistematinės, besiremiančios probleminiu ir sisteminiu struktūriniu požiūriais.
geomorfologiją, Visuomeninė geografija apima: gyventojų geografiją,
aplinkos kokybę,
Gamtinės sistemos: landšafto, Visuomeninėms sistemoms priskiriamos visuomenės organizacijos socialinės ekonominės ir kultūrinės sistemos, kaip antai: žemės ūkio, Ekologinės sistemos Reiškiniai, įtakojantys stabilų vystymąsi, gali būti tiriami integruotomis visuomenės ir gamtos sistemomis, įeinančiomis j bendrą ekosistemą. Požiūrio pasirinkimas Siūloma mokymo filosofija suteikia galimybę pasirinkti vieną iš jų arba kombinuotą sistemą. Nepriklausomai nuo to, kokia sistema būtų/ pasirinkta, studijos turi skatinti studentus klausti ir tirti. Ypač svarbu, kad ugdydamiesi geografijos įgūdžius studentai spręstų dabarties ir būsimas erdvinio organizavimo problemas. Šiuo požiūriu geografijos mokymo programos turi įtaką politiniam socialiniam, etiniam, asmenybės, humanitariniam, estetiniam ir aplinkos apsaugos auklėjimui. Įgyvendinimo principai ir strategija Dalyko mokytojai Mokykloje, kolegijose, gimnazijose geografijos gali mokyti tiktai kompetentingas dalyko mokytojas. Mokytojas yra svarbus mokymo proceso dalyvis . Žinias ir sampratą apie
Įgūdžius apie:
Vertybes ir požiūrius, kurie skatina:
Savarankiškas dalykas Kad tinkamai pasirengtume ateičiai, geografija turi būti pripažinta pagrindiniu dalyku ir pradinėse, ir vidurinėse mokyklos klasėse. Vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose geografiją turėtų dėstyti mokytojai – geografijos specialistai. Geografija – tai gamtos ir visuomenės mokslų tiltas. Geografijos klausimams atsakyti gali prireikti kitų disciplinų žinių, tarp jų – iš geologijos, hidrologijos, biologijos, istorijos, sociologijos, politikos ir ekonomikos. Ten, kur vietos sąlygos reikalauja, kad tam tikro amžiaus arba (istorijos) periode mokiniai mokytųsi pagal kombinuoto arba integruoto mokymo programas, geografijos programose turi būti tikslesni paaiškinimai naudojantis šios Tarptautinės chartijos pasiūlyta sistema. Privalomi ir papildomi kursai Svarbiausia, kad vaikai per visus mokyklinius metus turėtų vienodą geografinių studijų programą. Tai turėtų padėti besimokantiems pasirengti asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui. Laiko paskirstymas Išdėstant geografijos mokymo dalyko programą laiko atžvilgiu turi būti atsižvelgta į kitų mokymo dalykų programų turinį. Tvarkaraštis (pagal laiką) turi garantuoti nuoseklų geografijos mokymą per visus mokslo metus. Reikia numatyti ilgesnius laiko tarpus (ar periodus) atlikti projektinius darbus ar lauko tyrimus. Tai iš mokytojų reikalauja tobulinti tyrimus, kurie padėtų besimokantiems įžvelgti dabarties ir ateities problemų esmę. Mokymo ir mokymosi turinys Patikimų informacijos ir žinių šaltinių tradicinių ir naujausių – panaudojimas yra labai svarbus dalykas, kad mokiniai susidarytų realų pasaulio vaizdą. Tarptautinė geografijos švietėjų bendruomenė turėtų padėti moksleiviams įgyti kokybiškų mokymo ir mokymosi žinių. Geografija – dalykas visiems Geografija reikšminga visų žmonių mokymui. Daugiau dėmesio programų sudarytojai privalo skirti besidomintiems geografija moksleiviams ir tiems, kurių poreikiai bei interesai mokantis kinta. Daugelis geografijos mokymo aspektų yra bendri visiems mokymo lygiams, tačiau yra ir reikalavimų, kurie būdingi pradiniam, viduriniam, aukštesniajam mokymui, suaugusiųjų švietimui bei kvalifikacijos tobulinimui. Pradinis mokymas Vaikai mėgsta mokytis tyrinėdami aplinką ir žaisdami. Jie atviri įspūdžiams, dėl to svarbu pradėti supažindinti juos su žmonių gyvenimo būdu, kultūra, tradicijomis. Taip geografijos mokymas atitinka pagrindinius Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijos teiginius: “Vaiką turi saugoti įstatymas, jį turi globoti visi: jį būtina ugdyti normalioje aplinkoje, laisvės ir orumo sąlygomis fiziškai, protiškai, dvasiškai, morališkai, socialiai”. Vidurinis mokymas Jaunuomenei bręstant, jos abstraktaus mąstymo galimybių daugėja. Patirtį plėtoti padeda abstraktūs informacijos šaltiniai. Skatinant domėtis pasaulio bendruomenės ateitimi, galima išvengti žinių ir poelgių (elgesio) atskirumo, siekti žinių perimamumo, skatinti pažinti aplinką, stiprinti įsipareigojimus regionui ir valstybei, matyti kultūros ir pasaulio perspektyvas. Aukštasis mokymas Daugelis žmonių, kurie pradeda aukštojo mokslo studijas, galės įtakoti visuomenės gyvenimą. Tai reikalaus iš jų kompetentingumo, valstybės ir tarptautinių reikalų išmanymo. Kokios bebūtu jų pagrindinės studijos, visose aukštosiose mokyklose privalu mokytis ir geografijos. Tai ypač svarbu ketinantiems tapti mokytojais. Geografijos mokytojams naudinga mokėti ir užsienio kalbą. Suaugusiųjų ir įvairių grupių mokymas Geografijos žinios prasmingos žmonijos evoliucijai ir padeda kasdieniniam gyvenimui. Darbininkai, darbdaviai, vartotojai, miestiečiai, visi žmonės privalo įžvelgti aplinkos ir tarptautinio gyvenimo įtaką jų pačių sprendimams ir gyvenimui. Tik šitaip atsiras tarptautinės kooperacijos, nuolatinio vystymosi ir teisingos pasaulio tvarkos pamatas. Geografijos žinios padeda žmonėms gyventi. Jos tinka visų lygių mokymosi įstaigoms. Geografijos mokymo tyrimas Geografijos tyrimai padės tobulinti pradžios, vidurinių, aukštesniųjų (gimnazijų), specialiųjų mokyklų mokymą ir suaugusiųjų švietimą. Kad geografijos tyrimai būtų efektyvūs, būtina derinti teorijos ir praktikos žinias. Teoriniai tyrimai susiję su geografijos mokymo pagrindinių teorijų plėtra. Šie tyrimai padeda išanalizuoti geografijos mokymo pagrindus, tokius kaip vaikų erdvinis mąstymas, aplinkos suvokimas ir požiūris į tautas, teritorijas. Taikomieji tyrimai susiję su geografijos mokymo praktika, mokymo turinio, mokymo metodų kaita, naujomis informacinėmis technologijomis , aplinka ir vystymusi. Būtina, kad pasirinkdami tyrimo objektus, tyrimo planą glaudžiai bendradarbiautų mokslininkai, mokytojai ir švietimo specialistai. Taikomųjų tyrimų rezultatai turėtų būti propaguojami, apmąstomi. Tyrimų metodai Tyrimai turi svarbią reikšme visų lygių geografijos mokymui tobulinti. Empiriniai tyrimai gali būti taikomi pirmiausia aukštosiose mokymo įstaigose. Mokyklose ,visiems mokytojams suteikiamos galimybės plėtoti ir tobulinti mokymo procesą, programas, priemones. Tai gali būti:
Tarptautinis bendradarbiavimas Geografijos mokymas sudaro unikalias galimybes globalinėms perspektyvoms numatyti. Geografijos mokytojai turi remti Helsinkio sutarties (1977 m.) tikslus, skatinančius dvišalį (daugiašalį) keitimąsi patirtimi, mokymo metodus taikomus visų lygių mokykloms. Mokymo įstaigos gali keistis mokymo programomis, mokymo priemonėmis, geografijos tyrimų rezultatais, pedagogikos ir metodikos naujovėmis. Visų šalių geografijos mokytojai ir švietėjai skatinami mąstyti, ugdytis naują požiūrį per Tarptautinės geografų sąjungos Geografijos mokymo komisiją ir daugelį kitų tarptautinių institucijų. Deklaracija Šią Tarptautine Chartiją parengė Tarptautinės Geografų Sąjungos Geografijos mokymo komisija ir aptarė pasaulio pedagogai geografai. Ji buvo priimta Tarptautinės Geografų Sąjungos Generalinės Asamblėjos XXVII Tarptautiniame geografų kongrese, Vašingtone D.C. JAV, 1992 m. rugpjūtyje. Prof.Dr.Hatrwig Haubrich Tarptautinės Geografų Sąjungos Geografijos mokymo komisijos pirmininkas |






