Naujienos

Svetainė paleista:
2004 m. vasario 2d.

 

Sąrašas Sekantis

Išsilavinimo standartai - IX–X klasė

Moksleivių pasiekimams geografijoje įvertinti tikrinami trejopi gebėjimai. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su praktiniais darbais, trečioji – su problemų sprendimu.

Esminis                 gebėjimas

Reikalavimai moksleiviams

 

                             I. Geografinis pažinimas.

Naudojasi įvairiais informaciniais šaltiniais, juos apdoroja ir pateikia kitiems.

1.1. Išmano Lietuvos geografinio pažinimo raidą, geba nurodyti žymiausius mokslininkus jų nuveiktus darbus.

1.2. Lygina ir vertina senuosius žemėlapius su dabartiniais (nurodo keletą panašumų ir skirtumų).

1.3. Analizuoja gamtinį geografinį profilį, moka naudotis įvairia (žemėlapiais, planais, gaubliais, blokdiagramomis, aeronuotraukomis, kosminėmis nuotraukoms, GIS) kartografine medžiaga.

                           

                             II. Gamtinė geografija.

Įvertina Žemės geografinės sferos kaip vientisos sistemos globalinius, ir ekologinius aspektus.

2.1. Remiantis geochronologine lentele ir Lietuvos žemės gelmių pjūviu nustato pagrindinių sistemų sluoksnius. Nurodo kernų ir atodangų reikšmę tyrinėjant žemės gelmes.

2.2. Paaiškina Lietuvos paviršiaus susidarymo priežastis, parodo gamtiniame žemėlapyje  didžiausias aukštumas ir žemumas.

2.3. Paaiškina erozinio, karstinio ir eolinio paviršiaus susidarymo priežastis, nurodo jų paplitimo rajonus.

2.4. Nusako žmogaus teigiamą ir neigiamą įtaką žemės paviršiui.

2.5. Nurodo klimato veiksnių: saulės radiacijos, oro masių judėjimo, žemės paviršiaus formos, geografinės padėties įtaką Lietuvos klimatui.

2.6. Nurodo tiesioginės ir išsklaidytos saulės radiacijos prietaką į žemės paviršių bei jų įtaką klimato formavimuisi.

2.7. Žino pagrindines oro mases, nurodo jų įtaką klimatui. Paaiškina šiltų, šaltų bei okliuzijos frontų susidarymo priežastis, parodo juos sinoptiniuose žemėlapiuose.

2.8. Lygina dviejų Lietuvos skirtingų vietovių klimatą apibūdinančius meteorologijos elementus: vėjus, kritulius, oro temperatūrą bei pateikia

 išvadas.

2.9. Nusako Baltijos jūros ir Kuršių Marių fizines geografines ypatybes, ūkinę reikšmę bei ekologinę būklę.

2.10. Nurodo hidrografinio tinko sudėtį ir ypatumus, vidaus vandenų panaudojimą ir apsaugą. Apibūdina upę ar ežerą (pagal planą) bei pateikia jų ūkinį įvertinimą.

2.11. Žino dirvožemio, gruntinių ir artezinių (tarpsluoksninių) vandenų susidarymą ir nurodo reikšmę žmogui bei gamtai.

2.12. Žino pelkių susidarymo sąlygas, skiria aukštapelkę nuo žemapelkės. 

2.13. Paaiškina jaurėjimo, velėnėjimo, pelkėjimo dirvodaros proceso įtaką dirvožemio susidarymui. Žino dirvožemių gerinimo būdus.

2.14. Nurodo augalijos ir gyvūnijos įvairovę bei pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje. Parodo gamtiniame žemėlapyje didžiausius miškų masyvus.

2.15. Žino Lietuvos saugomas teritorijas: rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus bei parodo jų pavyzdžių gamtiniame žemėlapyje.

 

                             III.Visuomeninė geografija

Apibūdina pasaulio valstybių istorinius, politinius, etninius aspektus. Interpretuoja Lietuvos padėtį Pasaulyje.

Analizuoja teritorinį  pasaulio žmonių pasiskirstymą, bei nurodo antropologinius, socialinius, tautinius išskirtinumus.

Pateikia bendrą pasaulio ūkio samprata, apibūdina atskiras ūkio šakas, interpretuoja Lietuvą pasaulio ūkio sistemoje.

3.1. Žino Lietuvos ir pasaulio gyventojų skaičių. Paaiškina netolygaus gyventojų pasiskirstymo Žemėje priežastis bei parodo žemėlapyje tankiausiai ir rečiausiais apgyvendintas teritorijas.

3.2. Apskaičiuoja ir grafiškai pavaizduoja gyventojų demografinių rodiklių kaitą (gimstamumą, mirtingumą ir natūralų prieaugį).

3.3. Analizuoja gyventojų sudėtį (rasinę, tautinę, kalbinę),  demografinę (pagal lytį ir amžių) ir sociokultūrinę (profesinę, darbingo amžiaus, religijos, gyvenimo mieste ir kaime) struktūrą.

3.4. Remiantis statistikos duomenimis įvertina demografinio sprogimo ir krizių rajonus, įvardina problemas bei pasiūlo sprendimo būdus. Žino demografinės kaitos pakopas.

3.5. Žino ir įvertina Lietuvos bei pasaulio gyventojų migracijų rūšis (emigracija, imigracija, deportacija, repatriacija), nurodo pagrindines migracijos kryptis (valstybės viduje ir tarp valstybių).

3.6. Paaiškina urbanizacijos procesus (aglomeracijas, megalopolius), parodo žemėlapyje didžiausius Lietuvos ir pasaulio miestus. Nurodo miestų pranašumus ir trūkumus.

3.7. Nusako gyventojų užimtumą ūkio šakose. Sieja gyventojų užimtumą, verslą ir gyvenimo sąlygas su gamtiniais veiksniais.

3.8. Remiantis statistikos duomenimis lygina ir vertina Lietuvos ir pasaulio valstybių socialinės raidos rodiklius (gyvenimo trukmę, mokymosi trukmę, gyvenimo lygį).

3.9. Įvardina gyventojų nedarbo priežastis (socialines, ekonomines) ir pasiūlo galimus sprendimo būdus.

3.10. Žino pasaulines (krikščionybę, islamą, budizmą) ir etnines (induizmą, judaizmą) religijas, jų kilmės centrus bei paplitimą.

3.11. Nurodo religijų išplitimo priežastis, bendrais bruožais įvertina skelbiamas tiesas ir siekius, analizuoja religijų žemėlapius.

3.12. Išmano pasaulio kultūros sritis, esminius kultūros bruožus bei  nurodo kultūrų išplitimo regionus.

3.13. Paaiškina ūkio formavimosi raidą (XVIII a. – XIX a. agrarinio, XIX a. antroji pusė - XX a. pirmoji pusė industrinio, XX a. iki šių dienų postindustrinio ūko dominavimas).

3.14. Nurodo pagrindinius valstybę nusakančius požymius (nuolatiniai gyventojai, teritorija, valdžia). Paaiškina sienų delimitacijos ir demarkacijos būtinumą.

3.15. Parodo politiniame žemėlapyje didžiausias ir mažiausias (plotu bei gyventojų skaičiumi) pasaulio valstybes.

3.16. Lygina ir pasako savo nuomonę apie pagrindines valstybių valdymo formas (monarchijas ir respublikas), pateikia jų pavyzdžių.

3.17. Apibūdina Pasaulio politinio žemėlapio raidos etapus ir žino pagrindines valstybių atsiradimo priežastis.

3.18. Žino svarbiausius vykstančius karinius konfliktus, nusako jų kilimo priežastis ir numato sprendimo būdus.

3.19. Paaiškina šiuolaikinio pasaulio ūkio sampratą, apibūdina atskiras ūkio šakas.

3.20. Paaiškiną pasaulio ūkio struktūrą. Interpretuoja Lietuvą bendroje pasaulio ūkio sistemoje.

3.21. Žino pasaulio gamtos (kuro, energetikos, mineralinius), darbo, finansinių, informacinių išteklių įvairovę, jų geografinį pasiskirstymą. Nurodo Lietuvoje esamus gamtos išteklius, pateikia jų ekonominį įvertinimą.

3.22. Analizuoja gamtos išteklių žemėlapius, sugeba pateikti gamtos išteklių panaudojimo galimybes ir problemas.

3.23. Paaiškina bioprodukcino ūkio raidos etapus, žino pagrindinių auginamų kultūrų kilmės centrus.

3.24. Geba nurodyti intensyvaus ir ekstensyvaus bioprodukcinio ūkio ypatumus. Nurodo augalininkystės ir gyvulininkystės paplitimo rajonus, įvertina gamtos sąlygų tinkamumą žemės ūkiui. 

3.25. Paaiškina pasaulio pramonės struktūrą, analizuoja statistinius duomenis (lenteles, grafikus, diagramas).

3.26. Remiantis statistikos duomenimis, lygina valstybes pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir žmogaus išvystymo indeksą (HDI).

3.27. Paaiškina kuro ir energetikos, metalurgijos, mašinų, chemijos, maisto, lengvosios pramonės gamybos rajonus, išskiria progresyvias gamybos tendencijas pasaulio rinkoje.

3.28. Įvardina transporto rūšių pranašumus ir trūkumus, svarbiausius susiekimo kelius bei uostus.

3.29. Nusako paslaugų reikšmę pramonei ir visuomenei, įvardina teritorinę jų  plėtotę, poreikio dažnumą.

3.30. Nagrinėja eksportuojamų ir importuojamų prekių statistinius duomenis, sudaro diagramas, atlieka jų analizę.

3.31. Sudaro gamybinių rūšių tarp ūkio šakų schemą.

3.32. Paaiškinti informacijų skverbimąsi į visas visuomenės sferas, nurodo jos augimo galimybes, bei ekonominę, politinę, socialinę ir buitinę reikšmę.

© UAB Penki Kontinentai 2004. Visos teisės saugomos. Webmaster