Kraunasi ...
Pamokos sėkmė, mokinių motyvacija labai priklauso nuo mokytojo metodinio pasirengimo, taikomų veiklų, naudojamų metodų. Gana dažnai paprasti sprendimai tampa puikiomis prielaidomis pamokai pravesti. Čia skelbiamos idėjos gali tapti neblogais receptais kai kurioms pamokoms. Visų mokytojų, turinčių išmėgintų metodikėlių ir norinčių jomis pasidalinti, siųskite šios svetainės administratoriaus el. pašto adresu.
Pasaulio kryptys (6 klasė)
Tai geras būdas išmokyti žemėlapį ir kartu padaryti pedagoginę pertraukėlę. Mokiniai atsistoja. Kai mokytojas sako: Šiaurė – mokiniai pašoka į viršų, kai mokytojas sako: Pietūs – mokiniai tupiasi, kai mokytojas sako Rytai – mokiniai pagal žemėlapio kryptį turi pasisukti į rytų pusę, kai mokytojas sako: Vakarai – mokiniai pagal žemėlapio kryptį turi pasisukti į vakarų pusę. Pratimą galima kartoti kelis kartus, kol mokiniai įsimena žemėlapio kryptis. Tačiau dar svarbiau šitą pratimą naudoti kuo dažniau, kad mokiniai įsimintų kuo geriau.
Lažybos iš žinių (6 klasė)
Žaidimas, kurio metu mokiniai lažinasi su klasės draugais iš savo žinių. Jo metu galima pakartoti išmoktą temą. Kiekvienas mokinys turi po popieriaus lapą ir rašiklį. Visi vaikšto po klasę ir lažinasi tarpusavyje. Vienas mokinys sako: lažinamės, kad tu nežinai, kaip vadinasi giliausias pasaulio ežeras ar kt. Jei klasės draugas negali atsakyti, tai mokinys, uždavęs klausimą, pasižymi klausimą savo lape ir toliau klausinėja kitų draugų. Kai baigiasi skirtas laikas, visi mokiniai suskaičiuoja savo laimėtas lažybas. Suskaičiavus laimėtojus ir pralaimėtojus, galima aptarti įdomiausias lažybas ar išgirstus faktus.
Pasaulis ant baliono (6 klasė)
Šio pratimo metu mokiniai pagilins žinias apie skirtingus žemynus ir jūras, platumą ir ilgumą. Jam reikia balionų, nenusitrinančių spalvotų markerių, virvelės, atlaso (pasirinktinai). Klasės mokiniai padalinami į grupes po 3–4 mokinius. Mokiniai grupėse pripučia po balioną ir ant jo nupiešia žemynus, vandenynus, pažymi dienovidinį ir t. t. Galima prašyti tai padaryti nesinaudojant žemėlapiais, ir žemėlapius duoti tik pasitikrinti darbo pabaigoje. Po pamokos visus balionus galima pakabinti klasėje, ir jie ten kabės tol, kol išsileis.
Šiaurė – pietūs (6 klasė)
Šiuo žaidimu galima mokyti keturių pagrindinių krypčių – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai. Mokytojas paruošia popieriaus lapelių, ant kurių yra parašyta po kryptį. Visi mokiniai išsitraukia po tokį lapelį. Tada mokytojas parodo, kurioj klasės pusėje yra šiaurė (kartojant žaidimą, galima nurodyti kitą kryptį), ir mokiniai turi atsistoti į rytus, pietus ir t. t. pagal savo lapukus. Vėliau žaidžiant galima įtraukti ir tarpines kryptis – šiaurės rytus, pietryčius ir t.t.
Savo medis (6 klasė)
Mokslo metų pradžioje kiekvienas mokinys turi išsirinkti po medį, ne svarbu ar tas medis auga prie mokyklos, ar prie namų. Tada turi savo medį nufotografuoti ar nupiešti, aprašyti. Tai mokinys turi pakartoti per visus metų laikus. Pasibaigus metams, mokiniai surinktą informaciją, piešinius ar nuotraukas suklijuoja į vieną medžio albumą. Taip jie patys ištirs metų laikų skirtumus.
Erozija smėlio dėžėje (6–7 klasė)
Šį pratimą galima atlikti tiek klasėje, tiek ir lauke. Jam riekia nedidelių indų. Mokinius galima suskirstyti grupėmis, kiekviena grupė suberia po dvi krūveles žemės ar smėlio. Viena krūvelė supilta tiesiog iš smėlio ir ant jos uždėta koks nors daiktas ar žaislas. Į kitą smėlio krūvelę subedama šakelių, virbelių, kurie imituoja medžius. Iš indų ant krūvelių pilamas vanduo, imituojantis lietų. Mokiniai turi stebėti, kur vyksta intensyvesnė erozija, ir skirtumus tarp dviejų smėlio krūvelių. Ši bandymas padės mokiniams geriau suprasti miško iškirtimo padarinius. Bandymą galima pasunkinti, suformuojant skirtingo statumo smėlio krūveles.
Kur norėtum keliauti? (6–7 klasė)
Tinka jauniems mokiniams per geografijos pamoką. Du mokiniai klasės priekyje laiko pasaulio / Europos/ar kito žemyno žemėlapį, arba mokytojas pakabina žemėlapį klasės priekyje. Tada mokiniai gauna po popieriaus lapą. Tada jie turi nupiešti šalies, į kurią jie norėtų nukeliauti, žemėlapį. Jie nupiešia šalies sienų kontūrus, pažymi sostinę, kitus svarbius faktus apie šalį, pvz.: ežerai, upės, kalnai. Kai laikas, duotas piešimui, baigiasi, mokiniai pristato savo piešinius, o kiti klasės draugai bando atspėti, kokia tai šalis.
Mano miestas (6–8 klasė)
Dažnai nutinka taip, kad mokiniai žino daugiau apie svečias šalis ir miestus nei apie savo gimtą miestą, kuriame gyvena. Ši užduotis gali būti projektinio darbo tipo, arba jos paruošimas gali užtrukti kelias pamokas kaip namų darbai. Mokiniai grupėse gali naudoti visas vaizdines medžiagas (paveikslėlius iš žurnalų, savo darytas nuotraukas), filmuoti trumpus filmukus ir t.t. Jų tikslas – paruošti brošiūras turistams, miesto pristatymą turistams, ar ekskursijos planą po savo miestą. Kuo originalesnis mokinių pristatymas, tuo daugiau taškų jie gauna.
Kur aš esu? (6–8 klasė)
Visi klasės mokiniai sugrupuojami po 2–4. Kiekviena grupė turi po žemėlapį ar atlasą. Mokytojas sugalvoja kokią šalį, bet nesako apie ją mokiniams. Mokiniai turi atspėti mokytojo sugalvotą šalį, užduodami tik „taip“ arba „ne“ klausimus. Kiekviena grupė klausia paeiliui tol, kol viena iš jų atspėja. Savo klausimuose mokiniai turi vartoti geografijos terminus. Grupė, kuri atspėja, renkasi kitą šalį ir atsakinėja į kitų grupių klausimus.
Kokia tai valstybė? (6–8 klasė)
Iš seno žemėlapio arba pasidarytos kopijos iškerpami kelių valstybių kontūrai. Galima parinkti tokias šalis, apie kurias mokiniai jau mokėsi arba norima pagilinti žinias. Mokiniai, naudodamiesi valstybių kontūrais, juose pažymėtais miestais ar upėmis, turi atspėti, kuri tai valstybė. Kontūrai gali būti ir tušti, skirtingo mastelio, tada užduotis bus įvairesnė. Šitą pratimą galima daryti mažose grupėse, kiekvienai grupei duodant tas pačias valstybės. Komanda, pirmoji teisingai įvardijusi visas valstybes, laimi. Šį pratimą galima naudoti ir kaip įvadą į naują temą apie kurį nors žemyną. Temos pradžioje mokiniai trumpai susipažįsta, kur yra tokios valstybės, o paskui valstybių kontūrus patys gali pildyti naujai išmokta informacija (pvz., kalbant apie Egiptą – pažymėti jo kontūre Nilą, didžiuosius miestus, Nasero tvenkinį, Asvano užtvanką ir kt.).
Valstybės sukūrimas (6–8 klasė)
Mokiniai kaip namų darbą ant A4 popieriaus lapų nupiešia naują valstybę. Pasitelkdami vaizduotę, gali nupiešti jūros liniją, pažymėti kalnus, ežerus, išbrėžti sienas su kaimyninėmis šalimis. Ežerams ir upėms galima sugalvoti pavadinimus ir t. t. Per pamoką mokiniai supažindinami su žemėlapių ženklais bei jų reikšmėmis. Tada mokiniai piešia savo sukurto žemėlapio legendą. Jei norima, šitą darbą pilnai galima atlikti per pamoką. Mokiniai gali piešti įvairaus dydžio žemėlapius.
Miesto abėcėlė (7–8 klasė)
Pasaulio pažinimas prasideda nuo savo vietovės pažinimo. Viena iš užduočių, kaip geriau pažinti savo gyvenamąją vietą, yra sukurti miesto abėcėlę. Mokiniai turi panaudoti visas abėcėlės raides (kiek tai įmanoma) ir parašyti po žodį, prasidedantį iš tos raidės, kuris suteiktų geografinės informacijos apie tą miestą. Žodžiai gali apibūdinti unikalią vietos augaliją ar augmeniją, klimatą, žmonių papročius, išvaizdą ir t. t. Jei mokiniai mano, kad kurio nors žodžio skaitantysis gali nesuprasti, prie žodžio jie gali pridėti paveikslėlį, nuotrauką ar trumpą paaiškinimą. Šitą pratimą galima pritaikyti ir mokymuisi apie užsienio šalis.
Orų stebėtojai (7–8 klasė)
Mokantis apie klimato juostas, galima kiekvienam mokiniui priskirti po vieną miestą iš viso pasaulio arba kurio nors žemyno (pvz., Europos, Azijos). Mokiniai per pirmą kiekvieno mėnesio pamoką turi trumpai pristatyti informaciją apie dabartinius savo miesto orus: šiluma, lietus, vėjas ir t. t. Metų pabaigoje mokiniai surinktą informaciją pristato lentelių ar diagramų pavidalu. Tada galima daryti bendrą informacijos analizę, pažiūrėti, kurie miestai labiausiai skiriasi, kurie panašiausi, kuriame šilčiausiai, o kuriame didžiausias temperatūrų svyravimas.
Geografijos mėsainiai (6–10 klasė)
Mokiniams paaiškinama, kad mėsainiai susideda iš dviejų riekelių bandelės ir įdaro tarp jų. Mokytojas pateikia „bandeles“, o mokiniai turi užpildyti tarpą tarp jų. Pavyzdžiui: Latvija _____ Lenkija (tarp jų yra Lietuva). Šiek tiek pasitreniravę, mokiniai patys gali kurti tokio tipo apklausėles klasės draugams.
Pagal gera pamoka parengė
Rytas Šalna
Žaidimai
Draugai
Lažinamės
Žaidimas, kurio metu mokiniai lažinasi su klasės draugais iš savo žinių. Jo metu galima pakartoti išmoktą temą. Kiekvienas mokinys turi po popieriaus lapą ir rašiklį. Visi jie vaikšto po klasę ir lažinasi tarpusavyje. Vienas mokinys sako: lažinamės, kad tu nežinai, kaip vadinasi giliausias pasaulio ežeras ar kt. Jei klasės draugas negali atsakyti, tai mokinys, uždavęs klausimą, pasižymi klausimą savo lape ir toliau klausinėja kitų draugų. Kai baigiasi duotas laikas, visi mokiniai suskaičiuoja savo laimėtas lažybas. Suskaičiavus laimėtojus ir pralaimėtojus, galima aptarti įdomiausias lažybas ar išgirstus faktus.
