Naujienos

Svetainė paleista:
2004 m. vasario 2d.

 

Teminis planas 8 klasei

 

Pirmoji vadovėlio dalis yra didesnės apimties ir orientuojama į 35–40 pamokų.

ŽEMĖ 8

I  DALIS

REKOMENDUOJAMAS TEMINIS PLANAS

Rytas Šalna, Georgijus Sapožnikovas,

BRIEDIS, 2006

I skyrius: EUROPA – MŪSŲ ŽEMYNAS

Siūlomas pamokų skaičius: 6pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Europos geografinė padėtis

Vidinė valstybės

ŽEMĖ, 1 d. 9 p., 1–6 užd.

 

 

Užd. sąs. (I dalis),

1 p. 1 užd. (1–5).

ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (1, 2, 5).

 

Užd. sąs. (I dalis),

1 p. 2 užd. (1, 2),

2 p. 3 užd. (1, 2).

Paaiškina žodžio „Europa“ kilmę.

Apibūdina Europos geografinę padėtį.

Gamtiniame žemėlapyje rodo santykinę Europos ribą pietuose ir rytuose (su Azija).

Žemėlapyje rodo Lietuvoje esantį Europos geografinį centrą.

Apibūdina ir gamtiniame žemėlapyje rodo Europos krantų liniją. Įvardija didžiausias salas, pusiasalius, jūrų kanalus.

2. Europos kultūra

Europinė kultūra, renesansas,

pramonės perversmas, paslaugų visuomenė

ŽEMĖ, 1 d. 11 p., 1–4 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 3 p. 4 užd. (1–3).

ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (3, 4).

 

 

Suvokia europinės kultūros esmę, išvardija svarbiausius jos bruožus.

3. Europos politinis žemėlapis

Rinkos ekonomika,

planinė ekonomika, „geležinė uždanga“

ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 3 ir 6 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 4 p. 5 užd. (1–3), 5 p. 6 užd. (1, 2).

ŽEMĖ, 1 d. 12 p., 3 užd.,

21 p., 2 užd. (6), 4 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 6 p. 8 užd.

Europos politiniame žemėlapyje rodo Europos valstybes ir jų sostines.

Žino, kurios šalys atsirado Europos politiniame žemėlapyje po 1990 m.

Skiria šalis tam tikriems regionams.

Gali nustatyti plotu ir gyventojų skaičiumi didžiausias šalis.

4. Europos Sąjunga

Europos Sąjunga,

Europos parlamentas,

euras,

finansinė parama, struktūriniai fondai

 

 

ŽEMĖ, 1 d. 15 p., 1, 3 užd., 21 p., 2 užd. (8) ir 5 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 7 p. 1 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 7 p. 2, 3 užd.

Žino ir Europos politiniame žemėlapyje rodo Europos Sąjungos šalis (25).

Žino ES simbolius, valdymo institucijas, būstinę.

Supranta ir paaiškina ES privalumus ir problemas.

Išsako savo nuomonę dėl ES plėtros, vertina Lietuvos narystės šioje organizacijoje pranašumus ir trūkumus. 

5. Ekonomikos ypatumai

.

ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (9, 10).

 

Užd. sąs. (I dalis), 8 p. 11 užd. (1, 2).

Užd. sąs. (I dalis), 8 p. 12 užd. (1, 2).

 

Įvertina apsirūpinimo žaliavomis problemas Europoje. Naudojasi žemėlapiu ir įvardija šalis, kurios turi daugiau naudingųjų iškasenų.

Argumentuoja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių aukštą ekonomikos išsivystymo lygį.

Nurodo vidutinio ekonomikos lygio Europos valstybes.

Žino ekonomiškai silpnas Europos valstybes, įvardija to priežastis.

Suvokia, kad Europos šalys gamina daug ir įvairios kokybiškos pramonės produkcijos.

6. Europiečių kalbos ir religijos

Indoeuropiečių kalbų šeima,

katalikybė, protestantizmas, stačiatikybė

Užd. sąs. (I dalis), 9 p. 13 užd. (1), 14 p. (1, 2).

ŽEMĖ, 1 d. 21 p., 2 užd. (11–13).

 

Užd. sąs. (I dalis), 9 p. 13 užd. (2).

Išvardija didžiausias Europos tautas, kalbančias romanų, germanų, slavų ir baltų kalbomis.

Žino Europoje paplitusias krikščionybės kryptis.

 

II skyrius: EUROPOS GAMTA

Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Europos paviršius ir gelmės

 

 

Platforma, skydas, raukšlinės sritys, kalnodaros, kvarteras

ŽEMĖ, 1 d. 26 p., 1–5 užd., 28 p., 6–8 užd., 39 p., 2 užd. (1–3).

 

Užd. sąs. (I dalis), 10 p. 1 užd. 11 p. 3 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 10 p. 2 užd. (1,2), 11p. 4 užd. (1, 2).

Europos gamtiniame žemėlapyje rodo Europos kalnus, lygumas ir žemumas. Nurodo jų aukštį.

Paaiškina, kokią įtaką Europos reljefo formavimuisi turėjo kvartero laikotarpio apledėjimai.

Rodo žemėlapyje seismines Europos sritis bei garsiausius ugnikalnius.

Suvokia, kuo skiriasi raukšlinė sritis ir platforma.

2. Europos klimatas

 

 

Saulės spinduliuotė, subarktinis klimatas, vidutinių platumų klimatas, jūrinis klimatas, pereinamojo klimato tipas, žemyninis klimatas, subtropinis klimatas

 ŽEMĖ, 1 d. 31 p., 1–7 užd., 39 p., 2 užd. (4–6).

 

Užd. sąs. (I dalis), 12 p. 5 užd. (1–3), 6 užd. (1,2).

ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 4 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 13 p. 7 užd. (1–3).

 

 

Žino pagrindinius Europos klimatą lemiančius veiksnius.

Žino svarbiausius klimato rodiklius.

Apibūdina Europai būdingus klimato tipus.

Aiškina Europos klimato kitimą iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus.

3. Europos augalija

 

 

 

Smulkialapis miškas, plačialapis miškas

ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 2 užd. (7–9).

 

Užd. sąs. (I dalis), 14 p. 8 užd. (1–3).

ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 5 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 14 p. 9 užd. (1, 2).

 

 

 

Žino Europos geografines zonas, apibūdina natūralią jų augaliją.

Žino, kuriose Europos valstybėse yra didžiausi miškų plotai.

Aiškina, kodėl Europoj tiek daug miškų buvo iškirsta, kas yra dabar buvusių miškų vietoje.

4. Europos vidaus vandenys

 

Sausumos vandenys, vidaus vandenys, vandens ištekliai, delta, estuarija, metinis nuotėkis, mityba, kanalai, hidrografinis tinklas, tektoninė įduba, tektoninė kilmė, tvenkiniai, užtvanka

ŽEMĖ, 1 d. 39 p., 2 užd. (10–13).

 

Užd. sąs. (I dalis), 15 p. 10, 11 užd., 17 p. 15 užd. (1–3).

 

 

 

Užd. sąs. (I dalis), 16 p. 12–14 užd., 17 p. 16 užd.

Išvardija sausumos vandenų rūšis.

Apibūdina Europos upių tinklą. Žemėlapyje rodo didžiausias Europos upes.

Suvokia upių režimą ir mitybą.

Žino ir žemėlapyje rodo svarbiausius Europos kanalus.

Žemėlapyje rodo ir apibūdina didžiausius Europos ežerus.

 

III skyrius: BALTIJOS ŠALYS

Siūlomas pamokų skaičius: 3 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Baltijos šalių gyventojai

Baltų gentys, rusifikacija

ŽEMĖ, 1 d. 51 p., 2 užd. (1–5), 3, 4 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 18 p. 2 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 18 p. 1 užd.

Komentuoja Lietuvos, Latvijos ir Estijos panašią istorinę praeitį.

Lygina Baltijos šalių gyventojų tautinę sudėtį.

Įvertina dabartinę Baltijos šalių demografinę situaciją.

Žemėlapyje rodo didžiausius Baltijos šalių miestus.

2. Baltijos šalių gamta

 

 

 

 

Jūrinė valstybė,

glintas,

ežeringumas

 ŽEMĖ, 1 d. 51 p., 2 užd. (6–9).

 

Užd. sąs. (I dalis), 19 p. 1 (a), 2, 3 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 19 p. 1 (b, c), 4, 5 užd.

Apibūdina Baltijos šalių reljefą. Gamtiniame žemėlapyje rodo Baltijos šalių aukštumas ir žemumas.

Gamtiniame žemėlapyje rodo didžiausias Baltijos šalių upes ir ežerus.

Aiškina visų trijų valstybių gamtos panašumo priežastis. Akcentuoja ledyno veiklos rezultatą.

Žino pagrindinius nacionalinius parkus.

3. Baltijos šalių ūkis

 

Degieji skalūnai, ekonominė krizė, užsienio investicijos, informacinės technologijos, gyvenimo kokybės indeksas (GKI), paklausa, bendros įmonės, aukštosios technologijos

 ŽEMĖ, 1 d. 51 p., 2 užd. (10–12).

 

 Užd. sąs. (I dalis), 18 p. 3 užd. (1).

Užd. sąs. (I dalis), 18 p. 3 užd. (2, 3).

Suvokia planinės ekonomikos padarinius šalių ekonomikai.

Vertina dabartinę Baltijos šalių ekonominę padėtį.

Nurodo energetikos reikšmę Baltijos šalių ūkiui.

Prognozuoja energetikos ateitį.

 

IV skyrius: ŠIAURĖS EUROPA

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos ir asmenybės

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Šiaurės šalių gyventojai

Skandinavija, vikingai, altingas, R. Amundsenas, F. Nansenas, T. Hejerdalas, korumpuotos institucijos, samiai

 

ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (1, 2).

 

Užd. sąs. (I dalis), 20 p. 1 užd. (1–3), 2 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 20 p. 3 užd.

Europos politiniame žemėlapyje rodo Šiaurės Europos šalis ir jų sostines, kitus didžiuosius arba išskirtinę reikšmę turinčius miestus.

Žino garsiausius norvegų keliautojus ir jų ekspedicijų svarbą.

Vertina Šiaurės Europos šalių ekonominius ir socialinius rodiklius.

2. Šiaurės Europa – ledyno kūrinys

 

 

Apledėjimas, fjeldai, riedulynai, fjordas, šcherai, poliarinė diena, poliarinė naktis, vegetacijos laikotarpis, šalčio riba

 ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (3, 4).

 

Užd. sąs. (I dalis),  21 p. 4 užd. (1–3), 5 užd., 22 p. 7 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 21 p.6 užd., 22 p. 8 užd. (1–5).

Paaiškina, kuo skiriasi fjordų, fjeldų ir šcherų kraštovaizdžiai.

Paaiškina, kodėl Šiaurės Europoje už poliarinio rato būna poliarinė diena ir poliarinė naktis.

Nurodo, kokią įtaką Šiaurės Europos šalių klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė.

Aiškina Šiaurės Europos šalių žemės ūkio vystymo galimybes.

3. Ledo ir ugnies sala

Karštoji versmė, geizeris, geoterminė jėgainė

 ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (5–7).

 

Užd. sąs (I dalis), 23 p. 9 užd. (1–4).

Užd. sąs (I dalis), 23 p. 10 užd. (1, 2).

Įvertina Islandijos geografinę padėtį ir apibūdina jos gamtą.

Suvokia geoterminės energijos svarbą Islandijos ūkiui.

4. Šiaurės šalių gamtos turtai

Miškininkystė, sieliai, celiuliozė, darnioji plėtra, vandens jėgainė, vėjo jėgainė, vėjo parkas

 ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (8–10).

 

 Užd. sąs. (I dalis), 24 p. 11 užd. (1–4).

 

 

 

Užd. sąs. (I dalis), 26 p. 16 užd. (1–3), 17, 18 užd.  

Užd. sąs. (I dalis), 25 p. 14 užd. (1–4), 15 užd.

 

 

 

 

 

Užd. sąs. (I dalis), 24 p. 12 užd.

Žino Suomijos miškų ūkio reikšmę, gaminamą produkciją ir jos eksportą.

Paaiškina, kuo ypatinga geležies rūdos gavyba Kirunoje.

Paaiškina, kaip norvegai panaudoja kalnų upių energiją.

Lygina sausumoje ir atviroje jūroje veikiančių vėjo jėgainių pranašumus ir trūkumus.

Žino, kokios problemos iškyla dėl besaikės žvejybos.

5. Šiaurės šalių gamtos turtai

6. Naftos gavyba Šiaurės jūroje

Naftos platforma, planktonas, žvejybos kvota, akvakultūra

 ŽEMĖ, 1 d. 71 p., 2 užd. (11–14).

 

Užd. sąs. (I dalis), 27 p. 19 užd. (1–4).

 

Galima diskusija apie tai, kas geriau: importuoti Lietuvai naftą iš Šiaurės jūros ar Rusijos???

Užd. sąs. (I dalis), 27 p. 20 užd. (1–3).

Aiškina, kuo ypatinga naftos gavyba Šiaurės jūroje, kaip transportuojama nafta.

Suvokia, kad Lietuva gali pirkti naftą iš Šiaurės jūros ir gabenti ją tanklaiviais į Būtingės terminalą.

Aiškina, kokių problemų aplinkai kelia naftos gavyba ir transportavimas.

 

V skyrius: Vakarų Europa

Siūlomas pamokų skaičius: 7 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Britų salų gamta

Highlands, Lowlands, jūrinis klimatas

ŽEMĖ, 1 d. 74 p., 2, 4 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 28 p. 1 užd. (1, 2).

ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (1, 2).

Užd. sąs. (I dalis), 28 p. 1 užd. (3–5).

Aiškina, kaip susidarė Britų salos, kaip jų paviršių paveikė apldėjimai.

Analizuoja Britų salų reljefą, nurodo kalnų ir lygumų geografinę padėtį, ūkinio panaudojimo galimybes.

Nurodo klimato skirtumų Britų salose priežastis.

Žino Britų salų ežerų kilmę.

2. Britų salų gyventojai ir ūkis

 

 

Pramonės perversmas, paklausa, tekstilės pramonė, mašinų pramonė, aukštųjų technologijų pramonė

Užd. sąs. (I dalis),  29 p. 2 užd. (1–3), 29 p. 3 užd. (1–3).

ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (3–6).

Užd. sąs. (I dalis), 30 p. 4 užd. (1–4), 5 užd. (1–4).

Žino Jungtinės Karalystės dalis.

Paaiškina, kodėl Jungtinėje Karalystėje gyvena tiek daug kitataučių. Komentuoja Didžiosios Britanijos pramonės raidą.

Apibūdina dabartinę Jungtinės karalystės pramonės padėtį.

3. Londonas

Aglomeracija

 ŽEMĖ, 1 d. 81 p., 1, 2 užd.

Galima diskusija apie lietuvius, gyvenančius Londone.

ŽEMĖ, 1 d. 81 p., 3 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 31 p. 6 užd. (1, 2).

Įvertina Londono geografinę padėtį.

Žino, kuo įdomus Londonas.

Komentuoja tarptautinę Londono reikšmę.

4. Prancūzijos gamta

.

ŽEMĖ, 1 d. 83 p., 1–5 užd.

Užd. sąs (I dalis), 32 p. 7 užd. (1–4).

Įvertina Prancūzijos geografinę padėtį.

Žino, su kuriomis valstybėmis ribojasi Prancūzija.

Komentuoja Prancūzijos paviršiaus kontrastus.

Rodo žemėlapyje didžiausius Prancūzijos uostus.

5. Prancūzijos gyventojai ir ūkis

Pramonės išdėstymo veiksniai, specializacija, sidras, šampanas, konjakas

 ŽEMĖ, 1 d. 85 p., 2–4 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis) 32 p. 8 užd. (1–4).

 

Galima diskusija apie imigrantus iš kitų šalių

ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (9, 10).

 

Užd. sąs. (I dalis), 32 p. 9 užd., 33 p. 10 užd. (1, 2).

Apibūdina Prancūzijos gyventojų sudėtį.

Apibūdina didžiausią Prancūzijos pramonės regioną (Il de Frans).

Žino, kokios žemės ūkio kultūros auginamos Prancūzijoje, įvertina jų reikšmę šalies ekonomikai.

Žino pagrindinius gyvulininkystės rajonus Prancūzijoje.

6. Paryžius – Prancūzijos širdis

Metropolija, Vidinis Paryžius, Didysis Paryžius

ŽEMĖ, 1 d. 87 p., 2 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 34 p. 11 užd. (1, 2).

ŽEMĖ, 1 d. 87 p., 3 užd.; 93 p. 2 užd. (7, 8).

 

 

Apibūdina Paryžiaus politinę, ekonominę ir kultūrinę reikšmę Prancūzijai bei pasauliui.

7. Olandija – kanalų ir šiltnamių šalis

Pylimai, polderiai, Randstadas, intensyvus šiltnamių ūkis, konteineriai

ŽEMĖ, 1 d. 89 p., 1, 2 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 35 p. 12 užd. (1–4), 13 užd. (1).

ŽEMĖ, 1 d. 93 p., 2 užd. (11–13).

 

Užd. sąs. (I dalis), 36 p. 14 užd. (1–3), 15 užd. (1–3).

Apibūdina Olandijos geografinę padėtį.

Paaiškina, kas yra polderiai ir kokia jų reikšmė šalies ūkiui.

Komentuoja Olandijos šiltnamių ūkį.

Įvertina Roterdamo uosto geografinę padėtį ir uosto reikšmę Olandijai ir Europai.

 

VI skyrius: Vidurio Europa

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Vokietijos gamta

Vatų krantas, potvyniai, atoslūgiai

ŽEMĖ, 1 d. 96 p., 3, 4 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 37 p. 1 užd. (1–3).

Užd. sąs. (I dalis), 38 p. 3 užd. (1–3).

Įvertina Vokietijos geografinę padėtį. Žino kaimynines šalis.

Apibūdina, kaip kinta iš šiaurės į pietus Vokietijos gamtinės sritys.

2. Vokietijos gyventojai ir ūkis

 

 

 

Aglomeracija, rekultivacija, automobilių parkas, tranzito šalis

 

ŽEMĖ, 1 d. 99 p., 2 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 37 p. 2 užd. (1–3).

ŽEMĖ, 1 d. 100 p., 7 užd.

Užd. sąs. (I dalis), 38 p. 4 užd (1–3), 5, 6 užd.

Komentuoja Vokietijos imigrantų sudėtį.

Paaiškina Vokietijos ūkio raidą.

Žino svarbiausias Vokietijos pramonės sritis ir jose plėtojamas pramonės šakas. Nurodo permainų Rūro srityje priežastis.

Žino Vokietijos automobilių gamybos ir transporto ypatumus.

3. Alpės

Alpės: automobiliai, keliai, tuneliai

Išorinės jėgos, alpinė kalnodara, raukšliniai kalnai, vertikalusis poniškumas, alpinės pievos, sniego riba, ledyno mitybos sritis, ledokritis, ledyno liežuvis, morena

Perėja, tunelis, tranzitas, serpentinas

 ŽEMĖ, 1 d. 103 p., 2, 6, 7 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 41 p. 8 užd. (1, 2), 9 užd. (1–3), 42 p. 10 užd. (1, 2).

Užd. sąs. (I dalis), 40 p. 7 užd. (1–3), 42 p. 11 užd.

43 p. 12 užd. (1, 2), 13 užd. (1, 2).

Aiškina, kaip susiformavo Alpių kalnai.

Žemėlapyje rodo šalis, kurių teritorijoje yra Alpių kalnai.

Nurodo, kaip keičiasi vertikaliosios zonos Alpėse. Suvokia, kodėl zonų ribos Šiaurės ir Pietų Alpėse yra nevienodame aukštyje.

 

Paaiškina, kaip susidaro kalnų ledynas ir kokį darbą jis atlieka slinkdamas. Mėgina gretinti žemyninio ir kalnų ledyno pakraštyje vykstančių procesų panašumą.

 

Suvokia Alpių, kaip gamtos objekto, kliūtį susisiekimui.

Nurodo būdus, kurie padeda transportui įveikti šiuos kalnus.

Diskutuoja apie gyvenimo Alpėse pranašumus ir trūkumus.

4. Šveicarija – Alpių širdis

Kantonas, konfederacija, neutralitetas, masinis turizmas, Alpių apsaugos konvencija

Užd. sąs. (I dalis),

44 p. 15 užd. (1, 2).

Galima diskusija apie masinio turizmo poveikį kalnams

 

Užd. sąs. (I dalis), 44 p. 14 užd. (1, 2).

Apibūdina Šveicarijos geografinę padėtį.

Žemėlapyje rodo kaimynines šalis.

Paaiškina, kuo unikali Šveicarija.

 

Nurodo aktyvaus poilsio kalnuose vasarą ir žiemą būdus.

5. Lenkijos gamtinės sritys

.

ŽEMĖ, 1 d. 111 p., 1, 5, 6 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 45 p. 16 užd. (1, 2).

 

 

Užd. sąs. (I dalis), 45 p. 16 užd. (3–5).

Įvertina Lenkijos geografinę padėtį. Nurodo kaimynines šalis.

Žino pagrindines Lenkijos gamtines sritis.

Žino turistų gausiai lankomas Lenkijos vietas.

Palygina Lietuvos ir Lenkijos paviršių, nurodo panašumus ir skirtumus.

6. Lenkijos gyventojai ir ūkis

.

ŽEMĖ, 1 d. 113 p., 2 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 45 p. 17 užd.

Apibūdina Lenkijos gyventojų tautinę sudėtį.

Paaiškina Lenkijos ūkio ypatumus.

Žemėlapyje rodo didžiausius Lenkijos miestus.

Žino, kuo svarbi Lenkijai Aukštutinės Silezijos pramonės sritis ir kokių problemų ji kelia.

 

VII skyrius: Pietų ir pietryčių Europa

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Viduržemio gamta

Vidinė jūra, subtropikų klimato juosta, Viduržemio klimatas, kietalapė augalija, makija, gariga

Užd. sąs. (I dalis), 46 p. 1 užd. (1–5).

Užd. sąs. (I dalis), 47 p. 2 užd. (1–3), 3 užd. 

Žino Viduržemio valstybes, nurodo, kuriems žemynams jos priklauso.

Apibūdina Viduržemio klimatą, jo ypatumus vasarą ir žiemą.

Apibūdina Viduržemio augaliją, aiškina, kaip augalai prisitaiko prie tokių gamtos sąlygų.

2. Dalmatijos pakrantė

Dalmatija, dalmatiškasis krantas, karės, smegduobė, poljė, ponoras, karstinis reljefas, klintis, požeminis urvas, stalaktitai, stalagmitai

 Užd. sąs. (I dalis), 48 p. 4 užd. (1–3).

Užd. sąs. (I dalis), 48 p. 5 užd. (1, 2). 

Apibūdina Dalmatijos geografinę padėtį.

 

Suvokia karstinių reiškinių procesą.

 

Paaiškina, kaip susidaro stalaktitai ir stalagmitai.

3. Žemės ūkis po Pietų saule

Dirbtinis drėkinimas, drėkinamoji žemdirbystė, uerta, purškiamasis drėkinimas, lašinamasis drėkinimas, sezoninis darbas

 ŽEMĖ, 1 d. 124 p., 1–3 iliustracijų analizė; 125 p. 8 iliustracijos analizė.

 

Užd. sąs. (I dalis), 49 p. 6 užd. (1, 2), 7 užd. (1–4).

Užd. sąs. (I dalis), 49 p. 8 užd. (1–3).

 

Vardija Viduržemio valstybėse auginamus kultūrinius augalus.

Žino, kas yra dirbtinis drėkinimas, supranta jo būtinybę.

Komentuoja Ispanijos šiltnamių ūkį.

4. Turizmas Viduržemyje

Masinis turizmas

 ŽEMĖ, 1 d. 126 p., 2 ir 3 iliustracijų analizė; 127 p. 4 iliustracijos analizė.

 

Užd. sąs. (I dalis), 50 p. 9 užd. (1, 2), 10 užd.

 

Užd. sąs. (I dalis), 51 p. 11 užd.

Supranta masinio turizmo Viduržemio šalyse esmę.

Vardija masinio turizmo problemas.

Komentuoja kitas Viduržemio jūros užterštumo priežastis.

5. Balkanai – kultūrų konfliktas

Kirilica, tautinė mažuma, kariniai konfliktai, pabėgėliai

ŽEMĖ, 1 d. 130 p., 1 ir 2 iliustracijų analizė.

 

Užd. sąs. (I dalis), 52 p. 12 užd. (1–3).

 

 

Galima diskusija–aptarimas. Kodėl didžiosios šalys jėga mėgina sustabdyti tautų laisvės troškimą. Galima pasitelkti Lietuvos pavyzdį.

 

 

 

Užd. sąs. (I dalis), 52 p. 13 užd. (1–3).

Nurodo pagrindines Jugoslavijos subyrėjimo priežastis.

Žino po 1990 m. Jugoslavijos teritorijoje atsiradusias valstybes bei tas Serbijos dalis, kurios potencialiai dar gali tapti nepriklausomomis valstybėmis.

  

Paaiškina, kodėl po 1990 m. Balkanų šalyse kilo kariniai konfliktai.

 

II  DALIS

 

VIII skyrius: Rytų Europa ir Rusija

Siūlomas pamokų skaičius: 8 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Gudija – Lietuvos kaimynė

 

 

 

 

 

 

 

Krovinių tranzitas, lietuviškos salos

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 1 p., 1užd. (1–6).

 

 

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 1 p., 2 užd. (1–10).

Paaiškina Gudijos geografinės padėties pranašumus ir trūkumus.

 

Apibūdina Belovežo girios unikalumą.

 

Komentuoja Gudijos ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis.

 

Žino, kurie paminklai Gudijoje laikomi LDK kultūros paveldo dalimi.

2. Ukraina – bundantis Europos milžinas

 

 

 

 

Unitai, derlingumas, žemdirbystės sistema, erozija, koksas juodosios metalurgijos pramonė

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 2 p., 3 užd. (1–4); 4 užd..

Vad. ŽEMĖ, II d. 147 p., 10 iliustracijos analizė, 1–3, 6 užd.

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 2 p., 5 užd.

 

Apibūdina Ukrainos geografinę padėtį, įvardija pagrindinius pranašumus.

 

Žino, kurių naudingųjų iškasenų yra Ukrainoje.

 

Apibūdina Doneco–Dnepro pramonės sritį.

 

Komentuoja Ukrainos žemės ūkio problemas.

3. Rusija – didžiausia pasaulio valstybė

 

 

 

 

Sibiras, lageriai, tremtiniai, Transibas, Rusijos federacija

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 3 p., 1– 3 užd.

 

V

ad. ŽEMĖ, II d. 151 p., 3 iliustracijos analizė.

 

 

Apibūdina ir vertina Rusijos geografinę padėtį.

 

Komentuoja, kaip Sibiras tapo Rusijos dalimi.

 

Žemėlapyje rodo Sovietų Sąjungai priklausiusias dabar nepriklausomas valstybes.

4. Rusijos kraštovaiz-džiai

Rytų Europos lyguma, Uralas, Vakarų Sibiro žemuma, Vidurio Sibiro plokščiakalnis, Tolimieji Rytai, Kolos pusiasalis, Karelija, Vidurio Rusija, Rusijos pietūs

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 4 p., 7 užd. (1– 3), 8 užd. (1, 2), 9 užd. (1–4).

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 152 p., 1 iliustracijos analizė, 169 p. 3 užd..

 

 

Žemėlapyje rodo Rusijos gamtines sritis ir apibūdina jas.

 

Žemėlapyje rodo Rusijoje esančias geografines zonas ir apibūdina jas.

 

Žino, kas yra amžinasis įšalas ir kaip jis veikia žmonių gyvenimą.

5. Volga – ilgiausia Europos upė

Delta, tvenkiniai, šliuzai

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 5 p., 10 užd. (1–5).

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 5 p., 11 užd..

Žemėlapyje rodo Volgą, jos kairiuosius ir dešiniuosius intakus.

 

Komentuoja tėkmės kryptį.

 

Žemėlapyje rodo prie Volgos esančius miestus ir didžiausias užtvankas.

6. Rusijos gyventojai

Demografinė katastrofa, kolūkiai, daugiatautė valstybė, rusifikacija, respublika, sritis

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 6 p., 13 užd. (1–4).

Vad. ŽEMĖ, II d. 158 p., 1 iliustracijos analizė, 160 p. 7 iliustracijos analizė.

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 159 p., 4, 6 užd., 169 p. 2 užd. (10, 11).

Žino Rusijos gyventojų skaičių, apibūdina žmonių pasiskirstymą šalyje.

 

Žino ir paaiškina, kodėl Rusijoje gyvena tiek daug tautų.

 

Žino Rusijos federacijos administracinius vienetus.

 

Komentuoja Šiaurės Kaukazo regione gyvenančių tautų įvairovę ir problemas.

7. Maskva – Rusijos sostinė

 

 

 

 

 

Aplinkkelis, aglomeracija, metro

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 162 p., 2 užd., 163 p. (2–4). iliustracijos analizė.

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 7 p., 14 užd. (1, 2).

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 7 p., 15 užd.

 

Žino Maskvoje gyvenančių žmonių skaičių, komentuoja jų problemas.

 

Nurodo, kurie istoriniai architektūriniai paminklai traukia turistus į Maskvą.

8. Gamtos turtai ir šlubuojanti ekonomika

 

 

 

 

 

Naftotiekiai, dujotiekiai, branduolinė energetika, kolūkinė sistema, produktyvumas, aplinkosauga, planinė ekonomika, deficitas, rinkos ekonomika, oligarchai, reketas.

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 8 p., 16 užd. (1–4), 9 p. 17 užd. (1, 2).

 

 

 

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 165 p., 1–4 užd..

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 9 p., 18 užd. (1–3), 19 užd.(1,2).

Žemėlapyje rodo svarbiausius Rusijos naudingųjų iškasenų telkinius.

 

Pagrindžia teiginį, jog Rusija yra didžiausia pasaulyje žaliavų eksportuotoja.

 

Paaiškina, kodėl Rusija, turėdama milžiniškus gamtos išteklius, ekonomikos lygiu smarkiai atsilieka nuo daugelio Europos šalių ir JAV.

 

Palygina planinę ūkio sistemą ir rinkos ekonomiką, komentuoja permainas dabartinėje Rusijos visuomenėje.

 

IX skyrius: Azija – milžiniškas žemynas

Siūlomas pamokų skaičius: 5 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Azija – milžiniškas žemynas

 

.

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 10 p., 1 užd. (1), 2 užd. (a, b), 3 užd. (a, b); 11 p. 4 užd.

Vad. ŽEMĖ, II d. 170, 171 p. iliustracijų analizė.

Žemėlapyje rodo sutartinę Azijos ir Europos bei Azijos ir Afrikos ribas.

 

Įvardija labiausiai žinomus Azijoje Žemės rekordus.

2. Azijos paviršius

 

 

 

Raukšlinių kalnų juosta, seisminės juostos Ugnies žiedas, kalnynai, liosinės sąnašos, plokščiakalniai

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 11 p., 2 užd. (1–4).

 

 

 

 

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 173 p. 5 užd..

Vardija ir žemėlapyje rodo pagrindines Azijos žemyno paviršiaus formas.

 

Nusako litosferos plokštes, kurios sudaro Azijos žemyną.

 

Paaiškina, kodėl rytų ir pietų Azijoje dažni žemės drebėjimai, o šiaurės Azijoje ramu.

3. Azijos kraštovaiz-džių įvairovė

 

 

 

Žemyninė Azija, žemyninis klimatas, musoninė Azija, musoninis klimatas, vertikalus zoniškumas

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 12 p., 3 užd. (1–3); 13 p. 4 užd. (1–6).

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 12 p., 4 užd. (a–d).

Žemėlapyje rodo Azijos geografines zonas, trumpai apibūdina jas.

Paaiškina, kuo skiriasi žemyninis klimatas nuo musoninio.

 

Palygina geografinį zoniškumą Arabijos, Indostano ir Indokinijos pusiasaliuose.

4. Azijos gyventojai

 

 

 

 

 

Vientautė valstybė

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 14 p., 5 užd. (1, 2), 6 užd. (1, 2).

 

 

 

 

 

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 177 p.

4 iliustracijos analizė; 178 p. 7 iliustracijos analizė; 183 p. 5 užd..

Žino ir žemėlapyje parodo bent penkias daugiausia gyventojų turinčias Azijos valstybes.

 

Paaiškina netolygaus gyventojų pasiskirstymo Azijoje priežastis.

 

Žino ir žemėlapyje rodo Azijos miestus milžinus.

Komentuoja religijų įvairovę ir jų paplitimą Azijoje.

5. Turtingosios ir skurdžiosios Azijos šalys

 

 

 

Raštingumas

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 15 p., 7 užd. (1, 2), 8 užd. (1, 2).

Vad. ŽEMĖ, II d. 183 p.

2 užd. (12–14), 3, 4 užd..

Žemėlapyje rodo Azijos valstybes pagal gyvenimo kokybės indeksą.

Paaiškina, kodėl Azija ekonomiškai labai atsilieka nuo Europos.

 

Žino, kuriame Azijos regione daugiausia ekonomiškai silpnų valstybių.

 

X skyrius: Pietvakarių ir vidurio Azija

Siūlomas pamokų skaičius: 4 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

 

 

1. Pietvakarių Azijos gamta

.

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 16 p., 2 užd. (1–4).

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 16 p., 1 užd..

Vad. ŽEMĖ, II d. 187 p.

1, 6 užd.; 197 p. 2 užd. (1–3), 3 užd..

Įvardija ir žemėlapyje parodo pietvakarių Azijos valstybes ir jų sostines.

Paaiškina, kodėl toks sausringas pietvakarių Azijos klimatas, skurdi augalija.

 

Įvardija pietvakarių Azijos šalis, kuriose labai palankus klimatas poilsiauti.

2. Vidurio Azija

 

 

 

 

Drėkinamoji žemdirbystė,

klajokliai

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 17 p., 3 užd. (1), 4 užd. (1–4); 18 p. 6 užd. (1).

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 18 p., 6 užd. (2–4).

 

Įvardija ir žemėlapyje parodo vidurio Azijos šalis ir jų sostines.

Nurodo Aralo jūros regiono katastrofos priežastis.

3. Islamo šalių gyventojai

 

Čadra, Hadžas, islamas, musulmonas, koranas, mečetė, minaretas, sura

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 19 p., 7 užd. (1, 2); 20 p. 9 užd. (1–3).

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 19 p., 8 užd. (1, 2).

Vad. ŽEMĖ, II d. 190 p.

2–4, 6, 7 užd..

Rodo žemėlapyje šalis, kuriose paplitusi islamo religija.

Žino islamo religijos kilmę, jos pagrindinius atributus ir svarbiausius įstatymus.

4. Nafta – permainų kaltininkė

 

 

 

Beduinai, nafta, vandens gėlinimas

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 21 p., 11 užd. (1, 2), 12 užd. (1), 13 užd. (1, 2).

Rodo žemėlapyje Persų įlankos šalis, išgaunančias daugiausia naftos.

Nurodo Persų įlankos šalyse išgaunamos naftos eksporto kryptis.

Paaiškina, kodėl nafta yra permainų kaltininkė Persų įlankos šalyse.

 

XI skyrius: Pietų ir pietryčių Azija

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Pietų Azijos gamtinės sritys

.

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 22 p., 1 užd. (1–3); 2 užd. (1–3).

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 200 p.

1, 2 iliustracijos analizė; 215 p. 2 užd. (1).

Įvertina pietų Azijos geografinę padėtį, nurodo šio regiono šalis.

Žemėlapyje rodo ir apibūdina pietų Azijos gamtines sritis.

2. Musonas – palaima ar prakeiksmas

 

Musulmonas, vasaros musonas, žiemos musonas

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 23 p., 3 užd. (1–6).

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 215 p.

 2 užd. (4, 5, 7).

Paaiškina vasaros ir žiemos masono susidarymą.

Įrodo, kada masonas vietos gyventojams tampa džiaugsmu ir kada prakeiksmu.

3. Religija ir žmonių gyvenimas

 

Hinduizmas, kastos, reinkarnacija

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 24 p., 4 užd. (1, 2); 5 užd. (1, 2).

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 204 p.

1, 2 iliustracijos analizė.

Apibūdina religijų pasiskirstymą pietų Azijos šalyse.

 

Žino Indijos gyventojų kastas, įvertina šios tradicijos įtaką žmonių gyvenimui.

4. Indija –milijardas gyventojų

 

Šeimos planavimo politika, kreditai.

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 25 p., 6 užd. (1–3); 7 užd. (1–3).

 

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 206 p.

1–5 užd..

Paaiškina Indijos gyventojų didėjimo priežastis XX a.

 

Žino apie moters padėtį Indijos visuomenėje.

5. Indijos ūkis: tradicijos ir pažanga

 

 

 

Mažažemiai valstiečiai, bežemiai, stambieji žemvaldžiai, aukštosios technologijos, skurdo riba, ekonomiškai silpna valstybė

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 26 p., 9 užd..

Vad. ŽEMĖ, II d. 208 p.

1–3 iliustracijos analizė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 26 p., 8 užd.(1–4).

Įrodo, kad Indija yra žemės ūkio šalis, išvardija svarbiausias šioje šalyje auginamas žemės ūkio kultūras.

 

Paaiškina, kodėl nemažėja šalyje skurdas, nors aukštosiomis technologijomis paremta pramonė valstybei teikia daug pajamų.

 

Pateikia pavyzdžių, įrodančių, kad Indija yra ekonomiškai silpna valstybė.

6. Pietryčių Azijos šalys

 

 

 

 

Cunamiai, investicijos

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 27 p., 10 užd. (1–5); 28 p. 11 užd. (1, 2).

 

 

 

 

 

 

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 215 p.

3 užd. (1).

Žemėlapyje rodo pietryčių Azijos valstybes ir jų sostines, įvertina geografinę padėtį.

 

Apibūdina pietryčių Azijos regiono gamtines sąlygas, nurodo stichijos sukeliamas nelaimes.

 

Nurodo priežastis, kodėl taip sparčiai kyla šio regiono ekonomikos lygis.

 

XII skyrius: Rytų Azija

Siūlomas pamokų skaičius: 6 pamokos

Pamokos tema

Sąvokos

Praktinė veikla

Namų darbų užduotys

Pasiekimai

1. Kinijos gamtos kontrastai

 

 

 

Liosas, klajoklinė gyvulininkystė, pylimai

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 29 p., 1 užd.(1, 2), 3 užd. (1–3).

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 29 p., 2 užd.(1, 2).

Įvertina Kinijos geografinę padėtį, nurodo valstybes kaimynes.

Žemėlapyje parodo pagrindines Kinijos reljefo formas.

2. Kinija – penktadalis pasaulio gyventojų

 

 

 

 

Konfucionizmas

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 30 p., 4 užd.; 31 p. 5 užd. (1, 2).

 

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 31 p., 6 užd..

Paaiškina, kodėl nuo XX a. vidurio sparčiai didėja Kinijos gyventojų skaičius.

 

Paaiškina netolygų gyventojų pasiskirstymą Kinijos teritorijoje.

 

Žino šeimos planavimo politikos priemones Kinijoje.

3. Kinijos ūkio apžvalga

 

 

 

Laisvosios ekonominės zonos

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 32 p., 7 užd., 8 užd.(1, 2), 9 užd. (1, 2).

 

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 33 p., 10 užd.(1, 2).

Vad. ŽEMĖ, II d. 237 p.

2 užd. (14, 15), 3 užd..

Žino aukščiausio ir žemiausio ekonomikos lygio sritis Kinijoje.

Paaiškina laisvųjų ekonominių zonų svarbą Kinijos ūkio plėtrai.

 

Žino, kokie gaminiai nuo senų senovės garsino Kiniją.

4. Japonijos gamta

Seisminė zona, evakuacija, ankstyvojo perspėjimo sistema, taifūnai.

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 34 p., 11 užd.(1–4); 35 p. 11 užd. (5).

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 226 p.

2, 4 iliustracijos analizė.

Įvertina Japonijos geografinę padėtį.

 

Žino Japoniją užgriūvančias negandas ir jų padarinius.

5. Gyventojų gausa ir erdvės stygius

 

 

Miestų santalkos, dirbtinės salos.

 

 

 

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 35 p., 12 užd., 13 užd. (1–3).

 

 

 

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 228 p.

2, 3 iliustracijos analizė;

229 p. 1–3 užd..

Žemėlapyje rodo didžiausius Japonijos miestus ir jų santalkas.

 

Paaiškina, kaip japonai sprendžia gyvenamosios erdvės stygiaus problemas.

 

Žino japonų transporto ypatumus.

6. Japonija – ekonomikos galiūnė

 

Japonų stebuklas, žaliava, gatava produkcija, pramoniniai robotai, žvejybos laivynas.

 

Užd. sąs. ŽEMĖ, II d. 36 p., 14 užd.(1, 2), 15 užd. (1, 2), 16 užd. (1).

 

Vad. ŽEMĖ, II d. 232 p.

1, 2 iliustracijos analizė;

233 p. 5 iliustracijos analizė.

Paaiškina „japonų stebuklas“ sąvoką.

Įvertina Japonijos ūkio lygį pasaulyje.

 

Paaiškina, kodėl Lietuvoje ir pasaulyje taip plačiai paplito japonų produkcija.

 

© UAB Penki Kontinentai 2004. Visos teisės saugomos. Webmaster