Naujienos

Svetainė paleista:
2004 m. vasario 2d.

 

Sąrašas Ankstesnis | Sekantis

Išsilavinimo standartai - VII–VIII klasė

Moksleivių pasiekimams geografijoje įvertinti tikrinami trejopi gebėjimai. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su praktiniais darbais, trečioji – su problemų sprendimu.

Esminis gebėjimas

Reikalavimai moksleiviams

                                     I. Geografinis pažinimas.

Nusako žemynų ir vandenynų atradimų bei tyrinėjimų raida.

Naudojasi įvairia kartografine informacija, lygina ir vertina.

1.1. Žino žemynų atradimų ir tyrinėjimų istorija;  žino žymiausius  keliautojus, jų atradimus bei reikšmę geografijos mokslui.

1.2. pateikia šiandieninių geografijos tyrimų sausumoje ir vandenyne pavyzdžių.

1.3. Žino ir analizuoja Žemės paviršiaus vaizdavimo būdus. Nurodo esminius plano ir žemėlapio panašumus bei skirtumus.

1.4. Paaiškina geografinio tinklo iškraipymus pusrutulių žemėlapyje ir gaublyje.

1.5. Skaito, nagrinėja ir lygina bendruosius geografinius bei teminius žemėlapius. Laisvai naudojasi žemėlapio legenda, savarankiškai lygina įvairaus turinio bei paskirties žemėlapius atskleidžiant geografinius ryšius.

1.6. Geba nustatyti žemėlapyje: atstumus, kryptis, geografines koordinates. Skaičiuoja vietos ir juostinį laiką.

                         

                            II. Gamtinė geografija.

Apibūdina pagrindines Žemės sferas.

Sieja gamtos komponentus ir reiškinius.

2.1. Skiria žemyninę Žemės plutą nuo vandenyninės. Paaiškina litosferos plokščių judėjimo kryptis ir nurodo jų pasekmes. Nurodo faktus, įrodančius praeityje buvusiam vienam žemynui  (Pangėjai).

2.2. Nusako Pasaulių vandenynų susidarymo priežastis.

2.3. Paaiškina nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą, išvardina Lietuvoje randamų uolienų pavyzdžių. 

2.4. Bendrais bruožais nusako vykusias kalnodaras bei pateikia kalnų susidariusių per jas  pavyzdžių.

2.5. Žino didžiųjų reljefo formų išsidėstymą ir priklausomybę nuo paslankių ir stabilių Žemės plutos plotų, randa ryšį tarp naudingųjų iškasenų ir Žemės plutos sandaros.

2.8. Apibūdina fizinį, cheminį, organinį dūlėjimą ir nusako jo poveikį Žemės paviršiui.

2.9. Paaiškina ledynų susidarymo priežastis. Žino svarbiausias ledyno dalis. Apibūdina senovinio apledėjimo įtaką dabartiniam paviršiui.

2.10. Paaiškina,  kaip žmogaus ūkinė veikla keičia Žemės paviršių.

2.11. Paaiškina oro temperatūros ir atmosferos slėgio juostų pasiskirstymo priežastis žemėje ir priklausomybę nuo geografinės platumos bei šilumos juostų.

2.12. Nusako pasatų, musonų, vakarų vėjų susidarymo priežastis bei pasekmes. 

2.13. Paaiškina klimato juostų priklausomybę nuo Saulės šilumos, atmosferos cirkuliacijos, Žemės paviršiaus pobūdžio.

2.14. Moka sudaryti klimatogramas, jas analizuoti, lyginti ir pateikti išvadas. Skaito temperatūrų ir kritulių žemėlapius.

2.15. Nurodo atmosferos apsaugos priemones nuo užterštumo.

2.16. Remiantis gamtiniu žemėlapiu apibūdina Pasaulio vandenyno dugno reljefą, nusako pagrindinius procesus, kurių metu susidaro salos (žemyninės, vulkaninės ir koralinės).

2.17. Žino bangų susidarymo priežastis, paaiškina cunamio bangų reikšmę pakrančių gyventojams.

2.18. Lygina skirtingų vandenynų temperatūrų ir druskingumo pasiskirstymą.

2.19. Nurodo šiltų ir šaltų srovių susidarymo priežastis bei paaiškina jų svarbą klimatui ir gyvajai gamtai.

2.20. Remiantis kritulių pasiskirstymo dėsningumais nusako vidaus vandenų tinklo išsidėstymą žemynuose.

2.21. Apibūdina upių mitybos režimus (sniego, lietaus, požeminių vandenų), paaiškina, kodėl nevienodas įvairių upių režimas. Paaiškina reljefo įtaką upių tėkmei.

2.22. Nurodo upių tinkamumą laivybai, drėkinimui ir elektros energijos gamybai. Nusako pylimų ir užtvankų statymo praktinę reikšmę.

2.23. Paaiškina tektoninių, vulkaninių, užtvenktinų, karstinių, ledyninių ežerų susidarymo priežastis ir pateikia būdingiausių ežerų pavyzdžių. 

2.24. Paaiškina pelkių susidarymo priežastis, nusako jų svarbą gamtai ir žmogui.

2.25. Žino gėlo vandens taupymo  ir saugojimo svarbą.

2.26. Bendrais bruožais nusako dirvožemių susidarymo sąlygas, parodo svarbiausių dirvožemių tipų geografinį pasiskirstymą žemėlapyje.

2.27. Nurodo augalijos platuminio ir vertikalaus zoniškumo susidarymo priežastis. Nurodo būdingiausių geografinių zonų gyvūnijos bei augalijos atstovus. Paaiškina augalijos ir gyvūnijos nykimo priežastis dėl neatsakingos žmogaus ūkinės veiklos.

2.28. Skiria natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius. Nurodo gamtos apsaugos ir pertvarkymo priemones.

                        

                            III.Visuomeninė geografija.

Nurodo žmonijos įvairovės geografinį pasiskirstymą.

Paaiškina žmogaus veiklos priklausomybę nuo aplinkos sąlygų.

3.1. Parodo žemėlapyje tankiausiai ir rečiausiai apgyvendintas žemynų teritorijas.

3.2. Bendrais bruožais nusako gyventojų tautinę, etninę bei religinę sudėtį.

3.3. Paaiškina urbanizacijos procesus ir savais žodžiais nurodo jų įtaką aplinkai.

3.4. Nurodo gamtos įtaką žmogaus gyvenimo sąlygoms (naudojant atsinaujinančius ir neatsinaujinančius išteklius). Nustato ryšį tarp šalies gamtos sąlygų ir gyventojų ūkinės veiklos pobūdžio.

3.5. Analizuoja ir lygina pasaulio valstybes pagal socialinius ekonominius rodiklius: bendrą vidaus produktą, urbanizacijos lygį.

3.6. Apibūdina vieną kurią nors Europos valstybę naudojantis žemėlapiais ar kitais geografiniais šaltiniais.

3.7. Apibūdina esminius valstybės bruožus bei nurodo sostinės, sienų bei valdžios funkcijas.

3.8. Parodo pasaulio politiniame žemėlapyje didžiausias ir mažiausias (plotu, gyventojų skaičiumi) pasaulio valstybes.

3.9. Žino svariausius politinius ir ekonominius susivienijimus (JT, ES, NATO). Išskiria Lietuvos vietą tarptautiniuose susivienijimuose.

                        

                            IV. Regioninė geografija.

Bendrais bruožais apibūdina svarbiausius regionus.

4.1. Paaiškina regionų išskyrimo priežastis.

4.2. Bendrais bruožais charakterizuoja: Afrikos, Australijos ir Okeanijos, Pietų Amerikos, Arkties ir Antarkties, Šiaurės Amerikos, Europos bei Azijos svarbiausių regionų geografinę padėtį, tyrimų raidą, gamtos sąlygų, būdingų gamtinių kompleksų bruožus.

4.3. Nurodo gyventojų (rasinę, tautinę, bei etninę sudėtį) ir ūkinės veiklos ypatybes žemynuose bei regionuose. 

© UAB Penki Kontinentai 2004. Visos teisės saugomos. Webmaster