| Klausimas | Data |
|---|---|
| 1. Ar 7 kl. mokinti apie pasaulio vandenyną ir sausumos vandenis? Naujame vadovėlyje šios temos nėra, o į Bendrųjų programų 7-8 kl.turinį ši tema įtraukta. | 2010 rugpjūčio 21 d. |
| Dėstyti ar nedėstyti nurodytas temas - sprendimą daro pats mokytojas, kuris dažnai remiasi konkrečiais naudojamais vadovėliais. Jeigu šiuo atveju naudojamasi naująja vadovėlių serija ŽEMĖ, sprendimas galėtų būti toks: Pasaulio vandenynas, kaip skyrius, turėtų būti planuojamas 8 klasės antrajam pusmečiui, nes ši tematika bus pateikta 8 klasės vadovėlio II-oje dalyje (vadovėlis bus išleistas gruodį), o Europos sausumos vandenys 8 klasės vadovėlio I-oje dalyje (vadovėlis jau išleistas). Sausumos vandenų atskiros analizės 8 klasėje apskritai nebus, nes ši tematika gana plačiai pateikiama 9 klasėje, o upės darbas mokiniams priimtina forma gana nuosekliai pateiktas 7 klasės vadovėlio I-oje dalyje. | |
| 2. Laba diena Norėčiau sužinoti kas Lietuvoje galėtų būti apibūdinama kaip geografinė nuoroda (be to kurį apibręžia ES reglamentas 510/2006) ir koks galimas dar Lietuvos (teritorinis (regioninis, geografinis)suskirstymas, be nustatyto įstatymais administracinio susiskirstymo? Dėkoju už atsakymą. | 2010 rugpjūčio 05 d. |
| Atsiprašome, tačiau į šį klausimą atsakyti negalime, nes šitie dalykai yra ne mūsų kompetencijos ribose. | |
| 3. Gal galetumete pasakyti ar yra uzduociu, klausimu ar pratimu rinkinys skirtas tik Lietuvos geografijai.Dirbu JAV lietuviskoje m-kloje ir buciau labai dekinga uz uzduotis susijusias su Lietuva 11-12 metu vaikams (nesudetinga liet. kalba)Aciu uz bet kokius patarimus. | 2010 birželio 29 d. |
| Deja, tenka apgailestauti, bet vienoje vietoje esančio rinkinio apie Lietuvos geografiją nėra. Tačiau dėkojame Jums už pasiūlytą idėją - artimiausiu metu toks testų rinkinys bus sukurtas ir skelbiamas http://www.manogaublys.lt/ Jūsų mokiniai galės pasirinkti norimą lygį ir atsakyti į klausimus virtualioje erdvėje bei tuojau pat gauti įvertinimą. | |
| 4. Kur rasti Č. Kudabos konkurso rezultatus tų, kurie užėmė žemesnes vietas nei 20? | 2010 gegužės 20 d. |
| Šių duomenų LGMA kol kas neturi. Mūsų žiniomis, protokolai bus išsiųsti į mokyklas. Yra tikimybė, kad jie bus paskelbti ir šioje svetainėje. Taip pat, mūsų žiniomis, apdovanojama bus, kaip ir visada, 10 geriausiųjų iš kiekvienos pakopos. | |
| 5. Kodėl Baltarusija yra vadinama Gudija? | 2010 gegužės 04 d. |
| Gudija – kaip šalį, o gudais – jos gyventojus lietuviai vadino nuo seno. Iki sovietmečio šis tautovardis ir šalies pavadinimas vyravo šnekamojoje kalboje, dokumentuose, knygose ir kt., bet sovietmetis lėmė Baltarusijos pavadinimo prioritetą, kuris buvo įbruktas ir tapo nauja tradicija. Panašiai vieni renkasi Birmą, kiti – Mianmarą... Tas pats su Gruzija ir kt. | |
| 6. Kada bus paskelbti respublikinio Č. Kudabos konkurso rezultatai? | 2010 gegužės 02 d. |
| Į šį klausimą jau buvo pateiktas atsakymas. Tačiau dar kartą akcentuojame, kad organizatoriai baigs skaičiuoti rezultatus gegužės pirmojoje pusėje. O jie bus paskelbti maždaug gegužės viduryje. | |
| 7. Koks yra didžiausias Europos miestas? Įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad Paryžius, kituose Londonas, o dar kituose Maskva, kuris šaltinis yra teisingas? | 2010 kovo 30 d. |
| Nėra paprasta tvirtai pasakyti, kuris Europos miestas didžiausias. Galima remtis įvairiais rimtais šaltiniais ir rasti skirtingus duomenis. Taip yra todėl, kad, apskaičiuojant miestų gyventojų skaičių, naudojami skirtingi kriterijai, pvz., gyventojų skaičius pagrindinėje miesto teritorijoje, gyventojų skaičius aglomeracijoje ir kt. Be to, gana dažnai keičiasi didelių miestų ribos, todėl tie skaičiai ir nėra tokie pastovūs. Europos atveju galima drąsiai sakyti, kad didžiausi miestai yra Maskva, Paryžius ir Londonas. Visi jie, skaičiuojant gyventojus aglomeracijose, turi daugiau kaip 10 mln. žmonių. | |
| 8. Labai mane nustebino atsakymas dėl geografijos bandomųjų egzaminų užduočių slaptumo, juk visų mokyklynių egzaminų užduotys viešos, o bandomųjų slaptos - kas tai, prašau paaiškinti plačiau | 2010 kovo 29 d. |
| 9. Norėčiau sužinoti šių sąvokų apibūdinimus: Dalmatiškasis krantas, drėkinamoji žemdirbystė, karinis konfliktas, masinis turizmas, tautinė mažuma, kirilica. Ačiū. | 2010 kovo 09 d. |
| Šios svetainės administratoriai gauna nemažai klausimų iš mokinių, kurie prašo pateikti atsakymus į elementarius vadovėlinius dalykus, pvz., paaiškinti vieną ar kitą sąvoką. INFORMUOJAME, kad į tokius klausimus šioje rubrikoje atsakymai neteikiami, todėl prašome dėl jų nesikreipti į šio puslapio administratorius ir negaišinti jų laiko, o atsiversti vadovėlį, jį atidžiai perskaityti ir patiems ieškoti atsakymo. Sąvokų paaiškinimus rasite Geografijos žodynuose arba internete. Sėkmės | |
| 10. Ar galima gauti 7 kl. geografijos testus su atsakymais, gal yra adresas internete? Mane domintų testai atskiroms temoms. | 2010 kovo 08 d. |
| Testai atskiroms klasėms skelbiami svetainėje www.manogaublys.lt Žiūrėkite šią nuorodą: http://www.manogaublys.lt/testas,klase.5,l.lt Iš šios svetainės galima nusikopijuoti testus ir pasidaryti savąjį modelį. Ateityje planuojama sudaryti pavyzdinių testų įvairioms klasėms ir įvairioms temoms. Ši informacija, greičiausiai, bus simboliškai apmokestinta, nes testų sudarymas yra autorinis darbas. | |
| 11. Kada bus paskelbti galutiniai rajonų/miestų olimpiados rezultatai ir ar bus Č. Kudabos konkursui pasiruošt kokia nors aiškesnė programa kaip pvz rajonų/miestų olimpiadai? | 2010 kovo 06 d. |
| Galutiniai rajonų/miestų olimpiados rezultatai šioje svetainėje neskelbiami, nes ši olimpiada vyksta beveik 60 Lietuvos savivaldybių. Su išsamiais šio turo rezultatais Jūs turi supažindinti Jūsų mokytojai. Č. Kudabos konkurso programa šioje svetainėje paskelbta jau seniai, žiūrėkite šią nuorodą: http://geografija.lt/category/olimpiados/kudabos-konkursas/ | |
| 12. Kur galima gauti 2009, 2010 metų bandomojo geografijos valstybinio egzamino užduotis ir vertinimo instrukcijas? | 2010 kovo 05 d. |
| Bandomojo geografijos valstybinio egzamino užduotys nėra laisvai platinamos, tačiau LGMA mėgins pasirūpinti, kad jos atsidurtų šioje svetainėje. Neabejojame, kad šios užduotys, Ministrui priėmus galutinį nutarimą dėl egzamino įvedimo, turi būti viešos ir prieinamos visiems mokytojams bei moksleiviams. | |
| 13. Kur galeciau rasti informacijos sia tema: „Gamtos istekliai, ju ivairove. Ukine veikla, gyvulininkyste, augalininkyste, apdirbamoji pramone? Reikia tikslaus adreso. | 2010 vasario 24 d. |
| Šis prašymas nekorektiškas. Į LGMA klausimų rubriką rašantys mokiniai turi, visų pirma, patys mėginti ieškoti informacijos ir neuždavinėti primityvių, laiką gaišinančių klausimų. | |
| 14. Kur galima rasti 2009 metų geografijos mokyklinio egzamino vertinimo nuostatas? | 2010 vasario 24 d. |
| LGMA šiais duomenimis neoperuoja. Už geografijos egzaminą pilnai atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Jis pats vienas sprendžia visus su egzaminu susijusius klausimus ir prisiima pilną atsakomybę už mokytojų informavimą. | |
| 15. Kur būtų galima sužinoti naujausius duomenis apie tai, kur reikės geografijos egzamino stojamųjų metu, į kokias specialybes? Neskaitant geografijos. | 2010 vasario 17 d. |
| Į šį klausimą vieno atsakymo šaltinio kol kas nėra. Stojantysis pats turi tuo rūpintis ir domėtis. Ateityje, įvedus valstybinį geografijos egzaminą, tikėtina, nemažai aukštųjų mokyklų šį egzaminą turėtų įtraukti į stojimo sąlygas. | |
| 16. Gerb. kolegos, gal atsirastų galinčių patarti geografinių testų kūrime. Būčiau dėkinga. | 2010 vasario 16 d. |
| Geografinių testų kūrimas yra savitas kūrybinis darbas. Kuriant tekstus reikėtų atkreipti dėmesį į amžiaus tarpsnį, klausimo konkretumą, atsakymų logiškumą. Vengtina formuluojant klausimus siekti „gaudyti" mokinius smulkmenose. Tai vis dar dažnas reiškinys mokykloje, kuris neturi jokio metodinio pagrindo ir tėra nekvalifikuotų mokytojų užgaida. Testo klausimui paprastai pateikiami trys arba keturi atsakymų variantai. Viename teste visiems klausimams turi būti pateiktas vienodas atsakymų skaičius. Pageidautina, jeigu įmanoma, į testo klausimus įtraukti iliustracinę medžiagą. Tokiu būdu tikrinamos ne tik mokinių žinios, bet ir gebėjimai. | |
| 17. Kaip užsisakyti DVD plokštelę „Olimpiadų užduotys“? Didaktos puslapyje aš jos nerandu. | 2010 sausio 18 d. |
| DVD plokštelę „Olimpiadų užduotys" iki sausio 18–20 d. galima užsisakyti rajonų ir miestų LGMA skyriuose. Jos kaina 30 Lt. Po šios datos, maždaug nuo sausio 25 d., plokštelę bus galima įsigyti leidykloje DIDAKTA. Tačiau plokštelė kainuos gerokai brangiau. | |
| 18. Ar galima išvardyti leidinius, kurie tiesiogiai orientuojasi į geografijos egzamino pasiruošimą (testai, užduotys ir pan.)? | 2010 sausio 16 d. |
| Egzaminui pasiruošti, visų pirma, skirti geografijos vadovėliai. Kol kas 11-12 klasei yra tik „Šviesos" leidyklos vadovėlių komplektas. Remiantis juo, puikiai išlaikyti egzaminą gali bet kuris mokinys, tačiau dėl informacijos gausos tose mokymo priemonėse daugeliui kyla problemų, kaip atsirinkti medžiagą. Geografijos egzaminui ruoštis yra taipogi „Šviesos" leidyklos paruošta speciali mokymo priemonė, be to, leidykla DIDAKTA yra išleidusi dvi priemones Gamtinei ir socialinei geografijai „Trumpai ir aiškiai". Patrauklia forma jose pristatomi esminiai geografijos dalykai. | |
| 19. Kada bus paskelbta Č. Kudabos konkurso data? | 2010 sausio 04 d. |
| Už Č. Kudabos konkurso organizavimą, tuo pačiu ir datos paskelbimą, atsakinga Vilniaus pedagoginio universiteto geografijos katedra. Neabejotina, kad artimiausiu metu atsakingi žmonės paskelbs konkurso daą. | |
| 20. Kur rasti 2009 m. Geografijos mokyklinio brandos egzamino užduočių atsakymus? | 2010 sausio 01 d. |
| Už užduočių sudarymą Lietuvoje atsakingas Nacionalinis egzaminų centras. Ši įstaiga parengia ir atsakymus, kurie patenka į mokyklas, kuriose laikomas geografijos egzaminas. Tačiau, pasibaigus egzaminui, gauti atsakymus praktiškai neįmanoma, nes jie neskelbiami. Galima įtarti, kad tai slapta informacija. Tenka sutikti, kad užduočių skelbimas, nepateikus atsakymų, nėra išbaigtas reikalas, tačiau kol kas ir LGMA nepavyko gauti atsakymų. Svetainėje www.manogaublys.lt jau pradėti talpinti 2005-2009 metų egzaminų užduočių testai. Iš viso bus apie 100 testų klausimų. Į kiekvieną iš jų mes atsakėme patys, tad sistema objektyviai patikrins žinias. Neabejotina, kad tai bus puikus treniruoklis būsimiems abiturientams. Prašome apsilankyti šiuo adresu http://www.manogaublys.lt/testas,klase.9,lygis.3,l.lt | |
| 21. Niekur nerandu praėjusių metų geografijos olimpiados užduočių. Kodėl jų nebėra? O jei yra, kur būtų galima rasti? | 2009 gruodžio 19 d. |
| Geografijos olimpiadų užduotis kol kas šiame puslapyje neskelbiamos. Dalies jų neįmanoma paskelbti, nes, pavyzdžiui, Vaizdinė užduotis techniškai į šį puslapį pagal esamą formatą neįkeliama, geografinis takas be vietovės situacijos neturi prasmės. Internetinis testas yra paskelbtas www.manogaublys.lt svetainėje. Jis laisvai pasiekiamas. Nuo 2010 metų šiame puslapyje bus skelbiama dauguma olimpiadinių užduočių. Šiuo metu LGMA rengia CD plokštelę su tarptautinių olimpiadų ir kai kuriomis Respublikinės olimpiados užduotimis. Visus mokytojus raginame užsisakyti šią plokštelę, nes specialioje firminėje pakuotėje ji bus išleista tik tiksliniu tiražu. | |
| 22. Kokia numatoma tolimesnė geografijos ugdymo turinio kaita? Ar ir toliau vyraus nežinomybė ir mokytojas bėgs pirmyn negalėdamas suspėti įdiegti ir naudotis sukurta savo darbo sistema? | 2009 gruodžio 13 d. |
| Geografijos ugdymo turinio kaita daugiausia priklauso ne nuo pačių geografų, bet nuo švietimo biurokratų. Jie gana dažnai, imituodami darbą, inicijuoja beverčius projektus, kurių labai didelė dalis atgula tiesiog į stalčius. Net Lietuvos prezidentė viešai pareiškė, kad maždaug 60 proc. visų dokumentų rengiami stalčiui ir neturi jokio praktinio panaudojimo. Šiuo metu įgyvendinamas atnaujintų programų įsigaliojimas. Neabejotina, kad dėl ekonominės situacijos jis stringa, neįgauna brandos, nors nemažai mokytojų rodo puikių iniciatyvų. Ši pertvarka didžia dalimi buvo pastūmėta Europos Sąjungos direktyvų. Tam skirta daug ES lėšų. Kadangi Lietuva ES nare tapo 2004 metais, mūsų šalis iš karto įsipareigojo reformuoti švietimą, nors tik prieš metus buvo įvestos naujosios programos. Tad taip susiklostė, kad per pastaruosius kelerius metus mokytojams buvo užkrauta neproporcingai daug administracinių ir visokių kitų darbų. Biurokratai šias permainas vadina būtinomis ir kaltina mokytojus dėl nenoro keistis. Mokytojai fiziškai nebespėja priimti jiems brukamų naujovių, dėl ko kenčia ugdymo procesas. Atsakingų už šią sumaištį, kaip visada Lietuvoje, nėra. Artimiausius kelis metus mokytojus užplūs nauja permainų banga, susijusi su atnaujinta 11-12 klasių programa ir valstybiniu geografijos egzaminu. LGMA, jau 16 metų atstovaudama geografijos mokytojų interesus, aktyviai dalyvauja šiuose procesuose ir visada stengiasi pateikti racionalių siūlymų. Geografijos mokytojai raginami aktyviau jungtis ir dalyvauti asociacijos veikloje, nes Lietuvoje nėra kitos organizacijos, kuri visuomeniniais pagrindais kovotų už geografiją. Tik solidarumas, susiklausymas gali padėti įveikti labai rimtas ir nuolat geografijos laivą talžančias problemas. | |
| 23. Kaip potvynių stiprumas priklauso nuo Žemės, Mėnulio ir Saulės išsidėstymo? | 2009 gruodžio 04 d. |
| Kai Žemė, Mėnulis ir Saulė išsidėsto vienoje linijoje, tada būna stipriausi potvyniai. Jie vadinami siziginiais. O kai Žemės, Mėnulio ir Saulės išsidėstymas sudaro statų kampą – tada potvynis ne toks stiprus ir vadinamas kvadratūriniu. | |
| 24. Kada bus paskelbta prof. Č.Kudabos konkurso data? | 2009 gruodžio 03 d. |
| Prof. Č. Kudabos konkursą organizuoja Vilniaus pedagoginis universitetas. Jis nustato ir datą bei konkurso sąlygas. Kai tik šio konkurso organizatoriai pateiks reikalingą informaciją, ji nedelsiant bus paskelbta šioje interneto svetainėje. | |
| 25. Kurių klasių ir po kiek mokinių galės dalyvauti 2010 m. kovo 4 dienos olimpiadoje? | 2009 gruodžio 02 d. |
| Už antrąjį olimpiadų turą atsakingi rajonų ir miestų švietimo skyriai. Būtent jie, pasitarę su rajonų/miestų metodinėmis tarybomis ir nustato, kiek mokinių gali dalyvauti šioje olimpiadoje. Praktika rodo, kad mokinių skaičius įvairiuose Lietuvos rajonuose stipriai skiriasi. Vienur laikomasi tvarkos, kad mokyklą gali atstovauti tik vienas mokinys. Kitur, kad kiekvieną klasę nuo 9 iki 12 atstovauja po vieną mokinį. Tokiu atveju vidurinę mokyklą arba gimnaziją gali atstovauti net keturi mokiniai. | |
| 26. Kodėl niekada nebegalima įeiti į senąją geografijos versiją. Vaikams buvo labai įdomu ir naudinga. | 2009 lapkričio 24 d. |
| Senoji svetainės versija nėra pilnai uždaryta. Dabartinėje svetainėje palikta galimybė patekti į senąją versiją. Jeigu Jums iškilo techninių problemų, kreipkitės tiesiai į administratorių: monblanas@gmail.com Galite konkrečiai nurodyti, kokia informacija iš senosios svetainės Jums reikalinga. | |
| 27. Domiuosi artimiausios aplinkos tyrimų atlikimo metodikomis pagal bendrąsias programas, norėčiau pagalbos rengiant mokymo priemonę. | 2009 lapkričio 21 d. |
| Puiki idėja, prašau kreiptis šiuo adresu: monblanas@gmail.com | |
| 28. Ar nevertėtų organizuoti nuomonių ir patirties pasidalijimui aktyvią diskusiją „kaip sekasi dirbti su bendrosiomis programomis''. | 2009 lapkričio 21 d. |
| Tai puiki idėja, kuri turi paklausą Lietuvoje. Kai kurie rajonai savo rate jau aktyviai aptarinėja šituos dalykus. Kokybine prasme naujų programų įsigaliojimas niekaip nepasieks laukiamos kokybės dėl susiklosčiusios ekonominės padėties. Dokumentai patys, kaip tokie, negali pastūmėti kokybiškai keistis mokymui. Tam reikalingos sąlygos, finansiniai ištekliai, pagalba mokytojams. Keli pavyzdžiai: - Kaip įmanoma ugdyti orientavimosi įgūdžius, kai masė Lietuvoje mokyklų, kuriose tėra po kelis kompasus? - Kaip įmanoma įgyvendinti mokymąsi naudotis GPS, jeigu vos kelios mokyklos Lietuvoje turi tokį aparatą? - Kaip įmanoma realiai pastūmėti GIS mokymąsi, kai absoliuti dauguma mokytojų neturi tam tinkamų pagrindų? – Kaip įmanoma ugdyti gebėjimus, jeigu nacionaliniu lygiu nėra net paruošto aprašo, kas yra tie geografiniai gebėjimai, kiek jų yra, ir kuriose klasėse juos reikėtų ugdyti? - Kaip įmanoma kokybiškai įgyvendinti atnaujintų programų reikalavimus, kai mokyklos neturi lėšų ir neaišku ar turės naujiems, pagal atnaujintas programas, parengtiems vadovėliams įsigyti? | |
| 29. Kur rasti aprašymą, kaip sudaryti topografinį žemėlapį? Ir kaip jį sudaryti? | 2009 lapkričio 19 d. |
| Šis praktinis darbas reikalauja nemažai laiko ir įvairių gebėjimų. Toks darbas paprastai atliekamas mokytojui padedant. Pagal dabartinę programą paprasčiausią topografinį žemėlapį pradeda kurti jau 6 klasėje. Jai skirtuose vadovėliuose galima rasti paaiškinimus, kaip tai atliekama. Be to, topo žemėlapį galima kurti 7 bei 9 klasėse. Sudarant paprasčiausią topografinį žemėlapį, reikėtų atkreipti dėmesį: 1. Pasirinkti nedidelę ir gerai apžvelgiamą vietovę. 2. Išmatuoti azimutus į tuos objektus, kuriuos norimą pažymėti žemėlapyje. 3. Nustatyti atstumus iki objektų. 4. Pažymėti sutartiniais ženklais objektus žemėlapyje. Vaizduojant žemėlapyje didesnę teritoriją, būtina apeiti visą teritoriją, atlikti daug matavimų. Tokie darbai paprastai atliekami turistinių stovyklų, išvykų metu. Nemažai patarimų, kaip atlikti įvairius matavimus vietovėje pateikiama R. Krupicko parengtame leidinyje „Geografinės aplinkotyros metodikos". | |
| 30. Kodėl Baltijos šalyse gyvena gana daug rusakalbių? | 2009 lapkričio 10 d. |
| Visos Baltijos šalys yra paribyje tarp slaviškos ir vakarietiškos kultūros, todėl visais laikais šių šalių ryšiai su Rusija buvo ganėtinai tamprūs. Į Baltijos šalis nemažai rusų plūstelėjo sovietmečiu, kai visose jose buvo statomos didžiulės gamyklos, įgyvendinami grandioziniai elektrinių statymo projektai. Nemažai rusakalbių į šias šalis atvyko komunistų partijos ir Maskvos funkcionierių vykdomos politikos dėka. Siekta, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai nutautėtų. Istorija parodė, kad visose trijose šalyse dažniausiai su paprastais rusakalbiais žmonėmis sugyvenama gražiai ir taikiai. Rusakalbiai yra nuoširdūs žmonės, paslaugūs, maloniai bendraujantys. Tačiau dažniausiai būtent politikų eskaluojami santykiai skatina nesantaiką ir priešiškumą. Reikia būti aukštos kultūros žmogumi, kad galėtum sugyventi su kitataučiais. Europos šalių pavyzdys rodo, kad daugelyje šalių greta taikiai sugyvena ne tik skirtingų tautybių, bet ir rasių bei religinių įsitikinimų žmonės. Būkime tikrais europiečiais, mokėkime priimti kitokį, kitaip mąstantį žmogų, ir patys iš to dvasiškai tik praturtėsime... | |
| 31. Kodėl ant 8 klasės vadovėlių "Žemė" parašyta jog Europa 1 dalis, Azija 2 dalis, tačiau kodėl vienos mokyklos 1 pusmetį mokosi Aziją? | 2009 spalio 28 d. |
| Dėstymo eiliškumas 8 klasėje nėra griežtai reglamentuotas, jį pasirenka pats mokytojas. Tai numato Bendroji geografijos programa. Todėl nereikia stebėtis, kad skirtingose mokyklose vieni mokytojai 8 klasėje pradeda nuo Europos, o kiti nuo Azijos. Jeigu mokytojai pasirinko tokią tvarką, vadinasi, tai jų sprendimas, kuris turi būti gerbiamas. | |
| 32. Kodėl vadovėliuose ,,Žemė" 6 kl. mokiniams pristatomi 4 vandenynai: Ramusis, Atlanto, Indijos ir Arkties, o 7 kl. mokiniams jau 5 : Ramusis, Atlanto, Indijos, Pietų ir Arkties? Kaip tai paaiškinti mokiniams? | 2009 spalio 18 d. |
| Pirmasis vadovėlis „Žemė" 6 buvo išleistas metais anksčiau, kai pasaulyje dar nebuvo oficialiai pareikšta dėl Pietų vandenyno. Tais pačiais metais dauguma pasaulio valstybių pritarė šiam Pasaulio hidrologų siūlymui. Todėl leidžiant „Žemė" 7 vadovėlį, savaime suprantama, jau buvo pateikta naujausia informacija. Negi autoriai turėjo laukti 5 ar 10 metų, kol bus leidžiami nauji vadovėliai? Informuojame, kad atnaujintame ir gerokai patobulintame naujausiame ŽEMĖ 6 vadovėlyje yra 4 vandenynai. Dėl informacijos kitimo ar nevienodumo mokytojai neturėtų labai pergyventi. Tai vyksta visuose moksluose, nes pasaulis tampa vis atviresnis, todėl vienos tiesos beveik nebūna. Prieš metus kitus visur buvo minimos 9 planetos, bet astronomai paėmė ir susitarė vieną išbraukti iš planetų sąrašo. Taigi vienu akimirksniu šimtai, tūkstančiai knygų ir vadovėlių tapo pasenę, bet tai nereiškia, kad juose sakoma ne tiesa. Tiesiog kinta supratimas, atsiranda įvairiausių aiškinimų ir argumentų. Visai neseniai turėjome aukščiausią Lietuvos kalvą Juozapinę, o dabar Aukštoją. Beveik visuose geografijos vadovėliuose skaitome Juozapinę, tačiau bus nauji vadovėliai - bus ir Aukštojas. O mokiniams reikia paaiškinti, kad geografija yra kintantis mokslas, tuo jis ir žavus. Negalima geografijos išmokti visam gyvenimui. Reikia nuolat sekti įvykius ir domėtis. | |
| 33. Kuo erozija skiriasi nuo akumuliacijos? | 2009 spalio 18 d. |
| Tai elementarūs dalykai, į kuriuos atsakymus galima surasti daugelyje geografijos vadovėlių ir bet kuriame geografijos žodyne. Abu procesai skiriami išoriniams veiksniams. Erozija yra vandens ir vėjo ardomoji veikla, kai vanduo arba vėjas atlieka ardomąjį darbą. Pavyzdžiui, nuo kalvos šlaito bėgantis vanduo po truputį ardo ir gilina paviršių, formuoja griovas. Arba upės tėkmė. Tekantis vanduo ardo dugną, krantus. Visa tai yra erozija. Akumuliacija yra procesas, kuriuo apibūdinamas perneštų nuosėdų suklostymas. Pavyzdžiui, upė neša įvairaus dydžio daleles, tačiau vandens tėkmei lėtėjant, jos pradeda grimzti į dugną arba susikaupia upės krante. Smulkūs akmenėliai arba smiltelės upės, ežero ar jūros krante ir yra akumuliacijos pavyzdys. Vėjo perneštos ir suklostytos smiltys irgi yra akumuliacijos pavyzdys. Mūsų Kuršių nerijoje šis procesas itin akivaizdus. | |
| 34. Kas verčia judėti litosferos plokštes? | 2009 spalio 12 d. |
| Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau sprendžiant iš procesų, kurie vyksta vandenynų riftiniuose slėniuose, taip pat kitų stebėjimų ir tyrimų, daroma išvada, kad judėti plokštes verčia iš gelmių kylantys karščio srautai. Jie vadinami konvekcinėmis srovėmis. Kildamos aukštyn jos vėsta. Astenosferoje šios srovės nukrypsta priešingomis kryptimis, sudaro pusapskritimius. Būtent šios srovės ir verčia lėtai, bet kryptingai judėti įvairaus dydžio plokštes. | |
| 35. Kas yra geografinis dėsningumas? | 2009 spalio 11 d. |
| Geografinis dėsningumas yra ilgalaikis tam tikrų procesų vyksmas. Dėsningumas gali būti ir gamtinis, ir socialinis. Prie gamtinių, pavyzdžiui, galima priskirti geografinio zoniškumo kaitą. Nors žmonių ūkinė veikla stipriai veikia narūraliąją gamtinę aplinką, tačiau gamtos kitimas nuo pusiaujo iki ašigalių dėl daugybės veiksnių yra dėsningas. Kitas pavyzdys – dūlėjimas. Jis vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau dėsninga tai, kad sauso ir karšto klimato srityse dėl ryškių temperatūros svyravimų vyksta stiprus mechaninis dūlėjimas. Tai nebūdinga kuriai nors vienai vietovei ar regionui, nes šis dėsningumas kartojasi visame pasaulyje, kur yra panašios gamtinės sąlygos. Prie socialinių dėsningumų, pavyzdžiui, galima skirti demografinę kaitą. Visuomenės demografinė padėtis laikui bėgant pereina tam tikras pakopas ir šis perėjimas yra dėsningas, kintant visuomenei. | |
| 36. Kokie yra pagrindiniai orientavimosi gamtoje būdai? | 2009 spalio 08 d. |
| Orientavimosi gamtoje būdų yra labai daug. Vienas iš svarbesnių – Saulės kelias danguje. Giedrą ar bent kiek saulėtą dieną Saulė vidurdienį yra tiksliai pietų kryptimi. Žinant šią kryptį, galima nesunkiai nustatyti kitas kryptis. Naktį giedru oru matyti Didieji Grįžulo ratai, pagal kuriuos irgi galima nustatyti Šiaurės kryptį. Medžių kamienų pasvirimas dėl vyraujančių vėjų, rievių išsidėstymas medžių nuopjovose, samanų susitelkimas kurioje nors medžio pusėje, skrusdėlynų forma – visa tai yra orientavimosi vietovėje būdai. Miestiškoje ar kaimiškoje aplinkoje pasaulio kryptis padeda nustatyti palydovinės televizijos antenos, jos visada atgręžtos į pietus, kur kybo stacionarus palydovas. Esti ir kitų orientavimosi būdų. O įsigijus paprastą kompasą arba GPS imtuvą, tokios problemos kaip susiorientavimas išnyksta tarsi dūmas. | |
| 37. Gal būtų galima gauti bent trumpą rekomendaciją kaip su 9 kl. mokiniais kurti žemėlapius? | 2009 spalio 06 d. |
| Šis gebėjimas įtrauktas į naująją geografijos programą, tačiau, mūsų žiniomis, nemažai mokytojų dar programos kūrimo stadijoje išsakė priekaištų dėl šio reikalavimo. Visų pirma dėl to, kad žemėlapiams kurti reikalinga programinė įranga, kurios dauguma mokyklų neturi arba ji yra piratinė. Be to, tokioms žinioms perduoti, mokytojai neturi pakankamų įgūdžių, todėl LGMA taryba laikosi nuomonės, jog šis reikalavimas negali būti privalomas. LGMA taryba laikosi nuomonės, kad šis gebėjimas gali būti tik kaip siekis ir mokytojų įgyvendinamas individualiai pagal esamas galimybes. Galima atsisiųsti programą OCAD. Ji yra nemokama. Kaip pagrindus, galima panaudoti aeronuotraukas iš maps.lt | |
| 38. Gal galima sužinoti, kas yra Senasis pasaulis? | 2009 spalio 06 d. |
| Senasis pasaulis, jau antikos laikais žinomų Europos, Azijos ir Afrikos teritorijų istorinis pavadinimas, europiečių imtas vartoti Didžiųjų geografinių atradimų epochoje, darant skirtumą nuo atrastosios Amerikos, pavadintos Naujuoju pasauliu. Logika verčia manyti, kad Naujuoju pasauliu tiktų vadinti ne tik Ameriką, bet ir kitas žemes, vėliau atrastas europiečių, pavyzdžiui, ir Australiją su Okeanija. | |







