Ateities miestai: be potvynių, nusikaltimų ir spūsčių

Ateities_miestas90 proc. visų pasaulyje sukauptų duomenų esame sukūrę per pastaruosius dvejus metus. Šį reiškinį apibūdinantis IT terminas – didieji duomenys (angl. Big Data) – jau spėjo patraukti mokslininkų, verslininkų ir miestų vadovų dėmesį.

Pasaulyje yra pavyzdžių, kai pasitelkiant sudėtingas analitikos ir prognozavimo sistemas sukaupti duomenys įdarbinami mažinant transporto spūstis ar sprendžiant beviltiškas nusikaltimų bylas. Panašios technologijos jau taikomos ir Lietuvoje.

Didieji duomenys – tai ne tik didelis duomenų kiekis. Šį terminą galima apibūdinti trijų angliškų žodžių deriniu, vadinamuoju 3V apibrėžimu: volume (kiekis), velocity (greitis) ir variety (įvairovė). Didžiuosius duomenis ir jų įtaką verslui 2012 m. spalį nagrinėjo ir vienas įtakingiausių verslo leidinių „Harvard Business Review“. Pagrindinėje numerio publikacijoje kalbinami ekspertai pataria įsivaizduoti, kad tai daug įvairiausių duomenų, kurie labai sparčiai teka sunkiai nuspėjama srove. Pavyzdžiui, išmaniųjų jutiklių matavimų, orų prognozės, informacijos apie transporto judėjimą ir naujienų socialiniuose tinkluose mišinys.

Taupo ir saugo

Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad surinkę visus kaupiamus duomenis ir juos tinkamai naudodami galime išspręsti kasdienes miestų ar net valstybių problemas.

Indianoje (JAV) nesiliaujantys potvyniai atneša ne tik finansinių nuostolių, bet ir gali kainuoti žmonių gyvybių. Šioje valstijoje esančio Saut Bendo miesto valdžia ėmėsi netradicinių priemonių stichijai pažaboti ir jau sulaukė rezultatų, skelbia IT naujienų portalas fiercecio.com.

Saut Bendo specialistai konstatavo, kad yra dvi galimybės: už 317 mln. Lt (120 mln. USD) atnaujinti pasenusią sistemą, į kurią subėga kanalizacijos nuotekos ir lietaus vanduo, arba vos už 16 mln. Lt (6 mln. USD) senojoje sistemoje įrengti 116 jutiklių ir analizuojant jų pateikiamus duomenis numatyti galimus potvynius bei valdyti nuotekų srautus.

Miesto valdžia pasirinko pastarąjį variantą ir dabar apie užsikimšusią nuotekų sistemą, gedimus, pakilusį vandens lygį sužino realiu laiku – virtualiame miesto žemėlapyje įsižiebia įspėjimo signalas, informuojami greta esančių objektų savininkai ir imamasi veiksmų. Skubiai reaguodamos į didžiųjų duomenų analizės pranešimus ir išvengdamos potvynių daromos žalos tarnybos sutaupė dar 1,6 mln. Lt (0,6 mln. USD).

Ekonomiką skatina transporto srautais

Iš ekonomikos sąstingio ne pirmą kartą progresyviais sprendimais vaduojasi ir su Lietuva dažnai lyginama Airija. 1,2 mln. gyventojų poreikiais besirūpinanti Dublino valdžia nutarė pažangiai valdyti transporto srautus ir taip sumažinti spūstis, geriau tenkinti keleivių poreikius, bei išjudinti ekonomiką – keliuose laiko negaištantis verslas optimizuoja maršrutus ir pasiekia geresnių veiklos rezultatų.

Airijos sostinės Kelių ir transporto departamentas, bendradarbiaudamas su kompanija IBM, įdiegė sistemą, kuri surenka ir analizuoja įvairius didžiuosius duomenis bei padeda pastebėti pirmuosius spūsčių pavojaus ženklus.

Didieji duomenys – tai autobusų ir tramvajų tvarkaraščiai, transporto srautus fiksuojančių jutiklių ir vaizdo stebėjimo kamerų duomenys, orų prognozės, kas 20 sekundžių atnaujinami į 1 000 autobusų įmontuoti GPS siųstuvų duomenys. Visus šiuos duomenis surenka ir analizuoja sudėtingos sistemos, pateikdamos įspėjimus, kur greitu laiku susidarys transporto spūstys.

Visa ši informacija rodoma interaktyviame miesto žemėlapyje, specialistai analizuoja duomenis ir priima sprendimus, kaip pagerinti susisiekimo paslaugas bei sumažinti transporto spūstis miesto keliuose.

BDC instituto specialistas Tadas Makčinskas pateikia dar vieno miesto pavyzdį – 2016 m. olimpinėms žaidynėms besiruošiantį Rio de Žaneirą (Brazilija), kuriame gyvena 6 mln. žmonių.

„Kelių šimtų specialistų komanda pasitelkusi naujausias technologijas kaupia ir stebi iš visų miesto tarnybų plaukiančią informaciją. Vienu metu stebimos vaizdo kameros, elektros naudojimo, vandentiekio, dujų linijų, transporto spūsčių, nelaimingų atsitikimų duomenys, policijos ir medikų ekipažų buvimo vietos. Visos šios informacijos analizė leidžia miesto problemas spręsti greitai ir efektyviausiu būdų. Pavyzdžiui, prireikus transportas nukreipiamas alternatyviu keliu, nutikus nelaimei akimirksniu informuojamos arčiausiai esančios pagalbos tarnybos“, – pasakoja BDC instituto ekspertas.

Sprendžia beviltiškas bylas

Mėgstantieji kriminalinius serialus, kur naujos technologijos padeda išspręsti sudėtingiausias bylas, gali būti tikri – tai ne scenarijaus autorių vaizduotės vaisiai, tokios sistemos išties egzistuoja.

Majamio-Deid apskrities (JAV) teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos didžiuosius duomenis naudoja spręsdamos beviltiškas bylas, o nusikaltimų prognozes formuojanti sistema policijos ekipažus siunčia į tuos rajonus, kur didžiausia tikimybė, kad artimiausiu metu įvyks nusikaltimas. Į sistemą suvesti praeityje įvykdytų nusikaltimų duomenys: DNR informacija, liudininkų ir įtariamųjų vardai, bylų aplinkybės ir kitos detalės. Taip pat išsamiai aprašomi nauji nusikaltimai.

Analizuodama šiuos duomenis kompanijos IBM įdiegta sistema ieško panašumų, atsikartojimų, dėsningumo ir padeda detektyvams greičiau išspręsti bylą. Naujasis didžiųjų duomenų analizės sprendimas sumažino nusikalstamumą ir padidino išspręstų bylų skaičių – beveik nebeliko beviltiškų bylų, kurios anksčiau dėl nepakankamų duomenų arba įkalčių stokos dūlėdavo stalčiuose.

Verslo galimybės

Anot T. Makčinsko, tokių generuojamų duomenų pasaulyje daugėja pašėlusiu greičiu. Tam įtakos turi mobiliosios technologijos – ir patys įrenginiai, ir jų programinėje įrangoje kuriami duomenys.

Prie to prisideda ir duomenų bazes apie klientus bei jų elgseną prekybos centruose kaupiantys prekybos tinklai. Neatsilieka ir finansų institucijos, medicininių ir žmogaus genomo tyrimų duomenys. Ypač greitai generuojami duomenys socialiniuose tinkluose – tai nestruktūrizuoti sudėtingiausiai apdorojami multimedijos duomenys: tekstai, vaizdai, garsai, vaizdo įrašai.

„Visa ši informacija būtų bevertė, jei neturėtume IT sprendimų, sugebančių juos surinkti, klasifikuoti ir apdoroti. Čia į areną išeina debesų technologijos ir lygiagrečiai paskirstytų skaičiavimų (angl. massively parallel processing, MPP) architektūros duomenų bazių valdymo sistemos. Pavyzdžiui, „EMC Greenplum“ yra viena sparčiausių komercinių sistemų, „Apache Hadoop“ – viena populiariausių atviro kodo sprendimų šeima ar naujos kartos nereliacinės NoSQL duomenų bazių valdymo sistemos „MongoDB“, „Cassandra“, „CouchBase“, – sako T. Makčinskas.

BDC instituto eksperto teigimu, šiuos sprendimus pritaikęs verslas gali inovatyviai formuoti rinkodaros kampanijas ir klientų aptarnavimo procesus.

Pavyzdžiui, knygynų tinklo vadovai gali stebėti, kokios knygos paklausiausios, rašoma žurnalo „Harvard Business Review“ publikacijoje. Jeigu parduotuvė turi savo lojalumo programą, tuomet pirkimo procesą galima susieti su konkrečiu asmeniu. Internetinių parduotuvių vadybininkai gali ne tik matyti, ką perka klientai, bet ir kokios prekės juos domino, kaip jie naršė svetainėje, koks yra įvairių pasiūlymų, nuolaidų, atsiliepimų poveikis, atrandami panašumai tarp skirtingų žmonių ar žmonių grupių.

Naudojant šiuos duomenis yra sukuriami algoritmai, kurie leidžia nuspėti, kokias knygas pirkėjas norės pirkti. Toks algoritmas gali būti nuolat tobulinamas, priklausomai, kaip pirkėjas reaguoja į parduotuvės pasiūlymą. Dar vėliau galima pasiūlyti pirkėjo poreikius labiausiai atitinkantį produktą.

Ateitis ne už kalnų

BDC instituto eksperto T. Makčinsko teigimu, jau šiandien daugelyje Lietuvos ir pasaulio miestų planuodami kelionę viešuoju transportu galime pasižiūrėti, kurioje kelio atkarpoje reikiamas autobusas ir susiplanuoti tolesnį maršrutą. Akimirksniu atrandame greta esančias kavines, restoranus, parduotuves ar lankytinus objektus.

Kuo labiau esame informuoti, tuo geriau pasverti mūsų sprendimai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė ir „Vilniaus energija“ pasidalino faktine informacija apie šilumos naudojimą kiekviename miesto taške ir leido kiekvienam gyventojui sužinoti, kokia jo būsto būklė ir šilumos nuostoliai. Tai neįkainojama informacija perkant nekilnojamą turtą.

Tai, kas prieš dešimtmetį atrodė kaip tolima ateitis, dabar yra šiandienos realybė.

„Pasvajokime, ar galėtų taip nutikti, kad dar neįvykus nusikaltimui būtų surasti būsimi potencialūs nusikaltėliai ir užkirsta bet kokia galimybė nusikaltimui įvykti. O kaip pasikeis mūsų apsipirkimo įpročiai, kai galėsime savo mobiliuose įrenginiuose akimirksniu palyginti to paties ar panašaus produkto kainą su aplinkui esančiomis parduotuvėmis. Nors dabar tiksli orų prognozė skamba neįtikėtinai, ji yra nustatoma vis tiksliau ir tiksliau. Dabar galime sužinoti, kokia tikimybė, kad rytoj 12 val. tam tikroje vietoje lis ar švies saulė. Išmokstame vis tiksliau modeliuoti būsimus įvykius ir esu tikras, kad visai greitai galėsime orų prognozę žinoti valandų ar net minučių tikslumu“, – sako BDC instituto ekspertas.

Mokslininkai, galėdami analizuoti sunkiai protu suvokiamus duomenų kiekius, juose atranda labai įdomių ir netikėtų dėsningumų. Ateitis jau čia, o mes esame šios informuotos visuomenės dalis. Kai kurias jos apraiškas jau matome, kitų dar ne. Tiesa, mes dar neišmokome tinkamai suvaldyti bei pritaikyti visos informacijos. Tačiau greitai mokomės.

Šaltinis: BDC Instititute

Share This Post

Rašyti komentarą