Naujienos

Svetainė paleista:
2004 m. vasario 2d.

 

TARPTAUTINĖ GEOGRAFIJOS MOKYMO CHARTIJA

Tarptautinės geografų sąjungos Geografijos mokymo komisija,
   Tikėdamasi,
kad geografijos mokymas padės ugdyti piliečių atsakomybę ir aktyvumą dabarties ir ateities pasauliui,
   Suprasdama,
kad geografija gali informuoti, suteikti galimy­bes pažinti, skatinti domėtis ,
   Įsisąmonindama,
kad esant efektyviam tarptautiniam bendradar­biavimui sprendžiant ekonomikos, politikos, kultū­ros ir aplinkos problemas besimokantieji nori įgyti apie pasaulį vis daugiau žinių,
   Susirūpinusi,
kad geografijos mokymas kai kur pasaulyje yra nepatenkinamas, o kai kur yra struktūros trūkumų, nėra darnumo,
   Pasirengusi
padėti kolegoms likviduoti geografinį neraštin­gumą;
   Remdama
principus, patvirtintus:

  • Jungtinių Tautų deklaracijoje;
  • Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;
  • UNESCO konstitucijoje;
  • UNESCO rekomendacijoje apie švietimo įtaką tarptautiniam tarpusavio supratimui, bendradar­biavimui ir taikai;
  • Vaiko teisių deklaracijoje;
  • tarptautiniuose susitarimuose, daugelio valstybių programose ir pareiškimuose apie geografijos mokymą,

   šią Geografijos mokymo tarptautine chartiją siūlo pasaulio žmonių dėmesiui.

Problemos ir atsakymai

Prieštaravimų ir problemų, su kuriomis susiduria pasaulis, sprendimas reikalauja daugelio kartų žmonių ryžto. Visi toliau išvardinti dalykai siejasi su geografija:

gyventojų dinamika, mityba, badas, urbanizacija, socialinis ekonominis pasiskirstymas, neraštingumas, skurdas, nedarbas, pabėgėliai, žmonės be pilietybės, žmogaus teisių pažeidimai, ligos, nusikaltimai, nevienodos vyrų ir moterų teisės, migracija, gyvūnijos ir augalijos nykimas, dirvų erozija, dykumų plėtimasis, gamtos katastrofos, toksinis ir branduolinis teršimas/ klimato kitimas, atmosferos, vandens teršimas, ozono skylės, išteklių stoka, augimo ribos, žemės naudojimas, etniniai konfliktai, nacionalizmas ir globalizacija „Žemės erdvėlaivyje".

Šie dalykai siūlomi aiškinti geografijos moky­tojams, kuriems patikėta teikti žmonėms viltį, pasitikėjimą dirbti dėl geresnio gyvenimo pasaulyje.

Kad vyrautų taika ir teisingumas tarp pasaulio žmonių ir kad išsaugotume gamtą, geografijos mokytojai turėtų orientuotis ir į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į

25-ąjį straipsnį

  1. Kiekvienas turi teisę į garantuotą jam (jai) ir jo (jos) seimai sveikatą ir gerovę: maistą, drabužius, butą ir medicininį aprūpinimą, sociali­nius patarnavimus, teisę būti aprūpintam nedarbo, ligos, našlystės, senyvo amžiaus atvejais, kitais gyvenimo pablogė­jimo atvejais, nepriklausančiais nuo jo(jos);

26-ąjį straipsnį

  1. Kiekvienas turi teisę į mokslą...
  2. Mokslas turi būti skiriamas asmenybei visapusiškai ugdyti, stiprinti žmogaus teises bei pagrindines laisves. Jis turi ugdyti tolerantiškumą, draugystę, tautų, rasinių ir religinių grupių tarpusavio supratimą ir prisidėti prie Jungtinių Tautų pastangų saugoti taiką.

Teisė į mokslą aprėpia ir teisę į kokybišką geografijos mokymą, kuris skatina išlaikyti regio­ninio ir tautinio identiteto pusiausvyrą, numatyti tarptautines bei globalines perspektyvas.

Geografijos koncepcijos ir problemos

Geografija – tai mokslas, siekiantis paaiškinti teritorijų įvairovę, gyventojų, įvykių ir reiškinių procesus Žemės paviršiuje. Geografija siejama su žmogaus ir aplinkos ryšiais, jų išsidėstymu tam tikrose teritorijose. Geografijos mokslas sietinas su problemų gausa, akiračio platumu, metodo­logijos įvairove, darna su kitomis disciplinomis įskaitant gamtos ir socialinius mokslus, o ateityje – ir žmogaus bei gamtos ryšių reguliavimą.

Geografai nuolat klausia:

  • Kur tai yra?
  • Kaip tai atrodo?
  • Kodėl tai yra  čia?
  • Kaip tai įvyko?
  • Kokią tai turi reikšmę (įtaką)?
  • Kaip tai galėtų įtakoti abipusę - žmogaus ir gamtinės aplinkos - naudą?

Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus, turime tirti Žemės reiškinių erdvinį pasiskirstymą ir jų diferenciaciją, geografinę padėtį, tarpusavio ryšį. Dabartinę situaciją aiškina du šaltiniai: istorija ir dabartis. Šitaip galima nustatyti dabartines geog­rafinių reiškinių tendencijas, jų ateities raidą.

Geografijos studįjų pagrindinės idėjos yra:

  • Iš(si)dėstymas ir pasiskirstymas;
  • Teritorija;
  • Žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšys;
  • Erdvinė sąveika;
  • Regionas

Iš(si)dėstymas ir  pasiskirstymas Žmonės ir geografijos objektai turi skirtingą absoliutinę ir santykinę padėtį Žemėje. Šis išsidėstymas yra susijęs su prekių, žmonių, informacijos bei idėjų judėjimo srautais ir padeda paaiškinti reiškinių pasiskirstymą. Žinios apie žmonių ir ūkio išsidėstymą yra būtina vietinių, regioninių, nacionalinių ir globalinių reiškinių tarpusavio priklausomybės supratimo sąlyga.

Teritorija

Kiekviena teritorija turi skirtingų gamtinių ir antropologinių bruožų. Gamtos požymiai – tai reljefo formos, dirvožemiai, klimatas, vandenys, augalija, gyvūnu ir žmonių gyvenimas. Žmonės kuria kultūras, gyvenvietes, socialines ir ekonomi­nes sistemas bei gyvenimo būdą pagal savo įsitikinimus ir filosofiją. Teritorijų ir aplinkos suvokimas, gyventojų elgsenos bruožų pažinimas yra žmonių ir aplinkos tarpusavio sąveikos supratimo pamatas.

Žmogaus ir aplinkos ryšiai

Gamtinę aplinką žmonės naudoja įvairiai. Savo veikla jie kuria skirtingus kultūrinius landšaftus (kraštovaizdžius). Viena, žmones veikia jų gamtinė aplinka, kita, patys žmonės keičia aplinką į kultūriškai skirtingą, kurioje yra harmoningi kraštovaizdžiai ir konfliktiniai kraštovaizdžiai. Erd­vinių tarpusavio ryšių komplekso supratimas padeda planuoti aplinką, ją valdyti ir saugoti.

Erdviniai tarpusavio ryšiai

Pasaulyje įvairūs ištekliai pasiskirstę netolygiai. Nėra šalies, kuri būtų jais visiškai apsirūpinusi. Ištekliais ir informacija pasikeisti teritorijos yra sujungtos transporto ir ryšių sistemomis. Erdvės sąveikų įžvalga padeda plėtotis kooperacijai, keistis prekėmis ir informacija, vykstant pačių gyventojų migracijai, leidžia spręsti šiandienos problemas, tobulinti regioninius, nacionalinius ir tarpusavio ryšius bei kooperaciją.

Regionas

Regionas yra tam tikrais kriterijais apibūdinama teritorija. Politiniai kriterijai (požymiai) nusako, pavyzdžiui, valstybes ir miestus, gamtiniai – klimato ir augalijos zonas, socialiniai ekonominiai kriterijai apibrėžia „išsivysčiusias" ir „mažiau išsivysčiusias" šalis. Regionai kinta erdvės ir laiko požiūriais. Ištyrę regionus kaip atskirus vienetus, jų vystymąsi galima valdyti (reguliuoti). Geografai regionus apibūdina įvairiai – nuo vietinių ir nacionalinių iki žemynų ir globalinių. Regionų integruotos sistemos leidžia kurti pasaulio ekosistemos idėją. Skirtingų regionų struktūrų ir procesų supratimas globalinėje sistemoje padeda suvokti gyventojų nacionalinį ir regioninį savitumą, jų vystymosi perspektyvas.

Geografijos reikšmė švietimo sistemoje

Geografija yra svarbi dviem požiūriais: padeda asmenybei ugdytis, prisideda prie tarptautinių, aplinkos ir vystymosi problemų sprendimo.

Geografija ir asmenybės ugdymas

Net jei žinių, įgūdžių, požiūrių ir vertybių raida yra vieningas švietimo procesas, šie aspektai gali būti suskirstyti į tris tikslų grupes. Mokydamiesi geografijos mokiniai yra skatinami plėsti ir gilinti žinias, ugdyti [gūdžius, požiūrius, suprasti vertybes.

Žinios ir supratimas apie:

  • teritorijas ir išdėstymą; tai leistų suprasti geografines sistemos nacionalinių ir tarptautinių reiškinių bei įvykių išdėstymo tvarką, erdvinių ryšių pagrindus;
  • pagrindines gamtines Žemes sistemas (reljefo formas, dirvožemius, vandenis, klimatą, auga­liją), vienos ekosistemos ir atskirų ekosistemų ryšius;
  • svarbiausias socialines ekonomines Žemes sistemas (žemes ūkj, gyvenvietes, transportą, pramone, prekybą,' energetiką, gyventojus ir kitas), jų išdėstymą. Tai leidžia suprasti, pirma, gamtinių sąlygų įtaką žmonių ūkinei veiklai ir, antra, - skirtingus aplinkos korimo būdus (priklausomai nuo kultūros vertybių, religinių Įsitikinimų, technikos, ekonomikos bei politikos sistemų ir kt.);
  • Žemės gyventojų ir jų bendruomenių skirtumus vertinant žmonijos kultūrų turtingumą;
  • šalies ir gyvenamojo regiono, kaip kasdieninės veiklos erdvės, struktūrą ir jame vykstančius procesus;
  • globalinės tarpusavio priklausomybės galimybes ir prieštaravimus.

Įgūdžiai:

   naudoti žodinius, kiekybinius ir simbolinius duomenis (tekstus, paveikslėlius, grafikus, lenteles, diagramas ir žemėlapius);
   naudotis ekspediciniais (lauko) stebėjimais, gyventojų apklausa, antriniais šaltiniais, statistika, sudaryti žemėlapius;
   diskutuoti, samprotauti, tirti įvairias geografines temas – nuo vietinių iki tarptautinių. Tokie tyrimo procesai skatintų jaunuomenę:

  • suprasti bei pateikti klausimus ir formuluoti problemą;
  • rinkti ir grupuoti žinias;
  • apdoroti duomenis;
  • aiškinti duomenis;
  • įvertinti duomenis;
  • apibendrinti;
  • išsakyti nuomonę;
  • nusakyti sprendimą;
  • spręsti problemą;
  • kartu su grupe vertinti situacijas;
  • nesutikti su neteisingu požiūriu.

Taigi geografija skatina raštingumą,  iškalbą, kiekybinių ir grafinių metodų išmanymą. Ji taip pat prisideda prie asmeninio ir socialinio kompetentingumo ugdymo, ypač kasdienio gy­venimo sampratos, tarptautinio gyvenimo suvo­kimo.

Požiūriai ir vertybės, skatinančios:

  • susidomėjimą supančios gamtinės ir socialinės Žemės aplinkos skirtingais bruožais;
  • pasaulio gamtos žavesio pajautimą ir žmonių skirtingo gyvenimo sąlygų supratimą;
  • rūpesti gyvenamosios aplinkos planavimo ko­kybe ir gamtinės aplinkos būsimoms kartoms išsaugojimu;
  • požiūrių ir vertybių svarbos supratimą priimant sprendimus;
  • pasirengimą atsakingai ir kompetentingai nau­doti geografijos žinias ir įgūdžius asmeniniame, profesiniame ir visuomeniniame gyvenime;
  • paisyti visų žmonių lygių teisių;
  • spręsti vietos, regiono, valstybės ir tarptautines problemas remiantis 'Visuotine žmogaus teisių deklaracija".

Geografija ir mokymas apie tarptautines, aplinkos ir vystymosi problemas

Mokymas apie tarptautines problemas

Geografijos mokymas labai prisideda prie mokymo internacionalumo, apibūdinto Rekomen­dacijose dėl tarptautinio supratimo, bendradarbia­vimo ir taikos; taip pat šis mokymas siejamas su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis (UNESCO XVIII konferencija, 1974 m. lapkričio 19). Geografijos mokymas ypač padeda visų nacijų, rasių ir religinių grupių tarpusavio supratimui, tolerantiškumui ir draugystei, prisideda prie Jungtinių Tautų taikos palaikymo bei nuolat skatina:

  1. visų mokymo lygių bei formų tarptautinį pobūdį ir globalines perspektyvas;
  2. supratimą ir pagarbą visiems žmonėms, jų kultūroms, civilizacijoms, vertybėms ir gyvenimo būdui, įskaitant kiekvienos šalies etninę kultūrą ir kitų šalių etnines kultūras;
  3. didėjančios globalinės tautų ir valstybių tarpusavio priklausmybės supratimą;
  4. galimybes palaikyti tarpusavio ryšius;
  5. individų, socialinių grupių ir tautų teisių ir pareigų supratimą;
  6. suvokimą apie tarptautinio solidarumo ir bendradarbiavimo būtinumą;
  7. pasirengimą daliai asmenų spręsti jų bendruomenių, šalių ir viso pasaulio proble­mas.

Mokymas apie aplinką ir vystymąsi Jungtinių Tautų Aplinkos ir vystymo konferencijos, kuri įvyko 1991 m. kovo 18 d. Ženevoje, organizacinis komitetas ataskaitoje teigė, kad visų lygių ir visų žmonių mokymas apie aplinką ir vystymąsi yra lemiamas laiduojant nuolatinį pasaulio vystymąsi. „Išsamesnės žinios leidžia suprasti, kas yra reikšminga, mažinant aplinkos nuostolius ir sprendžiant ateities problemas. Todėl pirmiausia reikia stiprinti visų šalių, ypač besivystančių, švietimo sistemą, pertvarkyti mokymą apie aplinką ir vystymąsi“. Geografijos mokymas leidžia žmonėms suvokti savo elgesio poveikį bei suprasti, kaip galima nesunkiai pasiekti gerų rezultatų, priimti esminius sprendimus apie aplinką bei savo veiksmais vystyti aplinkos etiką.

Geografijos mokymo turinys ir koncepcijos

Geografijos mokymo programos pasaulyje paprastai sudarytos dviem būdais: kaip regioninės studijos ir kaip teminės studijos. Abi kryptys – regioninė ir teminė – yra gerai teoriškai pagrįstos. Mokant teorija yra naudojama realiam pasauliui atskleisti. Moksleiviai skatinami klausti ir domėtis. Taip greičiau jie pajunta esmę, mokosi apibend­rinti.

Regioninės studijos
Regionines studijas sudaro šios dalys:

  • Vietinė bendruomenė
  • Gimtasis rajonas
  • Valstybė, kurioje gyvename
  • Žemynas, kuriame gyvename
  • Kiti žemynai arba regionų grupės
  • Pasaulis
  • Globalinės struktūros

Visų lygių regionų atrankos principai gali būti šie:

decentrizmas – atrenkami regionai, nepasižymintys valstybiniu (nacionaliniu) arba kontinentiniu centrizmu;
motyvavimas – atrenkami regionai pagal įdomumą studentams ir dabarties įvykių aktualu­mą;
dydžių santykiai – atrenkami regionai turi būti įvairūs – nuo vietinių iki globalinių;
įvairovė – atrenkami regionai, apimantys įvairias teritorijas, kurios skiriasi gamtine aplinka, žmonių veikla, kultūra, socialine ekonomine sistema bei išsivystymo ir stabilumo lygiu;
prasmingumas – regionai atrenkami atsižvel­giant į visuomeninio, profesinio ir asmeninio gyvenimo svarbumą;
atsakomybė – atrenkami regionai, kurie padeda besimokantiems suprasti ir prisiimti atsakomybę už veiksmus vietiniu ir globaliniu  mastu.

Tautinio savitumo ir tarptautinio bendradar­biavimo samprata bei puoselėjimas yra svarbus regioninių studijų uždavinys. Regioninės studijos turi skatinti internacionalizaciją ir globalizaciją, suvokti regioninio separatizmo pražūtingumą.

Teminės studijos

Teminės studijos remiasi regioniniu pagrindu. Geografijos teminių studijų programos turi būti sistematinės, besiremiančios probleminiu ir siste­miniu struktūriniu požiūriais.

  1. sistematinis požiūris į gamtą ir visuomeninę (žmogaus) geografiją.
    Gamtinė  geografija  apima:

geomorfologiją,
hidrologiją,
klimato geografiją,
gyvūnų, geografiją (biogeografiją),
gamtinę ekologiją.

Visuomeninė  geografija  apima:

gyventojų geografiją,
ekonominę (ūkio) geografiją,
miestų geografiją,
socialinę geografiją,
istorinę geografiją,
kultūrų geografiją,
kaimų geografiją,
politinę geografiją,
žmogaus ekologiją.

  1. probleminis požiūris yra siejamas su geografijos mokslo ir dabarties gyvenimo aktuali­jomis. Tai gali aprėpti vietines, regionines, valstybės (nacionalinio) ir globalinio masto problemas. Tokios studijos būtų apie:

aplinkos kokybę,
visuomenės erdvinius skirtumus,
katastrofas ir nelaimes,
globalinius pakitimus,
gyventojų kitimą,
urbanizaciją,
bado reguliavimą,
energetikos reguliavimą,
rasių, religijų, vyrų ir moterų lygiateisiškumą,
augimo galimybes,
krizinius regionus (socialinius, gamtinius, eko­nominius) konfliktus ,
vystymo(si) problemas ir strategiją,
stabilų vystymą(si).

  1. sisteminis struktūrinis požiūris yra siejamas su mokymu apie gamtines, visuomenines ir ekologines sistemas.

Gamtinės sistemos:

landšafto,
dirvožemio,
klimato,
hidrologinės ir
biotinės.

Visuomeninėms sistemoms priskiriamos visuo­menės organizacijos socialinės ekonominės ir kultūrinės sistemos, kaip antai:

žemės ūkio,
pramonės ir aptarnavimo,
gyvenviečių,
transporto ir prekybos,
socialinės.

 Ekologinės sistemos

Reiškiniai, įtakojantys stabilų vystymąsi, gali būti tiriami integruotomis visuomenės ir gamtos sistemomis, įeinančiomis j bendrą ekosistemą.

 Požiūrio pasirinkimas

Siūloma mokymo filosofija suteikia galimybę pasirinkti vieną iš jų arba kombinuotą sistemą. Nepriklausomai nuo to, kokia sistema būtų/ pasirinkta, studijos turi skatinti studentus klausti ir tirti. Ypač svarbu, kad ugdydamiesi geografijos įgūdžius studentai spręstų dabarties ir būsimas erdvinio organizavimo problemas. Šiuo požiūriu geografijos mokymo programos turi įtaką politiniam socialiniam, etiniam, asmenybės, humanitariniam, estetiniam ir aplinkos apsaugos auklėjimui.

Įgyvendinimo principai ir strategija

Dalyko mokytojai

Mokykloje, kolegijose, gimnazijose geografijos gali mokyti tiktai kompetentingas dalyko mokytojas. Mokytojas yra svarbus mokymo proceso dalyvis .
Gyvenimas reikalauja, kad geografijos mokytojas būtų, gerai pasirengęs ne tik dalykiškai, bet ir metodiškai.
Didėjant žinių poreikiui, geografas turėtų nuolat rūpintis savo kvalifikacija ir tobulinti:

Žinias ir sampratą apie

  • geografiją   kaip   besivystančią   discipliną   (kon­cepcijas,  turinj,  požiūrius  ir įgūdžius),
  • švietimo  ir mokymo socialinį  kontekstą,
  • besimokančiųjų   poreikius,   interesus,   lūkesčius ir teises,
  • studentų mokymąsi (pažintinį, emocinį, psicho­motorinį),
  • programos  principus.

 Įgūdžius apie:

  • pamokos,    jos    dalių,    kursų    ir    programų planavimą,
  • naujų  metodų  tinkamą  taikymą,
  • besimokančiųjų  įtraukimą  į  mokomuosius eks­perimentus,
  • tinkamą   šaltinių   ir   informacijos   atranką   ir naudojimą,
  • dėstomų  kursų   tobulinimą  ir keitimą.

Vertybes ir požiūrius, kurie skatina:

  • geografijos,  kaip švietimo  būdo,  potencialą,
  • besimokančiųjų  geografinį  švietimąsi,
  • paties geografijos mokymo ir geografų asmeninį ir profesinį augimą,
  • visų   besimokančiųjų   lygiateisiškumą   gauti   geografinį  išprusimą.

Savarankiškas dalykas

Kad tinkamai pasirengtume ateičiai, geografija turi būti pripažinta pagrindiniu dalyku ir pradinėse, ir vidurinėse mokyklos klasėse. Vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose geografiją turėtų dėstyti mokytojai – geografijos specialistai. Geografija – tai gamtos ir visuomenės mokslų tiltas. Geografijos klausimams atsakyti gali prireikti kitų disciplinų žinių, tarp jų – iš geologijos, hidrologijos, biologijos, istorijos, sociologijos, politikos ir ekonomikos. Ten, kur vietos sąlygos reikalauja, kad tam tikro amžiaus arba (istorijos) periode mokiniai mokytųsi pagal kombinuoto arba integruoto mokymo programas, geografijos programose turi būti tikslesni paaiškinimai naudojantis šios Tarptautinės chartijos pasiūlyta sistema.

Privalomi ir papildomi kursai

Svarbiausia, kad vaikai per visus mokyklinius metus turėtų vienodą geografinių studijų programą. Tai turėtų padėti besimokantiems pasirengti asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui.

Laiko paskirstymas

Išdėstant geografijos mokymo dalyko programą laiko atžvilgiu turi būti atsižvelgta į kitų mokymo dalykų programų turinį. Tvarkaraštis (pagal laiką) turi garantuoti nuoseklų geografijos mokymą per visus mokslo metus. Reikia numatyti ilgesnius laiko tarpus (ar periodus) atlikti projektinius darbus ar lauko tyrimus. Tai iš mokytojų reikalauja tobulinti tyrimus, kurie padėtų besimokantiems įžvelgti dabarties ir ateities problemų esmę. 

Mokymo ir mokymosi turinys

Patikimų informacijos ir žinių šaltinių tradicinių ir naujausių - panaudojimas yra labai svarbus dalykas, kad mokiniai susidarytų realų pasaulio vaizdą. Tarptautinė geografijos švietėjų bendruomenė turėtų padėti moksleiviams įgyti kokybiškų mokymo ir mokymosi žinių. 

Geografija – dalykas visiems

Geografija reikšminga visų žmonių mokymui. Daugiau dėmesio programų sudarytojai privalo skirti besidomintiems geografija moksleiviams ir tiems, kurių poreikiai bei interesai mokantis kinta.

Daugelis geografijos mokymo aspektų yra bendri visiems mokymo lygiams, tačiau yra ir reikalavimų, kurie būdingi pradiniam, viduriniam, aukštesniajam mokymui, suaugusiųjų švietimui bei kvalifikacijos tobulinimui.

Pradinis mokymas

Vaikai mėgsta mokytis tyrinėdami aplinką ir žaisdami. Jie atviri įspūdžiams, dėl to svarbu pradėti supažindinti juos su žmonių gyvenimo būdu, kultūra, tradicijomis. Taip geografijos mokymas atitinka pagrindinius Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracijos teiginius: "Vaiką turi saugoti įstatymas, jį turi globoti visi: jį būtina ugdyti normalioje aplinkoje, laisvės ir orumo sąlygomis fiziškai, protiškai, dvasiškai, morališkai, socialiai".

Vidurinis mokymas

Jaunuomenei bręstant, jos abstraktaus mąstymo galimybių daugėja. Patirtį plėtoti padeda abstraktūs informacijos šaltiniai. Skatinant domėtis pasaulio bendruomenės ateitimi, galima išvengti žinių ir poelgių (elgesio) atskirumo, siekti žinių perima­mumo, skatinti pažinti aplinką, stiprinti įsiparei­gojimus regionui ir valstybei, matyti kultūros ir pasaulio perspektyvas.

Aukštasis mokymas

Daugelis žmonių, kurie pradeda aukštojo mokslo studijas, galės įtakoti visuomenės gyvenimą. Tai reikalaus iš jų kompetentingumo, valstybės ir tarptautinių reikalų išmanymo. Kokios bebūtu jų pagrindinės studijos, visose aukštosiose mokyklose privalu mokytis ir geografijos. Tai ypač svarbu ketinantiems tapti mokytojais. Geografijos moky­tojams naudinga mokėti ir užsienio kalbą.

Suaugusiųjų ir įvairių grupių mokymas

Geografijos žinios prasmingos žmonijos evoliu­cijai ir padeda kasdieniniam gyvenimui. Darbinin­kai, darbdaviai, vartotojai, miestiečiai, visi žmonės privalo įžvelgti aplinkos ir tarptautinio gyvenimo įtaką jų pačių sprendimams ir gyvenimui. Tik šitaip atsiras tarptautinės kooperacijos, nuolatinio vystymosi ir teisingos pasaulio tvarkos pamatas. Geografijos žinios padeda žmonėms gyventi. Jos tinka visų lygių mokymosi įstaigoms.

Geografijos mokymo  tyrimas

Geografijos tyrimai padės tobulinti pradžios, vidurinių, aukštesniųjų (gimnazijų), specialiųjų mokyklų mokymą ir suaugusiųjų švietimą. Kad geografijos tyrimai būtų efektyvūs, būtina derinti teorijos ir praktikos žinias.

Teoriniai tyrimai susiję su geografijos mokymo pagrindinių teorijų plėtra. Šie tyrimai padeda išanalizuoti geografijos mokymo pagrindus, tokius kaip vaikų erdvinis mąstymas, aplinkos suvokimas ir požiūris į tautas, teritorijas.

Taikomieji tyrimai susiję su geografijos mokymo praktika, mokymo turinio, mokymo metodų kaita, naujomis informacinėmis technolo­gijomis , aplinka ir vystymusi.

Būtina, kad pasirinkdami tyrimo objektus, tyrimo planą glaudžiai bendradarbiautų mokslininkai, mo­kytojai ir švietimo specialistai. Taikomųjų tyrimų rezultatai turėtų būti propaguojami, apmąstomi.

Tyrimų metodai

Tyrimai turi svarbią reikšme visų lygių geografijos mokymui tobulinti. Empiriniai tyrimai gali būti taikomi pirmiausia aukštosiose mokymo įstaigose. Mokyklose ,visiems mokytojams suteikia­mos galimybės plėtoti ir tobulinti mokymo procesą, programas, priemones. Tai gali būti:

  • proceso tyrimai,
  • empiriniai tyrimai,
  • hermeneutiniai (palyginimo) tyrimai.
  • Metodika pasirenkama atsižvelgiant į tyrimo objektą ir į konkretaus tyrimo uždavinius.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Geografijos mokymas sudaro unikalias galimy­bes globalinėms perspektyvoms numatyti. Geogra­fijos mokytojai turi remti Helsinkio sutarties (1977 m.) tikslus, skatinančius dvišalį (daugiašalį) keitimąsi patirtimi, mokymo metodus taikomus visų lygių mokykloms. Mokymo įstaigos gali keistis mokymo programomis, mokymo priemonėmis, geografijos tyrimų rezultatais, pedagogikos ir metodikos naujovėmis. Visų šalių geografijos mokytojai ir švietėjai skatinami mąstyti, ugdytis naują požiūrį per Tarptautinės geografų sąjungos Geografijos mokymo komisiją ir daugelį kitų tarptautinių institucijų.

Deklaracija

Šią Tarptautine Chartiją parengė Tarptautinės Geografų Sąjungos Geografijos mokymo komisija ir aptarė pasaulio pedagogai geografai. Ji buvo priimta Tarptautinės Geografų Sąjungos Genera­linės Asamblėjos XXVII Tarptautiniame geografų kongrese, Vašingtone D.C. JAV, 1992 m. rugpjūtyje.

Prof.Dr.Hatrwig  Haubrich   Tarptautinės   Geogra­fų   Sąjungos   Geografijos   mokymo   komisijos  pir­mininkas
Rengiant Chartiją, ją svarstant dalyvavo ir į lietuvių kalbą vertė prof. hab. dr. Stasys Vaitekūnas
Tarptautinės geografų sąjungos Geografijos mokymo komisijos narys korespondentas

 

© UAB Penki Kontinentai 2004. Visos teisės saugomos. Webmaster