Lietuvos energetikos scenarijai: su atomine ir be jos

atomine_elektrineVisagino atominės elektrinės (VAE) specialistai siūlo planuojamoje parengti nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus bei nurodo kelis galimus šalies energetikos raidos scenarijus.

Trumpalaikiais tikslais iki 2020 m. specialistai įvardija „neatidėliotinų šilumos ūkio problemų sprendimo planą“, t. y. energetinio efektyvumo didinimą ir sąskaitų už šildymą mažinimą.

Šie tikslai, anot VAE, būtų pasiekti renovuojant būstą, diegiant biokuro katilines šilumos ūkyje, užtikrinant alternatyvų gamtinių dujų tiekimą iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei diegiant šilumos siurblius ir saulės kolektorius.

Iki 2030 m. siūloma užtikrinti elektros ūkio vystymą, kurio tikslai: siekti ekonomiškai optimalios ir vartotojams palankios elektros kainos, elektros gamybą įvardinti kaip prioritetinę ūkio šaką, didinti elektros energijos tiekimo patikimumą bei konkurencingumą.

Šie tikslai, pasak VAE specialistų, galėtų būti pasiekti pastatant naująją branduolinę jėgainę, stiprinant biokuro kogeneraciją, atsinaujinančių elektros energijos išteklių plėtrą bei dujų tiekimą iš SGD. Kitos priemonės: elektros jungtys su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir integracija į elektros rinkas.

Keli galimi scenarijai

VAE skaičiuoja, jog 2030 m. Lietuvoje turėtų būti suvartojama apie 14 TWh elektros energijos ir galimi keli jos šaltinių scenarijai.

Pagal pirmuosius du scenarijus, Lietuvai reikalinga VAE, kuri galėtų gaminti apie 28 proc. Lietuvai reikalingos elektros ir tai būtų regioninis sprendimas.

Pagal scenarijų A, 44 proc. elektros būtų importuojama arba gaminama iš dujų, 17 proc. būtų gaminama iš biokuro, 8 proc. iš vėjo elektrinių, 3 proc. iš kitų atsinaujinančių išteklių. Tokiam scenarijui reikėtų apie 12 mlrd. Lt investicijų: VAE (6,6 mlrd. Lt), vėjui (2,1 mlrd. Lt), biokurui (2,8 mlrd. Lt), kitiems atsinaujinantiems ištekliams (iki 100 mln. Lt).

Pagal scenarijų B, importuojama ir iš dujų būtų gaminama apie 18 proc. šaliai reikalingos elektros, 24 proc. būtų gaminama iš biokuro, 22 proc. – iš vėjo, 8 proc. iš kitų atsinaujinančių išteklių. Tokiam scenarijui reikėtų apie 21 mlrd. Lt investicijų: VAE (6,6 mlrd. Lt), vėjui (8,5 mlrd. Lt), biokurui (4,1 mlrd. Lt), kitiems atsinaujinantiems ištekliams (iki 1,4 mlrd. Lt).

Reikalingos papildomos prielaidos pirmųjų dviejų planų įgyvendinimui yra: atlikti VAE projekto parengiamuosius darbus, investuoti į VAE įrangos transportavimo kelių ir transportavimo tinklų paruošimą.

Plano A atveju numatyta, kad „pirminių resursų tiekimo infrastruktūra biokuro ir vėjo parkų vystymui nereikalauja žymių investicijų“, o plano B atveju: „reikalingos papildomos žymios investicijos į biokuro grandinės bei perdavimo tinklų plėtrą, reikalinga strateginė poveikio aplinkai analizė“.

Trečiasis scenarijus yra be atominės elektrinės ir jis vadinamas lokaliu sprendimu. Pagal scenarijų C investicijų reikėtų daugiausiai – 23 mlrd. Lt.

Elektros šaltinių ir investicijų pasiskirstymas būtų toks: elektros importas ir jos gamyba iš dujų apie 20 proc., elektros gamyba iš biokuro apie 31 proc. (5,4 mlrd. Lt), elektros gamyba iš vėjo apie 37 proc. (15 mlrd. Lt), kiti atsinaujinantys ištekliai apie 12 proc. (2,7 mlrd. Lt).

Šiam scenarijui įgyvendinti būtinos keturios prielaidos: papildomos žymios investicijos į biokuro tiekimo grandines bei perdavimo tinklų plėtrą, vėjo jėgainių plėtra turėtų būti vykti Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, nacionalinio parko teritorijoje, biokuro pereikvojimo atveju kyla grėsmė miškams ir medžio pramonei, pavyzdžiui, baldų, medienos plokščių gamybai. Taip pat reikalinga atlikti strateginę poveikio aplinkai analizę.

Dabar importas kol kas pigiausias

VAE vadovas Rimantas Vaitkus sutinka, jog šiuo metu Lietuvai naudingiau importuoti elektrą ir dujas elektrai gaminti, nei subsidijuoti elektros gamybą.

„Iš tiesų, šiuo metu tai nėra vien Lietuvos problema, tai yra visų Europos valstybių ir ne tik, ir pasaulio, problema, kad elektros ūkiui ir elektros generatoriams senstant, dabar kainodara yra tokia. Kokia bus po dešimt metų, sunku pasakyti, bet, be abejonės, labai daug generatorių reikės pakeisti ir šiandien ta investicija atrodo labai sunkiai atsiperkanti, bet sprendimus vis tiek reikia dabar daryti, kuriuos reikės įvykdyti per ateinančius dešimtmečius“, – mano R. Vaitkus.

Pasak jo, reikia numatyti, kokia elektros gamyba yra konkurencingiausia ir ją plėtoti kartu užtikrinant ir šalies energetinį saugumą.

Jis patikslino, jog kelio parengimas iš Klaipėdos jūrų uosto iki Visagino statybos aikštelės pradiniais vertinimais kainuos apie 200 mln. litų.

„Tinklams kažkokios specifinės investicijos dabar išreikštiniu pavidalu tikrai negalime pasakyti, tai būtų, manau, įmanoma padaryti per ateinantį dešimtmetį normaliai gerinant tinklo būvį“, – konkrečios sumos, kiek reikės modernizuoti elektros tinklus, neįvardijo jis.

Anot R. Vaitkaus, pirmasis scenarijus yra artimas dabartinei situacijai, o kiti du atspindi situaciją be atominės ir su ja.

Siūlo palaukti strategijos

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, jog VAE pristatyti scenarijai yra vienas iš galimų sprendimų, tačiau tai yra tik viena iš nuomonių.

„Tai yra vienas iš galimų scenarijų, kurį siūlo viena iš įmonių, tai ir yra mūsų tikslas, susitikti, įvertinti visas aplinkybes, išklausyti kuo įmanoma daugiau nuomonių ir darbo grupėje priimti tą sprendimą, kuris būtų labai pasvertas“, – teigė jis.

Pasak jo, pasiūlytos alternatyvos remiasi į galimus plėtros scenarijus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje remtis vien pigiu importu Lietuvai nebus naudinga.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi turėti viziją, kaip sukurti ir išsaugoti savo pačios elektros gamybos sektorių, tai yra prioritetas, kuris yra numatytas ir mūsų Vyriausybės programoje. Tame kontekste pasitikėti vien tik importu nėra tvaru ir to tikrai nesieksime“, – dėstė J. Neverovičius.

Iki gegužės 15 d. planuojama, jog Seimui bus pateiktos Vyriausybės rekomendacijos dėl Lietuvos energetikos strategijos.

Šaltinis: delfi

Share This Post

Rašyti komentarą