Klausimai-atsakymai

Labai ačiū, kad norite pasidalinti informacija. Šiuo tikslu kreipkitės adresu lgmainformacija@gmail.com
Lauksime Jūsų laiško.

Dėl patarimų kreipkitės adresu lgmainformacija@gmail.com

Šiuo metu svetainė neveikia dėl to, kad ji keliama iš laikinos aplinkos į Ugdymo sodą. Būkite ramūs, artimiausiu metu ją rasite minėtame portale.

Geografiniai dėsningumai yra apibendrinta sąvoka, kuria norima pabrėžti procesus ir reiškinius, vykstančius mūsų planetoje. Pavyzdžiui, tai, kad klimatas vėsta tolstant nuo ašigalių link pusiaujo, arba, kad kylant į kalnus oras dėsningai vėsta ir t.t.

Antikos laikais Herkalio stulpais buvo vadinamas Gibraltaro sąsiauris, Gibraltaro uola.

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija neturi šios informacijos. Prašome kreiptis į šio renginio organizatorius.

Dalyvauti atrankoje gali abiturientai, kuriems iki nustatytos datos dar yra 19 metų. Tačiau į atrankas kviečiami mokiniai, laimėję medalius respublikinėje olimpiadoje praėjusiais, bet ne šiais metais. Taip yra todėl, kad mokinių pavardės olimpiados organizatoriams turi būti pateiktos dar žiemą-anksti pavasarį, o respublikinė olimpiada vyksta gegužės mėnesį.

Apsilankykite šiuo adresu, ten rasite užduotis.
https://geografija.lt/2013/07/2013-m-valstybinio-geografijos-brandos-egzamino-uzduotis/

Istorinėje žmonių atmintyje aplink Tauro kalną upė netekėjo, tačiau iš karto po apledėjimo, kai Neris formavo savo vagą ir slėnį, neabejotina, kad upė raitėsi ir greta Tauro kalno. Tačiau, kad upė tekėjo aplink dabartinę Vilniaus Katedrą – nėra abejonių. Ta upės tkarpa buvo užpilta, o Vilnelės vaga nukreipta palei pat Gedimino kalną.

Pelkėms atsirasti reikalingas perteklinis drėgmės kiekis. Dauguma Lietuvos pelkių susidarė buvusių ežerų vietoje. Kaupiantis nuosėdoms ežero dugne bei ežerui iš visų pusių pelkėjant, pamažu mažėja jo plotas, kol galiausiai ežeras dingsta. Pelkės gali susidaryti ir gruntinių vandenų sankaupos vietoje – pažemėjimuose, įlomėse, daubose. Drėgmės pertekliaus vietoje ilgainiui įsikuria ir pradeda augti pelkiniai augalai. Jiems atmirštant pamažu formuojasi durpės.

Išsivysčiusiose šalyse, kurios turi didesnę imigraciją, ypač iš islamiškų šalių, demografiniai rodikliai yra geresni. Todėl jos ir yra IV pakopoje. Pavyzdžiui, Prancūzija.

Kordiljeros yra Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių aktyviojoje sandūroje, o Apalačų kalnų sistema yra rytinėje, ramiojoje seisminiu požiūriu Šiaurės Amerikos dalyje.

Stambus mastelis skaičiuojamas paprastai iki 1:100 000.

Šablonai jau seniai, seniai išsiųsti. Jeigu Jūs jų negavote, kreipkitės į LGMA prezidentą Rytą Šalną.
monblanas@gmail.com

Geografijos egzamino atsakymai yra slaptas dokumentas, kuris LGMA yra nepasiekiamas. Apgailestaujame, tačiau negalime įgyvendinti Jūsų prašymo.

ISS oras yra, juk astronautai būna be skafandrų, tačiau ten juntamas nesvarumas, o jis poveikio garso sklidimui neturi.

LGMA jau ne kartą informavo, kad šio renginio organizatoriai yra Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos geografų draugija. Jeigu LGMA gaus rezultatus, mes juos būtinai paskelbsime.

Todėl, kad ties pusiauju yra žemės slėgis, ten intensyvus garavimas, iškrinta labai daug kritulių. O kur daug kritulių, dykumų nėra.

Berdžeso modelis yra koncentrinis, t.y. miesto funkcinės zonos tolsta nuo centro beveik taisyklingais koncentrais, kaip kad raibuliai įmetus akmenį į vandenį. Hoito modelio pavyzdžiu tapo Čikagos miestas, nes jis įsikūręs prie Mičigano ežero, taigi miestas yra tarsi perpjautas per pusę, kaip kad obuolys. Misto centras yra prie pat ežero. Nuo Hoito modelio centro funkcinės zonos išsidėsto ir koncentriškai, ir sektoriais, kurie tarsi vėduoklės platėja link miesto pakraščio. Šitie sektoriai paprastai sutampa su transporto magistralėmis ir greta jų įsikūrusiomis pramonės zonomis.

Geografija plačiąja prasme yra labai platus ir daugelyje gyvenimo sričių pritaikomas mokslas. NETEISINGA manyti, kad geografiją baigus galima dirbti tik mokykloje. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvoje sąvoka geografas yra labai menkai išplėtota, nes tokios specialybės Lietuvoje nėra tarp visų kitų. Tačiau su geografo diplomu galima dirbti labai daugelyje sričių. Patinka gamta – geografas save puikiai atskleis aplinkosaugos srityse. Patinka kartografija – geografas gali gilintis į GIS sistemas. Patinka politika – geografas gali puikiai save atskleisti tarptautiniuose santykiuose. Norėdami plačiau sužinoti, kas yra šiuolaikinė geografija ir ką pasaulyje veikia geografai – įsigykite LGMA ir leidyklos DIDAKTA išleistą knygą GEOKUBAS. Joje rasite iš esmės visus atsakymus į tai, kas yra geografija ir kam ji reikalinga.

Pirmieji sėslūs gyventojai atsikraustė iš Azijos. Amerikos apgyvendinimas vyko keliomis bangomis, keičiantis klimatui. Pirmieji gyventojai, manoma, atsikraustė maždaug prieš 20 000 metų. Tačiau ši, pirma, gyventojų banga išnyko. Kitos bangos išplito po visą Ameriką ir tapo Amerikos čiabuvių – indėnų – protėviais. Yra ir nepaaiškinamų dalykų Amerikoje, nes Kanados rytuose rasta labai senų žmonių palaikų, kurie antropologiškai labai panašūs į europiečius. Šiems palaikams tūkstančiai metų, kas kelia naujų klausimų, kaip šie žmonės atsidūrė Amerikoje. Na, ir tiksliai žinoma, kad apie 1000 metus Amerikoje lankėsi europiečiai, įkūrė čia savo gyvenviečių, tačiau tie pirmieji gyventojai dėl nežinomų priežasčių čia neįsitvirtino. Tik kitų apgyvendinimo bangų metu pavyko įsitvirtinti ir pradėti kolonizuoti šį žemyną.

Visų pirma todėl, kad Azija yra kelis kartus didesnė už Europą. Azija driekiasi nuo pusiaujo iki Arkties, todėl ir zonos tokiame milžiniškame sausumos plote yra visos.

Todėl, kad Azijai labai didžiulę įtaką daro musonai.

Statybų pramonė dažniausiai skiriama antrajam ūkinės veiklos sektoriui, nes procesas susijęs su gamyba, kitaip sakant, ko nors materialaus kūrimu. Tačiau ši ūkio šaka yra kompleksinė, todėl jos kietas priskyrimas prie kažko vieno neginčijamo, neturėtų būti svarbiausias tikslas. Statybos susijusios ir su gavyba šiek tiek, ir su paslaugomis. Juk du meistrai, iš kurių vienas dažo namų sienas, o antras, kuris namuose taiso kompiuterį – yra meistrai ir abu teikia mums paslaugas. Bet, prisirišus kietai prie klasifikacijos ir būnant nepaslankiems, įspaustiems mąstymo rėmuose, pirmasis dirbtų pramonėje, o antrasis – paslaugų sferoje. Tačiau šis pavyzdys aiškiai įrodo, kad būna išlygų ir į tai tam tikrais atvejais reikia žiūrėti lanksčiai. Beje, tai puiki vieta pr pamokose aptarti tokius dalykus.

Todėl, kad Švedija yra 5 demografinės raidos pakopoje, t.y. jos visuomenė yra perėjusi per visus gimstamumo ir mirtingumo pokyčių etapus. Socialinė rūpyba ir turtingumas nėra tie veiksniai, nuo kurių labiausiai priklausytų gimstamumas ir vaikų skaičius šeimose. Turtas apskritai beveik neįtakoja šitų dalykų. Nes taip vertinant, reikėtų teigti, kad Šveicarijoje, Liuksemburge, Islandijoje, Norvegijoje ir pan. šeimos turėtų būti daugiavaikės, nes ten žmonės labai daug uždirba. Deja, visur ten vyrauja mažavaikės šeimos. Galbūt turtas šiek tiek turi įtakos antram ar trečiam vaikui šeimoje. Be to, Švedijoje mažas gimstamumas yra ir dėl to, kad šioje šalyje labai didžiuliai vaikų auginimo kaštai. Švedams nepakanka prigimdyti vaikų, o po to galvoti, kaip jiems suteikti aukštą išsilavinimą, suteikti maksimalų gerbūvį. Todėl jie laikosi nuostatos, kad geriau turėti vieną vaiką, na, gal du, bet jam (jiems) duoti viską, arba geriau neturėti nei vieno.

Miškai Lietuvoje dengia daugiau kaip 30 proc. teritorijos. Tai didžiulis mūsų turtas, deja, išnaudojamas jis dar nepakankamai efektyviai, nors pastangų dedama tikrai daug. Miškų ūkis susijęs su medienos ruoša, miškų atsodinimu, kitomis veiklomis. Labai didelės ekonominės reikšmės Lietuvos ūkiui bendrai imant miškai neturi ir tai yra sisteminio požiūrio į miškų panaudojimą spraga. Tikėtina, kad Lietuvoje pradėjus veikti daugiau biokurą naudojančių elektrinių, katilinių, miškų vaidmuo ženkliai didės, nes medienos ištekliai Lietuvoje dideli.

Taip, dėl Šiaurės ašigalio autorystės yra mįslių. tais laikais, kai Pyris ir Amundsenas žvalgė Arktį, žiniasklaida pasaulyje buvo mažai išplėtota. JAV tuo metu siekė supervalstybės statuso, todėl bet kokie grandioziniai pasiekimai turėjo ją kelti ir kelti į aukštumas. Norvegija tiems laikams buvo kaip kaimas, kuriame žiniasklaida buvo mikroskopinio dydžio, lyginant su JAV. Galimas dalykas, kad JAV su savo informacijos propaganda užgožė norvegus, todėl šis titulas norom nenorom atiteko JAV. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad Pyris buvo visai prie Šiaurės ašigalio. Jis padarė klaidų su navigacija, nepamirškime, kad ašigalis, t.y. ledas ten yra judantis. Taigi tikslią savo buvimo vietą tais laikais įrodyti buvo neįmanoma. Kalbant mokykloje apie Arkties atradimą, reikėtų būtinai paminėti Amundseną ir šitą neįmintą mįslę. Beje, tokių mįslių yra daug, viena iš jų – Antarktidos atradimas. Nors teigiama, kad žemyną atrado rusai, tačiau yra šaltinių, kurie įrodo, kad iki rusų ten plaukiojo ir krantus matė britai. Kurie iš jų teisūs – tie, kurie garsiai šaukė, ar tie, kurie galbūt ir yra teisūs, tačiau neturi svarių įrodymų?

Jūs matote, į kiek klausimų atsakyta? Todėl, kai rašote, kad niekas neatsako ir kad nėra prasmės klausti, visų pirma pagalvokite ką rašote ir kaip komentuojate.
Kai kurių paklausėjų klausimai yra tokie elementarūs, jog tiesiog gaišinate laiką su tokiais klausimais.
Ši rubrika nėra skirta teikti klausimams iš vadovėlių. Ji labiau skirta mokytojams, kurie turi ką paklausti rimčiau. Na, o jeigu užduodamas bent kiek rimtesnis klausimas, į kurį mokiniams gali būti iš karto sunku atsakyti, tokiais atvejais visada stengiamės į juos atsakyti. Linkime gerbti mūsų laiką, nes visa ši svetainė administruojama nemokamai.

Priklauso nuo kalnų aukščio virš jūros lygio ir nuo kalnų artumo iki pusiaujo. Kuo aukštesni kalnai ir kuo jie arčiau pusiaujo, tuo kalnuose daugiau vertikaliųjų zonų.

Na, viskas parašyta vadovėlyje. Atsiplėškite pagaliau nuo savo facebook’ų, tapšnučių, mobiliakų ir atsiverskite vadovėlį, arba googlinkite, jeigu taip patinka ir ieškokite atsakymo. Gal surasite?

Lietuvoje aukščiausia yra Senosios Smuklės, arba Vecekrugo kopa. Jos aukštis 67,2 m. Taigi nėra jokių abejonių dėl aukščiausios kopos Lietuvoje. O jeigu kažkas teigia kitaip – arba tai klaida, arba tiesiog neišmanymas.

Kordiljeros yra kalnų sistema, kurie driekiasi nuo Aliaskos (Šiaurės Amerikoje) iki Ugnies Žemės (Pietų Amerikoje). Na, o Andų kalnai yra ta Kordiljerų kalnų dalis, kuri yra tik Pietų Amerikoje.

Todėl, kad Azijos žemyne driekiasi litosferos plokščių ribos, o tokios Žemės plutos vietos yra seismiškai ypač aktyvios. Rytiniame Azijos pakraštyje driekiasi Azijos ir Ramiojo vandenyno plokščių riba, kuria eina garsusis „Ugnies žiedas”.

Atsiverskite atlasą ir ten viską surasite. Pradėkite pagaliau mokytis…

Šioje svetainėje galima rasti įvairių olimpiadų užduočių, bet jeigu jos jau visos atliktos, tuomet reikėtų įsigyti LGMA ir leidyklos Didakta išleistą CD su Olimpiadų užduotimis. Šį diską galima įsigyti leidykloje.

Ties pusiauju vyrauja žemas oro slėgis, stipriai garuoja paviršius, oras juda į viršų. Aukštai jis kondensuojasi, virsta garais ir pliaupia liūtimis žemyn. Šis procesas – garavimas, oro kilimas, kondensacija ir lietūs – nesibaigiantis, štai kodėl ties pusiauju labai drėgna ir dažni lietūs.
Ties atogrąžomis, atvirkščiai, vyrauja aukštas oro slėgis. Sunkus oras, nekliudomas debesų, leidžiasi žemyn. Kadangi jis nėra prisotintas vandens garų, debesys nesusidaro. Paviršiuje nėra vandens, taigi irgi nėra kam garuoti. Todėl ties atogrąžomis beveik visada yra giedras dangus. Šiose teritorijose palyja retsykiais, dažniausiai, kai atslenka drėgnesnės oro masės nuo jūrų, vandenynų.

Labai keista, kai užduodamas toks klausimas. Atrodytų, tarsi į jį neįmanoma rasti atsakymo. Atsiverskite 6 ar 7 klasės bet kurios leidyklos vadovėlį ir pažiūrėkite, kaip Saulės spinduliai krinta į Žemę skirtingose platumose, ir iš karto taps aišku, kodėl ties pusiauju taip karšta ištisus metus.

Turkija, Izraelis. Žiemos metu puikus klimatas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite.

Todėl, kad čia teka šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, taip pat iš arktinių platumų atiteka šaltosios srovės. Vanduo maišosi ir sukuria palankias sąlygas. Iš sausumos į vandenyną įteka nemažai upių, kurios atneša daug maistingų medžiagų.

Karštieji taškai yra tokios vietos mūsų planetoje, kur dėl mokslininkams dar ne iki galo aiškių priežasčių mantijoje yra padidėjusio karščio taškai. Iš tų vietų karštis tarsi pliūpsniais kyla į viršų ir pasiekia Žemės plutą. Šitie taškai nėra susiję su litosferos plokštėmis, ir gali būti vandenynų dugne bei sausumoje. Nemažai ugnikalnių mūsų planetoje susiję su karštaisiais taškais.

Netingėkite atsiversti vadovėlio, ten viskas parašyta.

Pasikasykite pakaušį, atsiverskite atlasą ir pažiūrėkite.

Viskas paaiškinta ir vaizdžiai parodyta vadovėliuose. Aukštumos, kalvagūbriai, lygumos, žemumos, smulkesnės formos – ozai, drumlinai, keimai.

Nuo to, kurioje platumoje yra kalnai ir nuo to, kokio aukščio yra kalnai. Kuo aukštesni kalnai ir kuo arčiau pusiaujo jie, tuo daugiau bus vertikaliųjų juostų. Pavyzdžiui, Andai.

Tai senstelėjęs pavadinimas, dabar jis vis rečiau vartojamas. Tačiau „pirmuoju pasauliu” paprastai vadinamos stipriausios pasaulio valstybės: Vakarų Europos šalys, JAV, Kanada, Japonija, Australija, Naujoji Zelandija ir kt.

Netingėkite atsiversti vadovėlio, ten viskas parašyta.

Ši programa nėra susijusi su LGMA veikla. Tačiau ši programa mums gerai žinoma. Deja, visos anksčiau VPU GIS laboratorijoje sukurtos kompiuterinės programos nėra pritaikytos naujiems kompiuteriams, be to, neliko ir gamintojų, nes jau kuris laikas nėra GIS laboratorijos. Parašykite šiuo klausimu laišką LGMA prezidentui.

LGMA ši informacija nėra žinoma. Egzamino užduočių sudarymą, egzamino vertinimą organizuoja Nacionalinis egzaminų centras.

Ventiliacijos sistemos, kondicionavimo įrenginiai.

Netingėkite atsiversti vadovėlio, ten viskas parašyta.

Esminis pranašumas: šalį įvairiomis kryptimis kerta keliai ir geležinkeliai.
Esminis trūkumas: šalis neturi išėjimo į jūrą ar vandenyną.

Todėl, kad kritulių čia iškrinta gerokai daugiau nei gali išgaruoti.

Netingėkite atsiversti vadovėlio, ten viskas parašyta.

Taip, tai tiesa.

Todėl, kad vanduo nuo vandenyno paviršiaus garuoja, didesniame aukštyje kondensuojasi ir virsta debesimis. Vėjas perneša debesis ir, jei jie atsiduria virš sausumos, išlyja. Toks vanduo yra gėlas.

Vertinimo instrukcija nėra platinama, jos neskelbia ir Nacionalinis egzaminų centras.

Į šį klausimą mokytojų bendruomenei jau buvo pateiktas atsakymas. Iš ŠMM gautame, kaip visada biurokratinio atsimušinėjimo, rašte buvo teigiama, kad papildomas apmokėjimas už praktinių darbų organizavimą ar taisymą yra bet kurios mokyklos administracijos sprendimo reikalas, t.y. mokykla, disponuodama krepšelio lėšas, pati sprendžia, kaip juos realizuoti. Taip pat rašte buvo teigiama, kad įvedus etatinę apmokėjimo tvarką mokykloms atsiras dar daugiau galimybių disponuoti lėšomis ir pan.

Todėl, kad Pietvakarių Azija yra aukšto slėgio srityje, ją kerta Šiaurės atogrąža, čia pučia pasatai, nemaža šio regiono dalis yra gerokai nutolusi nuo vandenynų.

Atsižvelgiant į jau kelerius metus vadovėliams skiriamų lėšų dydį, praktiškai visos Lietuvos leidyklos stabdo jau rengtų arba planuotų rengti mokytojų knygų paruošimą. Be to, esant tokiam sparčiam gyvenimo ir permainų tempui, mūsų švietimo erdvėje vis labiau įsigali nuostata, kad mokytojo knyga negali tapti vieninteliu modeliu pamokos organizavimui, kai ŠMM ir UPC nuolat siunčia signalus mokykloms ir mokytojams, kad visos pamokos turi būti skirtingos, kūrybingos, individualizuotos, vis daugiau jose turi būti skaitmeninio turinio ir pan.

Todėl, kad to nereikalauja Bendrojo ugdymo programa.

Ten kur ledynas formavosi – Skandinavijoje – jis nugremžė nuo paviršiaus nuosėdines uolienas, kurios įšalo į ledyną ir buvo perneštos gerokai piečiau. Kai ledynas pradėjo tirpti, iš jo išsivadavo įšalusios uolienos ir liko suklostytos tirpimo vietose. Kadangi, pavyzdžiui, paskutinis ledynas sustojo tiek Lietuvos pietrytiniu pakraščiu, čia susiformavo aukštumos, tolstant nuo kurių ledyno traukimosi (tirpimo) kryptimi, t.y. į šiaurę link Latvijos, Estijos ar Suomijos, nuosėdinių uolienų storymė plonėja.

Azimutas nėra skaičiuojamas, bet nustatinėjamas. Laikote horizontaliai kompasą rankoje, tada sukatės visu kūnu, arba pasukate ranką taip, kompaso rodyklė rodytų tiksliai į Šiaurę (N). Nusižiūrite objektą, į kurį matuojate azimutą, dedate pieštuką ar pagaliuką ant kompaso ir nukreipiate vieną jo galą į tą objektą (pieštukas būtinai turi kirsti kompaso centrą). Taigi toje vietoje, kur pieštukas kirs kompaso ciferblatą – ir bus tikslus azimutas į objektą. Galimi ir kitokie azimuto nustatymo būdai.

Dėl to, kad čia maišosi šilti (Golfas) ir šalti Arkties vandenys.

Neformalusis sektorius yra tiesiogiai siejamas su mokesčių nemokėjimu. Tose šalyse, beje, kaip ir Lietuvoje, labai daug žmonių laikosi nuomonės, kad jeigu jie mokės mokesčius, neturės iš ko pragyventi. Lietuvoje tuo paprastai brutaliai piktnaudžiaujama, o atsilikusiose šalyse žmones verstis neformaliuoju sektoriu verčia tokios gyvenimo aplinkybės. Žemdirbiai parduoda produktus turguose ir sunku patikėti, kad kokioje Ugandoje prie kelio bananus pardavinėjanti močiutė muštų kasos čekį kaimynui, kuris nori 3 bananus išmainyti į vieną ananasą. Sukontroliuoti mokesčių mokėjimą, įvesti tokią tvarką šalyse, kur masė žmonių jaučia chronišką badą, gyvena visiškame nepritekliuje, yra tiesiog neįmanoma. Nors teigiami procesai ta prasme vyksta praktiškai visame pasaulyje, tačiau kai kur jų rezultatai bus matyti tik po kelių dešimtmečių.

Taip, žinoma, kad mažųjų olimpiados 6-8 klasės užduotys ir jų atsakymai bus paskelbti šiame interneto puslapyje. Tačiau prieš skelbiant norima surinkti statistiką, kad būtų aiški šios olimpiados imtis. Kitą savaitę ši informacija bus paviešinta.

Tas vanduo patenka ne tiesiogiai. Vandenynai garuoja, vanduo virsta garais, kyla į viršų, kondensuojasi, susidaro debesys, vėjas juos nupučia į sausumą, kur iškrinta lietus arba sniegas. Taip vanduo vandens apytakos ratu iš Pasaulinio vandenyno patenką į sausumą.

Pažiūrėkite į žemėlapį ir pamatysite. Ar sunku atsiversti atlasą??? O jeigu jo neturite – nusipirkite.

Tu GOOGLE paklausk, tau GOOGLE atsakys…

Kai žmonėms vasarą karšta, ką jie daro? Įsijungia kondicionierius, arba, kitaip sakant, oro vėsinimo priemones. Tas pats ir šachtose.
Kai vasarą namuose tvanku – ką Jūs darote? Atsidarote langą, arba pasileidžiate ventiliatorių, kad oras judėtų ir nebūtų taip tvanku. Šachtose irgi panašiai – įjungiami milžiniškos galios ventiliatoriai bei siurbliai: vieni pučia orą į vidų, o kiti ištraukia pridvokusį orą į viršų.

Mieste veikia pramonės įmonės, per miestą driekiasi tankus šilumos magistralių tinklas. Į aplinką nemažai šilumos patenka iš statinių. Šilumos efektą suteikia išmetamosios automobilių dujos. Asfaltuota kelių danga, stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų zonos, šviečiant kaitresnei saulei, sugeria šilumą, įkaista ir spinduliuoja šilumą.

Kovo 13 d.

Išsakyta abejonė turi rimtą pagrindą diskusijai. Deja, diskusijų Lietuvoje šiais ir panašiais klausimais nėra, o sprendimus priima tie, kurie yra viršesni. Akivaizdu, kad šiuo atveju, kai stojama į geografiją, matematiką laikyti viršesniu mokslu, yra absurdas ir visiška nesąmonė.

Idėja surengti tokį renginį sklando jau seniai. Buvo imtasi ir žingsnių jai įgyvendinti, tačiau dėl organizacinių problemų, informacijos sklaidos idėja liko teoriniame lygmenyje.
Jeigu Jūs turite pasiūlymų šiam renginiui, parašykite laišką šio puslapio administratoriui.

Tai ką Jūs veikiate per pamokas, jeigu tiek daug klausimų vienoje vietoje? Klausykite ką aiškina per pamokas mokytojai, o jeigu jie nieko neaiškina, o tik reikalauja ir baudžia – pasikalbėkite apie tai su mokyklos administracija. Greičiausiai, jie jums padės.

Labai apgailestaujame, tačiau Lietuvos geografijos mokytojų asociacija neturi informacijos šiuo klausimu. Siūlome kreiptis į renginio organizatorius.

Valstybės galingumas nustatomas, remiantis įvairiais rodikliais. Vienas iš jų – šalies BVP, pagal kurį akivaizdi lyderė yra JAV. Šios šalies piniginis vienetas – doleris – užkariavęs visą pasaulį, o ši valiuta yra labiausiai vertinama. Taip pat labai svarbus rodiklis yra valstybės karinė galia, kurios kokybe pasaulyje taip pat niekas negali prilygti. Galbūt šia prasme konkurenciją JAV sudaro Rusija, tačiau galingos valstybės statusui būtina žmonių gerovė, kurios lygiu Rusija nuo JAV atsilieka labai, labai stipriai. Prie galios elementų galima priskirti bankų aktyvus ir bankinės sistemos įtaką pasauliui, šalyje įsikūrusių tarptautinių bendrovių veiklą, gamybos mastus, eksportą, vartojimą ir kt. Taigi visais šiais aspektais JAV yra prie pasaulio lyderių.
Neabejotina, kad galios vertinimų gali būti labai įvairių. JAV yra viena iš labiausiai pasaulyje prasiskolinusių didžiųjų valstybių ir tai kelia pagrįstų diskusijų, ar tokia šalis gali vadintis galingiausia, jeigu jos ekonomika yra dirbtinai stimuliuojama ir labai trapi.

Rimtas klausimas. Su liūdesiu noriu informuoti, kad atrinktieji, t.y. viešai paskelbtieji klausimai, dar yra proto ribose, nes maždaug 80 proc. į administracinę sistemą patenkančių klausimų absoliučiai neatlaiko jokios kritikos.
Visų pirma dėl to, kad užduodantys klausimus svetainės lankytojai net nepaskaito to, kas jau buvo klausta ir į ką buvo pateikti atsakymai.
Antra, akivaizdu, kad dauguma klausiančiųjų nemoka naudotis informacijos šaltiniais, t.y. jie net nemėgina atsiversti atlaso, vadovėlio, knygos, wikipedijos www puslapio ar pan. TODĖL LABAI PRAŠOMA MOKYTOJŲ SISTEMINGAI MOKYTI MOKINIUS NAUDOTIS ŠALTINIAIS.

Lietuvoje buvo paskutinio ledynmečio pakraštys. Būtent čia, tirpstantis ledynas, paliko didžiausią dalį nuosėdinių uolienų, kurios į jį įšalo slinkdamas pakeliui. Taigi uolienos, kurios kitados dengė Suomijos, Estijos, Latvijos paviršių, atsidūrė Lietuvoje. Uolienoms kaupiantis, susidarė pakankamai stora jų storymė.

Jeigu turima kapitalo, arba nesunkiai galima gauti finansinę paskolą, vadinasi, galima įsigyti traktorių, kitos technikos, geresnių sėklų. Su tokiu arsenalu galima užauginti daugiau žemės ūkio produkcijos, taigi toks ūkininkavimas jau bus gerokai našesnis, produktyvesnis ir pelningesnis.
Jeigu ūkis didžiulis, gaunamos didesnės pajamos. Jeigu gaunamos didesnės pajamos, vadinasi, galima pirkti modernią techniką, ją intensyviai naudoti. Tai sumažina sąnaudas ir užauginta produkcija kainuoja gerokai mažiau. Tokie ūkininkai gali drąsiai konkuruoti su smulkiais gamintojais, siūlyti savo produkciją už mažesnę kainą, dideliais kiekiais. Maži ūkiai gali būti labai produktyvūs, bet jie niekada nepagamins daug produkcijos, todėl jiems patekti į didžiuosius prekybos tinklus, pavyzdžiui, į lietuvių pamėgtą MAXIMĄ, nėra jokių šansų.
Jeigu darbo jėga pigi, pavyzdžiui, lietuviai labai pigiai skina apelsinus Ispanijoje ar braškes Norvegijoje, vadinasi, tie ūkininkai tokiu būdu sugeba gerokai sutaupyti ir gauti didžiulį pelną. O jeigu rinktų braškes norvegai, jiems reikėtų mokėti turbūt 5 kartus daugiau, taigi ir pelno iš tų braškių būtų gerokai mažiau.

Geografai, kaip ir lietuviai, labai mėgsta dejuoti. Joks prestižas nekris, o kaip tik turėtų kilti. Žinoma, labai apgailestauju, kad geografijos populiarinime, galima sakyti, nedalyvauja aukštųjų mokyklų geografų elektoratas. Beveik visos diskusijos vyksta savame rate. Tai blogai, tačiau kol šiam elektoratui mokami atlyginimai ir kol jie mato prasmę tik savo šakiniuose moksluose, abejotina, kad kažkas gali skubiai pasikeisti.
Primenu, kad dėl Geografijos valstybinio egzamino per visą dešimtmetį atkakliai kovojo tik LGMA, taigi susirūpinimas buvo visą laiką ir visą laiką jis buvo aukščiausiu lygiu palaikomas. Visada, visuose lygiuose buvo kalbama, kad BŪTINA įvesti tokį egzaminą: eita vizitų pas kelis ministrus, kelis viceministrus ir pan. Nepaisant sąmoningo vilkinimo ar aplaidumo, trypčiojimo, atsakomybės vengimo, tačiau rezultatas jau pasiektas. Tai turime vertinti ir tuo džiaugtis, o ne toliau dejuoti. Pastebėtina, kad geografija jau vis dažniau patenka į mokslo žinių akiratį. Net neabejotina, kad po truputį šio egzamino ir mūsų dalyko reikšmė kils.
Dėl podukros. Kad ji tokia nebūtų, labai svarbi pačių mokytojų laikysena. Lietuvoje daugybė pavyzdžių, kai mokyklose geografija kotiruojama lygiaverčiai su kitais dalykais. Stiprūs geografai-asmenybės, ekspertai, taip pat geografai-mokyklų administratoriai, geografai-direktoriai turėtų laikytis ne prakeikto lietuviško nuolankumo ir baimės politikos, bet oriai ir atsakingai visur ir visada, gerbiant kitų nuomones, stovėti už geografiją, būti jos lobistais.
Santykis su istorija. Dar kitais metais Lietuvoje bus vykdoma Egzaminų reforma. Pagal ją liks tik vienas privalomas egzaminas – lietuvių kalbos. Taigi geografams yra tiesiog idealus šansas reklamuoti geografijos dalyką ir pavilioti mokinius rinktis geografiją. Visiškai nesvarbu, kad mokiniai būtinai rinktųsi laikyti egzaminą, svarbu, kad jie gautų itin svarbių žinių ir supratimo apie šiuolaikinį pasaulį. Tačiau, kad mokiniai neliktų nusivylę, atsakomybė tenka mokytojams, mokymo priemonėms. Mūsų mokytojų kompetencijos yra nė kiek ne žemesnės nei istorikų. Geografai net neabejotina, kad dirba moderniau. Vadovėlių pasirinkimas jau užtikrintas, jų kokybė ne prastesnė, o gal ir aukštesnė nei istorijos vadovėlių, turinys ypač aktualus ir patrauklus. Taigi visi atsiraitokime rankoves ir dirbkime. LGMA artimiausiu metu organizuos valstybinio geografijos egzamino reklaminę kampaniją, o į šią akciją kvies Lietuvos geografų draugiją. „Mes esame stiprūs, bet tik tada, kai esame vieningi ir siekiame tų pačių tikslų”. LGMA prezidentas Rytas Šalna

Viskas aiškiai ir trumpai parašyta vadovėliuose. Reikia tik juos atsiversti ir paskaityti.

Atsiverskite vadovėlį ir rasite įdomiai apie tai pateiktą informaciją.

Todėl, kad Airija yra prie Atlanto vandenyno, tad ir vėjai ten stipresni.

Viskas parašyta keliuose vadovėlio puslapiuose.

Netingėkite atsiversti vadovėlį ir paskaityti.

Na, į visus klausimus rasite atsakymus vadovėliuose. Juk tai elementari informacija, kaip kad žinia, kas yra yra kompiuteriai, spausdintuvai, pelytės, klaviatūros.

Atsiverskite atlasą ties tuo puslapiu, kur yra pasaulio kritulių ženmėlapis, arba Afrikos kritulių žemėlapis, tada pažiūrėkite į legendą, sužinosite, ką reiškia spalvos žemėlapyje ir per 10 sekundžių bus aišku, kur daugiausia iškrinta kritulių.

Atsiverskite atlasą, jame rasite laiko juostų žemėlapį. Veskite nuo Lietuvos pirštu aukštyn, žemyn ir rasite tas valstybes. Elementaru, pradėkite rimčiau mokytis ir tokių visiškai elementarių klausimų tikrai nekils.

Visų pirma, atsiverskite vadovėlį arba atlasą ir pažiūrėkite į litosferos plokščių žemėlapį. Iš karto pasidarys aišku.

Viskas parašyta vadovėliuose, tingite skaityti, išjunkite pagaliau nors trumpam tą Facebook ir įsijunkite Wikipedia.

Labai džiaugiamės, kad siūlote medžiagą. Prašome ją siųsti šio puslapio administratoriui, kontaktus rasite „LGMA kontaktai”

Todėl, kad SSRS laikais, statant milžiniškas gamyklas bei siekiant po truputį nutautinti lietuvius, latvius ir estus, į Baltijos šalis buvo įvežta daug rusakalbių. Po Nepriklausomybės atgavimo dalis jų išvažiavo, tačiau daug didesnė dalis liko. Lietuvoje labai daug rusakalbių puikiai integravosi į mūsų valstybės gyvenimą, jūsų bendraamžiai puikiai šneka lietuviškai, gerbia mūsų tradicijas ir kultūrą. Būkite ir jūs pakantūs bei draugiški kitataučiams.

Tradiciškai mokytojai taip vadina žemėlapiuose įrašomus geografinius pavadinimus. Jau kuris laikas ši sąvoka geografijoje laikoma kaip svetimybė ir neturėtų būti vartojama. Vietoje jos siūloma vartoti pasakymą „Geografijos vardynas”

Visa tai yra kartografinė informacija.

Pasikasykite pakaušį ir pradėkite skaityti vadovėlius.

Na, netingėkite atsiversti vadovėlio, ten net skaityti nereikia – paveikslėlis viską pasako.

Leidykla ir autoriai labai dėkoja už pastebėtus netikslumus. Mes juos jau esame pastebėję ir patys. Labai apgailestaujame, kad kartais įsivelia, atrodytų, elementarios klaidelės. Tačiau labai prašome mus irgi suprasti, nes informacijos srautai labai didžiuliai, sprendimų skaičius, kuriuos reikia priimti autoriams ir leidėjams, taip pat didžiulis. Tačiau norime patikinti, kad esame atsakinga leidykla ir į visas pastabas reaguojame nedelsiant. Mokymo priemonių leidyba yra tokia kūryba, kurios rezultatas nėra baigtinis, nes kad ir kiek kartų redaguojami leidiniai, vistiek tarsi gyvatė pralenda kažkokios klaidelės. Ir tik ugdymo proceso metu per kurį laiką galima išgaudyti visus tuos netikslumus. Gyvenimo sparta tokia, jog gana dažnai klysta LRT televizija, radijo stotys, masė rašybos klaidų spaudoje, iki absurdo kartais geografine tematika nusišneka politikai. Mes, sulaukdami atsiliepimų iš mokytojų, visada stengiamės į tai reaguoti ir tobulėti.

Tai vieta miške, kuri išdeginama tam, kad jos nereikėtų kirsti ir jos vietoje būtų galima auginti žemės ūkio kultūras. Lydiminė žemdirbystė iki šiol praktikuojama Amazonijos ir Kongo baseino džiunglėse.

Gibraltaro sąsiauris

Žemės aprašymas daugiausia rėmėsi pasakojimais apie gamtą, gyventojus ir pan. Tarp tokių pasakojimų būdavo daug prasimanymų ir nebūtų dalykų. Dabartinė geografija yra mokslų sistema, kurioje skiriama daug šakų ir pošakių, moksliškai aiškinamos reiškinių priežastys, atliekami įvairūs tyrimai.

Prieš mėginant atsakyti į tokį elementarų klausimą, visų pirma, atsiverskite atlasą ir pažiūrėkite, kur yra Singapūras. O jis yra ties pat pusiauju, kur ištisus metus vyrauja aukšta oro temperatūra ir iškrinta labai daug kritulių.

Panagrinėkite žemėlapį – ir pamatysite.

Mažai ar mažiausiai tyrinėtos yra sunkiausiai prieinamos Žemės sritys. Visų pirma, tai yra Pasaulinio vandenyno gelmės. Taip pat drėgnieji atogrąžų miškai.

Lietuvoje vis labiau įsigali didelių tituluotų knygynų monopolija. Knygynai užsideda labai didelius antkainius, kurie gali siekti iki 70 proc., o su tarpininkų paslaugomis – net iki 110 proc. Tokios diktatūrinės plėšikiškos sąlygos sąlygotos per didelio knygynų tinklo. Todėl leidykla, gindama mokytojų ir mokinių interesus, siūlo daugiau naudotis internetine prekyba, kuri yra efektyvi ir gerokai pigesnė. Taip pat galima kreiptis tiesiai į leidyklą. Kai kurie knygynai, kurie nepriklauso dideliems tinklams ir nėra „plėšikai”, prekiaus pratybų sąsiuviniais. Tokių knygynų ateityje bus daugiau.

Vertinimas yra vienas svarbiausių geografijos ugdyme, tačiau, reikia apgailestauti, per mažai akcentuojamas. Netesingas vertinimas, neobjektyvus vertinimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių labai daug mūsų moksleivių apskritai nemėgsta mokyklos. Kiekvieno mokytojo susikurti kriterijai, neretai peržengiantys sveiko proto ribas – atspindys neadekvataus dėmesio ir ryžtingų sprendimų šiame ugdymo segmente vengimo. Tai, kad BP pamėginta nurodyti pasiekimų lygmenis galima vertinti tik teigiamai, galbūt ne kaip rezultatą, bet kaip mėginimą aktualizuoti šią problemą. Pasiekimų lygmenys turi tiesioginę sąsają su ugdymo turiniu. Vyraujant švietimo strategų nuostatai, kad ugdymo turinys BP turi būti abstraktus, tokie pasiekmų lygmenys savo nekonkretumu vargiai ar turi praktinį pritaikymą, t.y. deklaratyviai skamba gražiai, bet praktiškai vargu bau ar pritaikoma. Dalis mokytojų, priimdami BP reikalavimus kaip aksiomą, pagal pasiekimų lygmenys kuria savo adaptuotas vertinimo sistemas, tačiau kiekvienu atveju kuriama nauja sistema, skirta konkrečiai mokyklai, konkrečiam mokytojui.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje vakarų ES šalių šie lygmenys pritaikyti prie galiojančios vertinimo sistemos, žinios tikrinamos nacionaliniu lygiu pagal vienodus kriterijus. Lietuvoje nieko panašaus nėra, nes geografijos žinios tikrinamos tik 12 klasėje, jeigu laikomas egzaminas. Pas mus išskiriami trys lygmenys, o vertinimo sistemoje 10 balų.
Ši tema nusipelno labai daug diskusijų, tarimosi, tačiau, kaip rodo praktika, be pačių mokytojų vargu ar valstybinės institucijos pajėgios suteikti tvirtą paramą mokytojams. Galbūt į šį procesą galėtų labiau įsijungti VPU, vis dėlto ši pedagogų kalvė ruošia mokytojus ne tik žinioms perteikti, bet ir mokinių įgūdžiams ugdyti, pasiekimams vertinti. O gal tai nėra svarbu?

Geografijos būreliai – popamokinė veiklos forma. Kiekviena mokykla turi teisę įsteigti tokį būrelį. Tai iš esmės priklauso nuo geografijos mokytojo, kuris paprastai ir inicijuoja tokio būrelio atsiradimą. Tam, žinoma, reikia gauti mokyklos valdžios pritarimą.

Taip, taifūnas yra tas pats uraganas, tik jis būdingas Rytų ir Pietryčių Azijoje.

Žemės ūkis vienokia ar kitokia forma plėtojamas visame pasaulyje, todėl kiekvienai tokiai vietai gali būti aktualūs tam tikri veiksniai. Apibendrinus galima teigti, kad iš gamtinių veiksnių ypač svarbūs yra dirvožemis, vegetacijos trukmė, krituliai. Iš ekonominių labai svarbu vartotojų rinka, darbo jėgos kaina, technikos panaudojimo galimybės. Ekonominiai veiksniai labai skiriasi, kai kalbama apie išsivysčiusių ir besivystančių šalių žemės ūkį, kai lyginami prekiniai, natūriniai ir plantacijų ūkiai.

Pirmieji pasaulio miestai susikūrė Artimuosiuose Rytuose, Derlingajame pusmėnulyje, Mesopotomijoje, dabartinėje Turkijoje.

Žinoma, kad Rostoke, nes jis geroki šiauriau. Vasarą galioja taisyklė, kad kuo piečiau link pusiaujo, tuo trumpesnis šviesos metas. Reikia nepamiršti, kad vasarą Žemė šiaurės pusrutuliu labiau atsigręžusi į Sulę, todėl birželį ir liepą dienos trukmė ilgėja einant link Šiaurės ašigalio.

Žodis globalus suprantamas kaip viską apimantis, kaip visuotinai svarbus. Taigi globalinės problemos svarbios visam pasauliui. Aktualiją jų yra tai, kad šios problemos tiesiogiai vienaip ar kitaip veikia mūsų kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, jeigu pasaulyje tai ten tai šen įvyksta teroristų išpuoliai, vadinasi, tai aktualu visai mūsų planetai, nes tokie įvykiai gali pasikartoti bet kurioje Žemės vietoje.

Glėjinis turima omeny dirvožemis. Tokiame dirvožemyje susiformuoja glitus, drebučius primenantis sluoksnis, dėl kurio ir buvo taip pavadintas dirvožemis.

Nuo kalnų geografinės padėties, t.y. nuo jų artumo pusiaujui, ir nuo kalnų aukščio.

Kordiljeromis vadinama visa kalnų virtinė, kuri driekiasi nuo Aliaskos Šiaurės Amerikoje iki pat Ugnies Žemės Pietų Amerikoje. Andai yra tik Pietų Amerikoje.

Neaišku apie kokius vadovėlius kalbama, tačiau tiesos tame, kad Lietuvos administracinė sudėtis tarsi pabiro – akivaizdi. Mokiniams galima akcentuoti, kad Lietuvą sudaro tam tikri regionai (Žemaitija, Aukštaitija…, arba Vakarų Lietuva, Šiaurės Lietuva… ir kt.), taip pat būtina priminti ir apskritis. Jos nėra visiškai panaikintos, tačiau labai sumažėjo jų funkcijų. Ypač svarbu mokytojams neįsijausti į šios informacijos patikrą. Bent kol kas kurį laiką šita turinio dalis iš viso turėtų nebūti vertinama pažymiais.
Gana stabilūs išlieka rajonai (savivaldybės).

NAFTA – Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos organizacija, kuriai priklauso Kanada, JAV ir Meksika.
OPEC – naftą eksportuojančių šalių organizaciją, kuriai daugiausia priklauso arabų šalys.

Atsiprašome, tačiau į elementarius mokinių klausimus mes neatsakinėjame. Siūlome prieš siunčiant klausimą, atsiversti atlasą, paieškoti informacijos internete ar geografijos vadovėlyje.

Prancūzų kalba šneka dauguma Prancūzijos gyventojų. Kaip gimtąja kalba prancūziškai taip pat šneka Belgijos valonai, Kanados Kvebeko provincijos, Monako, dalis Šveicarijos gyventojų. Čia ši kalba yra valstybinė greta kitų tokias pačias teises turinčių kalbų.
Nemažai Afrikos šalių yra laikomos frankofoniškomis, t. y. tomis, kuriose daug žmonių kitados mokėsi ir šneka prancūziškai. Didžiausias šis rodiklis Gabone (60 proc.), Mauricijus (73 proc.), Dramblio Kaulo Krantas (73 proc.).
Kaip valstybinė prancūzų kalba yra maždaug 30 šalių.
110 mln. žmonių pasaulyje prancūzų yra gimtoji kalba, o 190 mln. ji yra antroji kalba. Apytiksliais vertinimais, prancūzų, kaip užsienio kalbos, pasaulyje mokosi apie 200 mln. žmonių.

Nurodytoje svetainėje vadovėlis atsiras ne anksčiau kaip rugpjūtį-rugsėjį. Patį vadovėlį galite įsigyti per elektroninę parduotuvę www.travelmaps.lt Tai greitas, patikimas ir pigus būdas įsigyti vadovėlį.

Šioje svetainėje esanti medžiaga skirta naudojimui, tad mokytojai ir mokiniai gali drąsiai ja naudotis pamokinei, kūrybinei ir pan. veiklai. Tuo atveju, jeigu prie kai kurių straipsnių ar pan. nurodyti jų kilmės šaltiniai, būtina jais remtis, t.y. juos nurodyti, pvz., referato, kūrybinio darbo ar pan. šaltinių sąraše.

Todėl, kad jūros ir vandenynai garuoja, o vandens garuose druskų nėra. Pučiantis vėjas perneša debesis virš sausumos, kur iš debesų išlyja lietus arba iškrinta sniegas.

Daugelis mokytojų tradiciškai įpratę mokyti didžiausių Lietuvos ežerų, ilgiausių upių. Mokiniai privalo mokėti parodyti šiuos ežerus eilės tvarka pagal dydį žemėlapyje. Šiuolaikinės didaktikos požiūriu toks mokymas nėra racionalus, nes ežerų eiliškumas išmokstamas tik trumpajam laikotarpiui, tik pažymiui, nes labai greitai mokinys pamiršta tą eiliškumą. Tačiau žinoti kiekvienam Lietuvos gyventojui didžiausius mūsų šalies ežerus – būtina.

Tokių pavadinimų yra labai daug. Pavyzdžiui, Everesto viršūnė, Čiurlionio kupolas, Akstino ir Žalgirio viršūnės ir kt. Vien lietuviškų vardų yra apsčiai – siūlome apsilankyti šiuo adresu ir atsisiųsti pateiktį su lietuviškais vardais: https://geografija.lt/2011/03/multimedia-pateiktys-pamokoms/

Su kokiomis pratybomis dirbti – sprendžia mokytojas, nes būtent jis rekomenduoja mokiniams pirkti vienokį ar kitokį leidinį. Jeigu naudojamas vienos leidyklos išleistas vadovėlis, o kitos leidyklos pratybų sąsiuvinis – visą atsakomybę už mokymo proceso kokybę prisiima mokytojas. Žinoma, mokytojas turi mokiniams kompetentingai paaiškinti tokio pasirinkimo priežastį, o mokymo procese neturėtų iškilti didesnių kliūčių. Normali pedagoginė praktika rodo, kad didžioji dalis mokytojų visada stengiasi naudoti į vadovėlio komplektą įeinančių ir turinio bei integraciniais ryšiais tampriai susijusias mokymo priemones. Tokia tvarka leidžia mokiniams dirbti efektyviai, nesunkiai rasti atsakymus, neklaidžioti nežinomybių labirintais.

Taip, geografiškai beveik visas Vilniaus rajonas patenka į Dzūkijos etnografinį regioną. O dabartinius ar šio krašto gyventojus galima laikyti dzūkais – tai jau diskusinis su istoriniu kontekstu susijęs klausimas.

Potvyniai, kurie susidaro, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja vienoje eilėje vadinami siziginiais. Tokie potvyniai ir atoslūgiai būna stipriausi. Tada Mėnulis būna pilnaties arba jaunaties fazėje. Mėnulis aplink Žemę apskrieja per 27 dienas, per tą laiką įvyksta keturios Mėnulio fazės, tad nesunku apskaičiuoti, kad siziginiai potvyniai kartojasi maždaug kas 13-14 dienų. Tačiau potvynio stiprumas tomis dienomis gali būti ir ne toks didelis, nes jam įtakos gali turėti kurį laiką nuo kranto pučiantys vėjai. Arba, atvirkščiai, dar stipresnis potvynis, jeigu vėjas kurį laiką pučia į krantą.

Tai nėra lengvas klausimas, į kurį būtų galima pateikti konkretų ir teisingiausią atsakymą. Dauguma Europos valstybių kitados buvo absoliučios monarchijos. Stipriausios iš jų kitados valdė visą pasaulį, turėjo daug kolonijų. Taigi kitose pasaulio šalyse-kolonijose galiojo europiečių įstatymai, tačiau po Antrojo pasaulinio karo prasidėjęs valstybių išsivadavimo iš kolonijinio jungo laikotarpis labai susijęs su demokratijos principais, todėl dauguma nepriklausomomis valstybėmis tapusių kolonijų negalėjo atstatyti dar iki europiečių buvusios santvarkos, bet pasuko demokratijos keliu.
Europoje absoliutines monarchijas pakeitė konstitucinės monarchijos, kuriose karaliai, karalienės turi šiais laikais simbolinę reikšmę, bet dėl jų autoriteto dauguma tokių šalių gyventojų pasisako už monarchiją.

LGMA šių atsakymų neturi. Prašome kreiptis į Nacionalinį egzaminų centrą.

Apgailestaujame, tačiau ši informacija kol kas neprieinama ir LGMA.

Kaip savarankiškas žemynas, Pietų Amerika nėra vadinama Lotynų Amerika, tačiau įeina į šią sąvoką, kai turima omeny kultūrinė sritis. Lotynų Amerika apima Pietų Ameriką ir visą Vidurio Ameriką. Šioje kultūrinėje srityje išplitusi ispanų ir portugalų kalba, dėl ko įsigalėjo tradicija ir visas šias šalis vadinti lotynų.

Išvardyti pavyzdžiai yra ne vienetai, o priemonės. Ketvirtasis, nors jų yra gerokai daugiau, galėtų būti žingsniamatis. Tai yra dvikojis, kurio atstumas tarp kojų dažniausiai yra vienas metras.
Atstumams matuoti naudojami GPS prietaisai, žingsniai ir kt.

Neįmanoma išmokti ir nėra jokios būtinybės mokytis tiek daug jūrų per vieną kartą. Geografijos ugdyme nėra tokių reikalavimų, kad kažkurioje klasėje reikėtų išmokti tiek jūrų.

Agrarinė, pramoninė ir paslaugų visuomenė apibūdinama pagal tai, kokia dalis dirbančiųjų yra užimti žemės ūkyje, pramonėje arba paslaugų sektoriuose.
Skurdžiose šalyse paprastai labai didelė dalis žmonių verčiasi žemės ūkiu, nes tai yra gyvybinės svarbos klausimas. Daugiausia tokių šalių Afrikoje, Pietų Azijoje. Tai agrarinės šalys.
Tos šalys, kuriose svari dirbančiųjų dalis (pvz., 30-50 proc.) dirba pramonėje, vadinamos pramoninėmis. Dauguma dabartinių Europos Sąjungos šalių po II Pasaulinio karo ilgą laiką buvo pramoninėmis, tačiau kylant šių šalių gerovei didėjo paslaugų poreikis. Tad dabar dauguma Europos valstybių, taip pat visos ekonomiškai stiprios pasaulio valstybės yra paslaugų visuomenės šalys.

Šis leidyklų DIDAKTA ir TEV išleistas USB raktas yra pirmoji tokio pobūdžio priemonė mokyklinės geografijos istorijoje. Jos esmė – elektronizuotas vadovėlis GAUBLYS, arba Šaltinių knyga, kuri apima visas vadovėlio temas. Kiekvienoje temoje, užvedus pelyte ant iliustracijų, jos aktyvuojasi ir išsididina per visą puslapį. Išdidinta iliustracija sudaro galimybes ją atidžiai apžiūrėti, ypač tais atvejais, kai iliustracijose yra daug detalių, nemažai įrašų. Visos iliustracijos kruopščiai parengtos, su lietuviškai įrašais, tad ši galimybė mokytojus atpalaiduoja nuo rūpesčių, kurie neišvengiamai iškyla naudojant iš interneto džiunglių paimtas iliustracijas ne lietuvių kalba. Mokytojams, kurie nemoka užsienio kalbos ir dėl to anksčiau vangiai naudojosi arba visiškai nesinaudojo internete randamais šaltiniais, dabar atsiranda puikiausia galimybė atsinaujinti ir žengti drąsų žingsnį modernių, tiesa, jau kasdienėmis tampančių technologijų naudojimo kryptimi. USB rakte patalpintos ne tik vadovėlyje esančios, bet ir daugybė papildomų iliustracijų.
USB rakte yra vadinamasis pamokų konstruktorius, kurio esmė ta, jog mokytojas gali pats pasirinkti pateikiamos temos ar viso skyriaus iliustracijų eiliškumą. Autoriai ir leidykla siekia, kad mokytojas turėtų galimybę dėstyti geografiją per vaizdinius, kurie ne tik padeda geriau suvokti geografinius reiškinius bei procesus, bet ir lengviau organizuoti patį pamokos procesą. Visas sukurtas pamokas mokytojas gali išsaugoti. Atmintukų funkcijos galimybė leidžia mokytojui daryti įrašus ir juos „padėti” į bet kurią bet kurios temos vietą. Ši galimybė leidžia mokytojui užsirašyti komentarus prie teksto, iliustracijų, pasižymėti užduotis, namų darbus ir kt.
USB pats pasileidžia iš bet kurio kompiuterio. Iškilus techniniams nesklandumams, reikėtų drąsiai kreiptis į vieną ar kitą leidyklą, ir nedelsiant visi trūkumai bus pašalinti arba suteikta reikalinga konsultacija. Šis USB raktas galbūt pilnai neatstos viso mokytojams reikalingo multimedia arsenalo, tačiau, neabejotina, kad jį derinant su Pateikčių programa Power Point ir kitomis, gerokai išauga pamokos vertė. Juk, kaip sako japonai: „geriau vieną kartą pamatyti, nei 100 kartų išgirsti”. Turint vaizdą prieš klasę, gerokai palengvėja pamokos vedimas, išauga mokinių dėmesys, mokymosi motyvacija.
Svarbi ypatybė tai, kad mokyklos, kurios drąsiai užsisako didesnį kiekį šių vadovėlių, šį ypač brangios savikainos USB raktą gauna nemokamai. Pati programa 2 GB USB talpos rakte apima tik nedidelę dalį, tad likusi vieta raktelyje skirta mokytojo reikmėms. Tai tarsi dovana mokytojui.
Leidyklos ir autoriai ateityje tobulins šią priemonę bei pačią technologiją. Jei turite siūlymų, rašykite leidyklos DIDAKTA adresu.

Geografijos olimpiados 6-8 klasėms nėra organizuojamos apskritai. Tačiau kai kurie rajonai/miestai savo iniciatyva organizuoja įvairius konkursus įvairaus amžiaus moksleiviams.

Minėti vadovėliai yra po truputį atnaujinami. Tikėtina, kad jie pasirodys metų-dviejų bėgyje. Mokytojus galima nuraminti, kad iš esmės visi dabartiniai bet kurios leidyklos 9-10 klasėms skirti geografijos vadovėliai yra puikiausiai tinkami naudoti, nes Naujoji programa šioms klasėms pasikeitė bene mažiausiai, todėl skubotas mėginimas perleisti šiuos vadovėlius ekonomiškai nėra naudingas. Iš esmės visos Lietuvos mokyklos turi pilnai susikomplektavusios šioms klasėms skirtus vadovėlius, tačiau, neabejotina, kad metų kitų bėgyje esami vadovėliai fiziškai susidėvės ir ateis tas laikas, kai mokyklos galės įsigyti naujus vadovėlius.

Labai dėkojame už išsakytas mintis ir pateiktą siūlymą. Iš tikrųjų toks renginys visiškai įmanomas ir šis klausimas puikiausiai galėtų būti apsvarstytas per kokį geografų susibūrimą. Dėl išsakytos pozicijos apie “visų galvojimą” galime Jus nuraminti, kad šiuo klausimu olimpiadų organizatoriai neturi jokių išankstinių nuostatų.

Ši gėlė yra Arnoldinė raflezija. Tai didžiausias augalo žiedas mūsų planetoje.

Valstybės administracinė sąranga yra svarbus mokymo turinio elementas, nes su tuo mokiniai susiduria ir susidurs visą gyvenimą. Šeštokai turėtų būti supažindinti su Lietuvos administracine sąranga, tačiau ne kiekybiniu, bet kokybiniu lygmeniu, t. y. nebūtina žinoti visų apskričių ar mokėti jas mechaniškai parodyti žemėlapyje. Tai trumpalaikės atminties apkrovimas, juoba kad mokiniai labai greitai pamirš arba primirš šią informaciją. Daug svarbiau remtis ėjimu nuo artimo iki tolimo (nuo jų gyvenamos seniūnijos iki apskrities), arba nuo tolimo iki artimo (nuo jų gyvenamos apskrities iki seniūnijos).

LGMA negali tiksliai atsakyti į šį klausimą, nes konkursą organizuoja VPU. Tačiau nereikėtų abejoti tuo, kad tiek metų sėkmingai vykstantis konkursas galėtų neįvykti. Tai masiškiausias geografijos renginys, kurį rėmė ir remia LGMA.

Šis pavadinimas yra naujas ir apima naujas sparčiai kylančias Azijos šalis. Šiuo pavadinimu norėta atskirti tikruosius „Azijos tigrus” nuo naujų sparčią ekonomikos pažangą darančių šalių. Informacijos apie „Azijos panteras” lietuvių kalba vargu ar pavyks rasti, tačiau apie Vietnamo, Tailando ir kitų „Azijos panterų” ekonomiką ir jos rodiklius internete informacijos tikrai gausu.

Apgailestaujame, tačiau visų klausimų atsakymai puikiai atsidaro. Tikrinkite kompiuterį arba stipriau spauskite ant klausimo, kad atsivertų atsakymas.

Per paskutinius kelis metus lietuvių Suomijoje ryškiai padaugėjo, nes nebereikia darbui vizos. Šuo metu galėtų būti apie 600, o gal ir
daugiau. Tiek ambasadoje žinoma. Lietuviu bendruomenė taip pat yra, bet nelabai aktyvi, nes tik dalis lietuvių joje užsiregistravę ir nario mokestį sumokėję. Dažniausiai tokie, kurie jau senokai ir pastoviai gyvena.

Visiškai neaišku, apie ką klausiama ir į ką apeliuojama. Šiais laikais niekas nieko neverčia pirkti, yra didžiulis mokymo priemonių pasirinkimas, tad jeigu kažkas įsivaizduoja, kad pirkdamas kažkieno kruvinu prakaitu sukurtus vadovėlius ar pratybas kažkam tarnauja ir dėl to gali mesti nekorektiškus anoniminius priekaištus, tai tegul nieko neperka ir dirba su kuo tik nori ir kaip nori.
Minimą apklausą inicijavo ne svetainės kūrėjai, bet patys mokytojai, kurie jau kelerius metus viešai apie tai kalba.

Dėstyti ar nedėstyti nurodytas temas – sprendimą daro pats mokytojas, kuris dažnai remiasi konkrečiais naudojamais vadovėliais. Jeigu šiuo atveju naudojamasi naująja vadovėlių serija ŽEMĖ, sprendimas galėtų būti toks: Pasaulio vandenynas, kaip skyrius, turėtų būti planuojamas 8 klasės antrajam pusmečiui, nes ši tematika bus pateikta 8 klasės vadovėlio II-oje dalyje (vadovėlis bus išleistas gruodį), o Europos sausumos vandenys 8 klasės vadovėlio I-oje dalyje (vadovėlis jau išleistas). Sausumos vandenų atskiros analizės 8 klasėje apskritai nebus, nes ši tematika gana plačiai pateikiama 9 klasėje, o upės darbas mokiniams priimtina forma gana nuosekliai pateiktas 7 klasės vadovėlio I-oje dalyje.

Atsiprašome, tačiau į šį klausimą atsakyti negalime, nes šitie dalykai yra ne mūsų kompetencijos ribose.

Deja, tenka apgailestauti, bet vienoje vietoje esančio rinkinio apie Lietuvos geografiją nėra. Tačiau dėkojame Jums už pasiūlytą idėją – artimiausiu metu toks testų rinkinys bus sukurtas ir skelbiamas http://www.manogaublys.lt/ Jūsų mokiniai galės pasirinkti norimą lygį ir atsakyti į klausimus virtualioje erdvėje bei tuojau pat gauti įvertinimą.

Šių duomenų LGMA kol kas neturi. Mūsų žiniomis, protokolai bus išsiųsti į mokyklas. Yra tikimybė, kad jie bus paskelbti ir šioje svetainėje. Taip pat, mūsų žiniomis, apdovanojama bus, kaip ir visada, 10 geriausiųjų iš kiekvienos pakopos.

Gudija – kaip šalį, o gudais – jos gyventojus lietuviai vadino nuo seno. Iki sovietmečio šis tautovardis ir šalies pavadinimas vyravo šnekamojoje kalboje, dokumentuose, knygose ir kt., bet sovietmetis lėmė Baltarusijos pavadinimo prioritetą, kuris buvo įbruktas ir tapo nauja tradicija. Panašiai vieni renkasi Birmą, kiti – Mianmarą… Tas pats su Gruzija ir kt.

Į šį klausimą jau buvo pateiktas atsakymas. Tačiau dar kartą akcentuojame, kad organizatoriai baigs skaičiuoti rezultatus gegužės pirmojoje pusėje. O jie bus paskelbti maždaug gegužės viduryje.

Nėra paprasta tvirtai pasakyti, kuris Europos miestas didžiausias. Galima remtis įvairiais rimtais šaltiniais ir rasti skirtingus duomenis. Taip yra todėl, kad, apskaičiuojant miestų gyventojų skaičių, naudojami skirtingi kriterijai, pvz., gyventojų skaičius pagrindinėje miesto teritorijoje, gyventojų skaičius aglomeracijoje ir kt. Be to, gana dažnai keičiasi didelių miestų ribos, todėl tie skaičiai ir nėra tokie pastovūs. Europos atveju galima drąsiai sakyti, kad didžiausi miestai yra Maskva, Paryžius ir Londonas. Visi jie, skaičiuojant gyventojus aglomeracijose, turi daugiau kaip 10 mln. žmonių.

LGMA negali atsakyti į šį klausimą, nes Nacionalinis egzaminų centras nėra ta institucija, kuri būtų atvira bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis. LGMA ne kartą kreipėsi į NEC, tačiau užmegzti konstruktyvių ryšių taip ir nepavyko, nors pažadai buvo duoti. NEC per visą savo veiklos laikotarpį nesurengė nei vieno geografijos egzamino aptarimo.

Šios svetainės administratoriai gauna nemažai klausimų iš mokinių, kurie prašo pateikti atsakymus į elementarius vadovėlinius dalykus, pvz., paaiškinti vieną ar kitą sąvoką. INFORMUOJAME, kad į tokius klausimus šioje rubrikoje atsakymai neteikiami, todėl prašome dėl jų nesikreipti į šio puslapio administratorius ir negaišinti jų laiko, o atsiversti vadovėlį, jį atidžiai perskaityti ir patiems ieškoti atsakymo. Sąvokų paaiškinimus rasite Geografijos žodynuose arba internete. Sėkmės

Testai atskiroms klasėms skelbiami svetainėje www.manogaublys.lt
Žiūrėkite šią nuorodą: http://www.manogaublys.lt/testas,klase.5,l.lt
Iš šios svetainės galima nusikopijuoti testus ir pasidaryti savąjį modelį.
Ateityje planuojama sudaryti pavyzdinių testų įvairioms klasėms ir įvairioms temoms. Ši informacija, greičiausiai, bus simboliškai apmokestinta, nes testų sudarymas yra autorinis darbas.

Galutiniai rajonų/miestų olimpiados rezultatai šioje svetainėje neskelbiami, nes ši olimpiada vyksta beveik 60 Lietuvos savivaldybių. Su išsamiais šio turo rezultatais Jūs turi supažindinti Jūsų mokytojai.
Č. Kudabos konkurso programa šioje svetainėje paskelbta jau seniai, žiūrėkite šią nuorodą: https://geografija.lt/category/olimpiados/kudabos-konkursas/

Bandomojo geografijos valstybinio egzamino užduotys nėra laisvai platinamos, tačiau LGMA mėgins pasirūpinti, kad jos atsidurtų šioje svetainėje. Neabejojame, kad šios užduotys, Ministrui priėmus galutinį nutarimą dėl egzamino įvedimo, turi būti viešos ir prieinamos visiems mokytojams bei moksleiviams.

Šis prašymas nekorektiškas. Į LGMA klausimų rubriką rašantys mokiniai turi, visų pirma, patys mėginti ieškoti informacijos ir neuždavinėti primityvių, laiką gaišinančių klausimų.

LGMA šiais duomenimis neoperuoja. Už geografijos egzaminą pilnai atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Jis pats vienas sprendžia visus su egzaminu susijusius klausimus ir prisiima pilną atsakomybę už mokytojų informavimą.

Į šį klausimą vieno atsakymo šaltinio kol kas nėra. Stojantysis pats turi tuo rūpintis ir domėtis. Ateityje, įvedus valstybinį geografijos egzaminą, tikėtina, nemažai aukštųjų mokyklų šį egzaminą turėtų įtraukti į stojimo sąlygas.

Geografinių testų kūrimas yra savitas kūrybinis darbas. Kuriant tekstus reikėtų atkreipti dėmesį į amžiaus tarpsnį, klausimo konkretumą, atsakymų logiškumą. Vengtina formuluojant klausimus siekti „gaudyti” mokinius smulkmenose. Tai vis dar dažnas reiškinys mokykloje, kuris neturi jokio metodinio pagrindo ir tėra nekvalifikuotų mokytojų užgaida. Testo klausimui paprastai pateikiami trys arba keturi atsakymų variantai. Viename teste visiems klausimams turi būti pateiktas vienodas atsakymų skaičius. Pageidautina, jeigu įmanoma, į testo klausimus įtraukti iliustracinę medžiagą. Tokiu būdu tikrinamos ne tik mokinių žinios, bet ir gebėjimai.

DVD plokštelę „Olimpiadų užduotys” iki sausio 18–20 d. galima užsisakyti rajonų ir miestų LGMA skyriuose. Jos kaina 30 Lt. Po šios datos, maždaug nuo sausio 25 d., plokštelę bus galima įsigyti leidykloje DIDAKTA. Tačiau plokštelė kainuos gerokai brangiau.

Egzaminui pasiruošti, visų pirma, skirti geografijos vadovėliai. Kol kas 11-12 klasei yra tik „Šviesos” leidyklos vadovėlių komplektas. Remiantis juo, puikiai išlaikyti egzaminą gali bet kuris mokinys, tačiau dėl informacijos gausos tose mokymo priemonėse daugeliui kyla problemų, kaip atsirinkti medžiagą. Geografijos egzaminui ruoštis yra taipogi „Šviesos” leidyklos paruošta speciali mokymo priemonė, be to, leidykla DIDAKTA yra išleidusi dvi priemones Gamtinei ir socialinei geografijai „Trumpai ir aiškiai”. Patrauklia forma jose pristatomi esminiai geografijos dalykai.

Už Č. Kudabos konkurso organizavimą, tuo pačiu ir datos paskelbimą, atsakinga Vilniaus pedagoginio universiteto geografijos katedra. Neabejotina, kad artimiausiu metu atsakingi žmonės paskelbs konkurso daą.

Už užduočių sudarymą Lietuvoje atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Ši įstaiga parengia ir atsakymus, kurie patenka į mokyklas, kuriose laikomas geografijos egzaminas. Tačiau, pasibaigus egzaminui, gauti atsakymus praktiškai neįmanoma, nes jie neskelbiami. Galima įtarti, kad tai slapta informacija. Tenka sutikti, kad užduočių skelbimas, nepateikus atsakymų, nėra išbaigtas reikalas, tačiau kol kas ir LGMA nepavyko gauti atsakymų.
Svetainėje www.manogaublys.lt jau pradėti talpinti 2005-2009 metų egzaminų užduočių testai. Iš viso bus apie 100 testų klausimų. Į kiekvieną iš jų mes atsakėme patys, tad sistema objektyviai patikrins žinias. Neabejotina, kad tai bus puikus treniruoklis būsimiems abiturientams.
Prašome apsilankyti šiuo adresu http://www.manogaublys.lt/testas,klase.9,lygis.3,l.lt

Geografijos olimpiadų užduotis kol kas šiame puslapyje neskelbiamos. Dalies jų neįmanoma paskelbti, nes, pavyzdžiui, Vaizdinė užduotis techniškai į šį puslapį pagal esamą formatą neįkeliama, geografinis takas be vietovės situacijos neturi prasmės. Internetinis testas yra paskelbtas www.manogaublys.lt svetainėje. Jis laisvai pasiekiamas. Nuo 2010 metų šiame puslapyje bus skelbiama dauguma olimpiadinių užduočių.
Šiuo metu LGMA rengia CD plokštelę su tarptautinių olimpiadų ir kai kuriomis Respublikinės olimpiados užduotimis. Visus mokytojus raginame užsisakyti šią plokštelę, nes specialioje firminėje pakuotėje ji bus išleista tik tiksliniu tiražu.

Geografijos ugdymo turinio kaita daugiausia priklauso ne nuo pačių geografų, bet nuo švietimo biurokratų. Jie gana dažnai, imituodami darbą, inicijuoja beverčius projektus, kurių labai didelė dalis atgula tiesiog į stalčius. Net Lietuvos prezidentė viešai pareiškė, kad maždaug 60 proc. visų dokumentų rengiami stalčiui ir neturi jokio praktinio panaudojimo.
Šiuo metu įgyvendinamas atnaujintų programų įsigaliojimas. Neabejotina, kad dėl ekonominės situacijos jis stringa, neįgauna brandos, nors nemažai mokytojų rodo puikių iniciatyvų. Ši pertvarka didžia dalimi buvo pastūmėta Europos Sąjungos direktyvų. Tam skirta daug ES lėšų. Kadangi Lietuva ES nare tapo 2004 metais, mūsų šalis iš karto įsipareigojo reformuoti švietimą, nors tik prieš metus buvo įvestos naujosios programos. Tad taip susiklostė, kad per pastaruosius kelerius metus mokytojams buvo užkrauta neproporcingai daug administracinių ir visokių kitų darbų. Biurokratai šias permainas vadina būtinomis ir kaltina mokytojus dėl nenoro keistis. Mokytojai fiziškai nebespėja priimti jiems brukamų naujovių, dėl ko kenčia ugdymo procesas. Atsakingų už šią sumaištį, kaip visada Lietuvoje, nėra.
Artimiausius kelis metus mokytojus užplūs nauja permainų banga, susijusi su atnaujinta 11-12 klasių programa ir valstybiniu geografijos egzaminu.
LGMA, jau 16 metų atstovaudama geografijos mokytojų interesus, aktyviai dalyvauja šiuose procesuose ir visada stengiasi pateikti racionalių siūlymų. Geografijos mokytojai raginami aktyviau jungtis ir dalyvauti asociacijos veikloje, nes Lietuvoje nėra kitos organizacijos, kuri visuomeniniais pagrindais kovotų už geografiją. Tik solidarumas, susiklausymas gali padėti įveikti labai rimtas ir nuolat geografijos laivą talžančias problemas.

Kai Žemė, Mėnulis ir Saulė išsidėsto vienoje linijoje, tada būna stipriausi potvyniai. Jie vadinami siziginiais. O kai Žemės, Mėnulio ir Saulės išsidėstymas sudaro statų kampą – tada potvynis ne toks stiprus ir vadinamas kvadratūriniu.

Prof. Č. Kudabos konkursą organizuoja Vilniaus pedagoginis universitetas. Jis nustato ir datą bei konkurso sąlygas. Kai tik šio konkurso organizatoriai pateiks reikalingą informaciją, ji nedelsiant bus paskelbta šioje interneto svetainėje.

Už antrąjį olimpiadų turą atsakingi rajonų ir miestų švietimo skyriai. Būtent jie, pasitarę su rajonų/miestų metodinėmis tarybomis ir nustato, kiek mokinių gali dalyvauti šioje olimpiadoje. Praktika rodo, kad mokinių skaičius įvairiuose Lietuvos rajonuose stipriai skiriasi. Vienur laikomasi tvarkos, kad mokyklą gali atstovauti tik vienas mokinys. Kitur, kad kiekvieną klasę nuo 9 iki 12 atstovauja po vieną mokinį. Tokiu atveju vidurinę mokyklą arba gimnaziją gali atstovauti net keturi mokiniai.

Senoji svetainės versija nėra pilnai uždaryta. Dabartinėje svetainėje palikta galimybė patekti į senąją versiją. Jeigu Jums iškilo techninių problemų, kreipkitės tiesiai į administratorių: monblanas@gmail.com
Galite konkrečiai nurodyti, kokia informacija iš senosios svetainės Jums reikalinga.

Puiki idėja, prašau kreiptis šiuo adresu: monblanas@gmail.com

Tai puiki idėja, kuri turi paklausą Lietuvoje. Kai kurie rajonai savo rate jau aktyviai aptarinėja šituos dalykus. Kokybine prasme naujų programų įsigaliojimas niekaip nepasieks laukiamos kokybės dėl susiklosčiusios ekonominės padėties. Dokumentai patys, kaip tokie, negali pastūmėti kokybiškai keistis mokymui. Tam reikalingos sąlygos, finansiniai ištekliai, pagalba mokytojams. Keli pavyzdžiai:

– Kaip įmanoma ugdyti orientavimosi įgūdžius, kai masė Lietuvoje mokyklų, kuriose tėra po kelis kompasus?
– Kaip įmanoma įgyvendinti mokymąsi naudotis GPS, jeigu vos kelios mokyklos Lietuvoje turi tokį aparatą?
– Kaip įmanoma realiai pastūmėti GIS mokymąsi, kai absoliuti dauguma mokytojų neturi tam tinkamų pagrindų?
– Kaip įmanoma ugdyti gebėjimus, jeigu nacionaliniu lygiu nėra net paruošto aprašo, kas yra tie geografiniai gebėjimai, kiek jų yra, ir kuriose klasėse juos reikėtų ugdyti?
– Kaip įmanoma kokybiškai įgyvendinti atnaujintų programų reikalavimus, kai mokyklos neturi lėšų ir neaišku ar turės naujiems, pagal atnaujintas programas, parengtiems vadovėliams įsigyti?

Šis praktinis darbas reikalauja nemažai laiko ir įvairių gebėjimų. Toks darbas paprastai atliekamas mokytojui padedant. Pagal dabartinę programą paprasčiausią topografinį žemėlapį pradeda kurti jau 6 klasėje. Jai skirtuose vadovėliuose galima rasti paaiškinimus, kaip tai atliekama. Be to, topo žemėlapį galima kurti 7 bei 9 klasėse.
Sudarant paprasčiausią topografinį žemėlapį, reikėtų atkreipti dėmesį:
1. Pasirinkti nedidelę ir gerai apžvelgiamą vietovę.
2. Išmatuoti azimutus į tuos objektus, kuriuos norimą pažymėti žemėlapyje.
3. Nustatyti atstumus iki objektų.
4. Pažymėti sutartiniais ženklais objektus žemėlapyje.

Vaizduojant žemėlapyje didesnę teritoriją, būtina apeiti visą teritoriją, atlikti daug matavimų. Tokie darbai paprastai atliekami turistinių stovyklų, išvykų metu.

Nemažai patarimų, kaip atlikti įvairius matavimus vietovėje pateikiama R. Krupicko parengtame leidinyje „Geografinės aplinkotyros metodikos”.

Visos Baltijos šalys yra paribyje tarp slaviškos ir vakarietiškos kultūros, todėl visais laikais šių šalių ryšiai su Rusija buvo ganėtinai tamprūs. Į Baltijos šalis nemažai rusų plūstelėjo sovietmečiu, kai visose jose buvo statomos didžiulės gamyklos, įgyvendinami grandioziniai elektrinių statymo projektai. Nemažai rusakalbių į šias šalis atvyko komunistų partijos ir Maskvos funkcionierių vykdomos politikos dėka. Siekta, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai nutautėtų.
Istorija parodė, kad visose trijose šalyse dažniausiai su paprastais rusakalbiais žmonėmis sugyvenama gražiai ir taikiai. Rusakalbiai yra nuoširdūs žmonės, paslaugūs, maloniai bendraujantys. Tačiau dažniausiai būtent politikų eskaluojami santykiai skatina nesantaiką ir priešiškumą.
Reikia būti aukštos kultūros žmogumi, kad galėtum sugyventi su kitataučiais. Europos šalių pavyzdys rodo, kad daugelyje šalių greta taikiai sugyvena ne tik skirtingų tautybių, bet ir rasių bei religinių įsitikinimų žmonės.
Būkime tikrais europiečiais, mokėkime priimti kitokį, kitaip mąstantį žmogų, ir patys iš to dvasiškai tik praturtėsime…

Dėstymo eiliškumas 8 klasėje nėra griežtai reglamentuotas, jį pasirenka pats mokytojas. Tai numato Bendroji geografijos programa. Todėl nereikia stebėtis, kad skirtingose mokyklose vieni mokytojai 8 klasėje pradeda nuo Europos, o kiti nuo Azijos. Jeigu mokytojai pasirinko tokią tvarką, vadinasi, tai jų sprendimas, kuris turi būti gerbiamas.

Pirmasis vadovėlis „Žemė” 6 buvo išleistas metais anksčiau, kai pasaulyje dar nebuvo oficialiai pareikšta dėl Pietų vandenyno. Tais pačiais metais dauguma pasaulio valstybių pritarė šiam Pasaulio hidrologų siūlymui. Todėl leidžiant „Žemė” 7 vadovėlį, savaime suprantama, jau buvo pateikta naujausia informacija. Negi autoriai turėjo laukti 5 ar 10 metų, kol bus leidžiami nauji vadovėliai?
Informuojame, kad atnaujintame ir gerokai patobulintame naujausiame ŽEMĖ 6 vadovėlyje yra 4 vandenynai.
Dėl informacijos kitimo ar nevienodumo mokytojai neturėtų labai pergyventi. Tai vyksta visuose moksluose, nes pasaulis tampa vis atviresnis, todėl vienos tiesos beveik nebūna.
Prieš metus kitus visur buvo minimos 9 planetos, bet astronomai paėmė ir susitarė vieną išbraukti iš planetų sąrašo. Taigi vienu akimirksniu šimtai, tūkstančiai knygų ir vadovėlių tapo pasenę, bet tai nereiškia, kad juose sakoma ne tiesa. Tiesiog kinta supratimas, atsiranda įvairiausių aiškinimų ir argumentų.
Visai neseniai turėjome aukščiausią Lietuvos kalvą Juozapinę, o dabar Aukštoją. Beveik visuose geografijos vadovėliuose skaitome Juozapinę, tačiau bus nauji vadovėliai – bus ir Aukštojas.
O mokiniams reikia paaiškinti, kad geografija yra kintantis mokslas, tuo jis ir žavus. Negalima geografijos išmokti visam gyvenimui. Reikia nuolat sekti įvykius ir domėtis.

Tai elementarūs dalykai, į kuriuos atsakymus galima surasti daugelyje geografijos vadovėlių ir bet kuriame geografijos žodyne. Abu procesai skiriami išoriniams veiksniams. Erozija yra vandens ir vėjo ardomoji veikla, kai vanduo arba vėjas atlieka ardomąjį darbą. Pavyzdžiui, nuo kalvos šlaito bėgantis vanduo po truputį ardo ir gilina paviršių, formuoja griovas. Arba upės tėkmė. Tekantis vanduo ardo dugną, krantus. Visa tai yra erozija.
Akumuliacija yra procesas, kuriuo apibūdinamas perneštų nuosėdų suklostymas. Pavyzdžiui, upė neša įvairaus dydžio daleles, tačiau vandens tėkmei lėtėjant, jos pradeda grimzti į dugną arba susikaupia upės krante. Smulkūs akmenėliai arba smiltelės upės, ežero ar jūros krante ir yra akumuliacijos pavyzdys. Vėjo perneštos ir suklostytos smiltys irgi yra akumuliacijos pavyzdys. Mūsų Kuršių nerijoje šis procesas itin akivaizdus.

Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau sprendžiant iš procesų, kurie vyksta vandenynų riftiniuose slėniuose, taip pat kitų stebėjimų ir tyrimų, daroma išvada, kad judėti plokštes verčia iš gelmių kylantys karščio srautai. Jie vadinami konvekcinėmis srovėmis. Kildamos aukštyn jos vėsta. Astenosferoje šios srovės nukrypsta priešingomis kryptimis, sudaro pusapskritimius. Būtent šios srovės ir verčia lėtai, bet kryptingai judėti įvairaus dydžio plokštes.

Geografinis dėsningumas yra ilgalaikis tam tikrų procesų vyksmas. Dėsningumas gali būti ir gamtinis, ir socialinis. Prie gamtinių, pavyzdžiui, galima priskirti geografinio zoniškumo kaitą. Nors žmonių ūkinė veikla stipriai veikia narūraliąją gamtinę aplinką, tačiau gamtos kitimas nuo pusiaujo iki ašigalių dėl daugybės veiksnių yra dėsningas. Kitas pavyzdys – dūlėjimas. Jis vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau dėsninga tai, kad sauso ir karšto klimato srityse dėl ryškių temperatūros svyravimų vyksta stiprus mechaninis dūlėjimas. Tai nebūdinga kuriai nors vienai vietovei ar regionui, nes šis dėsningumas kartojasi visame pasaulyje, kur yra panašios gamtinės sąlygos.
Prie socialinių dėsningumų, pavyzdžiui, galima skirti demografinę kaitą. Visuomenės demografinė padėtis laikui bėgant pereina tam tikras pakopas ir šis perėjimas yra dėsningas, kintant visuomenei.

Orientavimosi gamtoje būdų yra labai daug. Vienas iš svarbesnių – Saulės kelias danguje. Giedrą ar bent kiek saulėtą dieną Saulė vidurdienį yra tiksliai pietų kryptimi. Žinant šią kryptį, galima nesunkiai nustatyti kitas kryptis. Naktį giedru oru matyti Didieji Grįžulo ratai, pagal kuriuos irgi galima nustatyti Šiaurės kryptį. Medžių kamienų pasvirimas dėl vyraujančių vėjų, rievių išsidėstymas medžių nuopjovose, samanų susitelkimas kurioje nors medžio pusėje, skrusdėlynų forma – visa tai yra orientavimosi vietovėje būdai. Miestiškoje ar kaimiškoje aplinkoje pasaulio kryptis padeda nustatyti palydovinės televizijos antenos, jos visada atgręžtos į pietus, kur kybo stacionarus palydovas. Esti ir kitų orientavimosi būdų. O įsigijus paprastą kompasą arba GPS imtuvą, tokios problemos kaip susiorientavimas išnyksta tarsi dūmas.

Šis gebėjimas įtrauktas į naująją geografijos programą, tačiau, mūsų žiniomis, nemažai mokytojų dar programos kūrimo stadijoje išsakė priekaištų dėl šio reikalavimo. Visų pirma dėl to, kad žemėlapiams kurti reikalinga programinė įranga, kurios dauguma mokyklų neturi arba ji yra piratinė. Be to, tokioms žinioms perduoti, mokytojai neturi pakankamų įgūdžių, todėl LGMA taryba laikosi nuomonės, jog šis reikalavimas negali būti privalomas.
LGMA taryba laikosi nuomonės, kad šis gebėjimas gali būti tik kaip siekis ir mokytojų įgyvendinamas individualiai pagal esamas galimybes.
Galima atsisiųsti programą OCAD. Ji yra nemokama. Kaip pagrindus, galima panaudoti aeronuotraukas iš maps.lt

Senasis pasaulis, jau antikos laikais žinomų Europos, Azijos ir Afrikos teritorijų istorinis pavadinimas, europiečių imtas vartoti Didžiųjų geografinių atradimų epochoje, darant skirtumą nuo atrastosios Amerikos, pavadintos Naujuoju pasauliu. Logika verčia manyti, kad Naujuoju pasauliu tiktų vadinti ne tik Ameriką, bet ir kitas žemes, vėliau atrastas europiečių, pavyzdžiui, ir Australiją su Okeanija.