Lietuvių kalba – tobulesnė už sanskritą ir graikų kalbą

Mes, lietuviai, kartais net nesusimąstome, kokia savita ir pasaulyje tituluojama kalba šnekame. Kadangi patys retai kada ją šloviname, paskaitykime, ką apie lietuvių kalbą rašo vienas žinomiausių ir autoritetingiausių dienraščių pasaulyje „The New York Times”. Būtina perskaityti ir kitiems parodyti. Tai lietuvių garbės reikalas.

„The New York Times”

LIETUVIŲ KALBA

Theodore S. Thurston

Vertimas iš anglų kalbos. Originalas anglų kalba žemiau.

Lietuvių kalba, kokia sena ji bebūtų, pasižymi nuostabia struktūra,
tobulesne už sanskritą ir graikų kalbą, žodingesnė negu lotynų kalba
ir nepalyginamai įmantresnė, negu bet kuri iš paminėtų trijų.  Ir vis
dėlto lietuvių kalba turi su visomis trimis kalbomis didesnį
giminingumą, negu kad gamta būtų būtų galėjusi sukurti, ne tik
veiksmažodžių šaknyse, bet ir taip pat ir gramatinės struktūros
formose bei žodžių morfologinėj konstrukcijoj.  Toks aiškus
giminingumas, kad bet koks filologas gali matyti labai aiškiai, kad
sanskritas, graikų ir lotyno kalbos turėjo išssivystyti  iš bendro
šaltinio – lietuvių kalbos.

Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai,
rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo tos pačios
kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai.

Mokslininkai yra pripažinę lietuvius primityvios arijų kultūros ir
civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutinka, kad lietuvių kalba

yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta
kaip jų kalbų šaltinis prieš pastebint sanskrito evoliuciją.  Lietuvių
kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskiria ją tam pačiam
laikotarpiui kaip ir seniausias sanskritas – 2000m. pr.m.e. arba dar
anksčiau.

Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymiems kalbininkams buvo
žinoma, kad ji buvo šnekamoji – nerašytinė kalba, vartojama Europoje
daugelį šimtmečių.  Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai
įrodo,  kad lietuvių kalba buvo rašoma netgi prieš krikščionybės erą,
nors kaip seniai prieš krikščionybės erą  yra sunku nustatyti. Bet
remiantis ligvistiniais įrodymais ir senoviniais raštais Indijoj ir
Persijoj, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų
prieš Kristaus gimimą.

Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra
vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų.  Ji pralenkia visas kitas
Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia
gramatine struktūra.  Galima aiškiai matyti aukščiausiai išvystytos
gramatikos ir iš natūralių ir gražių jų kalbos garsų, kad lietuviai iš
tiesų turėjo kūrybingumo genijų labai ankstyvoje mūsų civilizacijos
eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra labiausiai antikinė savo
stiliumi.  Ji yra senesnė, negu sanskritas, latvių, graikų ir lotynų
kalbos čia išdėstyta tvarka.

Lingvistinės paleontologijos duomenimis yra tiesa, kad iš visų
kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamosios
kalbos grynumą nuo to tolimo antikinio laikotarpio iki šių dienų.

Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau
lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris
tebestovi  neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečių ilgaamžės
žmonijos istorijos.

Lietuvių kalbos morfologija aiškiai mums atskleidžia daug
neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, žymiai
išplečia lingvistikos mokslo horizontus ir praplečia žmonijos žinias
apie jos dar neatskleistą praeitį.  Atradimas lietuvių kalbos
stebėtino panašumo su avesta (senąja persų kalba) ir su sanskritu
akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje,
remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis.  Dar daugiau, lietuvių
kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad valdančioji klasė arva
senovės hititų ( Hittite-Gititis) valdovai turėjo pavardes, panašias į
lietuvių.  Žymus anglų mokslininkas Robert G. Latham buvo absoliučiai
teisus, kai jis pareiškė: “Pačioje kalboje glūdi daugiau, negu bet
kuriuose jos kūriniuose…”

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.

Lietuvių kalba išaukštinta dėl jos antikiškumo bei grožio ir dėl
jos didelės reikšmės lyginamosios filologijos mokslui ne tik žinomų
kalbininkų, bet ir didžiausio iš visų filosofų – Imanuelio Kanto.
Sekančios fragmentinės citatos iš garsių kalbotyros mokslininkų darbų
parodys lietuvių kalbos vertingumą ir svarbą pasaulio kultūrai.
Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern
Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę
kalbotyros mokslui.  Jis taip sako apie lietuvių kalbą:

“Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių
maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos,
netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie
veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir
daiktavardžių.  Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama
kalbos grožiu, tai lietuvių tauta  turėtų užimti  pirmą vietą Europos
tautų tarpe”.

Įžymus anglų lingvistas Isaac Taylor savo knygoje Arijų kilmė (The
Origins of the Aryans) pareiškia labai įdomų ir svarbų komentarą apie
lietuvių kalbą.  Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo būti
lietuvių gyvenamose vietose.  Jis komentuoja taip: “Galima spėlioti,
kad, jeigu turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip
seniausia indų literatūra, galėtume su didesniu tikrumu teigti, kad
arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje”.

Anot žinomo anglų mokslininko Robert G. Latham, lietuvių kalba
turi daugiau giminingumo su sanskrito kalba, negu bet kokia kita, gyva
ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje Aprašomi etnoligija
(Descriptive Ethology) jis taip išsireiškia apie lietuvių kalbą: “Be
abejonės sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu
bet kokia kita kalba šioje Žemėje”.

Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias
filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose
(Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą.  Savo
Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary)
pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės
apsaugoma.  Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę
reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik
filosofas, bet ir kalbininkas.  Jis taip komentuoja apie lietuvių
kalbą:  “Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų
pagyrimų kaip lietuvių kalba.  Lietuvių tautai buvo priskirta didelė
garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai
išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be
to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai
kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai”.

.

.

.

The New York Times

LITHUANIAN LANGUAGE

By Theodore S. Thurston

The Lithuanian language, whatever its antiquity, is of a wonderful
structure, more perfect than either Sanskrit or Greek, more copious
than Latin, and exquisitely refined than any of these three. Yet,
Lithuanian bears to all of them a stronger affinity than could have
been produced by nature, not only in the roots of verbs, but also in
forms of grammatical structure and the morphological construction of
words. So strong is this affinity that any philologist can see very
clearly that Sanskrit, Greek and Latin must have sprung from a common
source, Lithuanian.
There is a similar reason for supposing that the Heruli, Rugians,
Goths, Old Prussians, and Latvians, and their language, had the same
origin, for they were ancient Lithuanian people.
Scholars have recognized the Lithuanians as exponents of the primitive
Aryan culture and civilization. Renowned philologists have agreed that
the Lithuanian is not only the oldest language in the world today, but
the language used by Aryans before the invention of evolution of
Sanskrit. The antiquity of Lithuanian language and its grammatical
structure place it in the same period with the oldest Sanskrit – 2000
B.C. or earlier.
Lithuanian is a Proto-Aryan, and to the renowned linguists, it was
known to be unwritten language in Europe for many centuries. However,
recent linguistic investigations have definitely proven that the
Lithuanian language was written even before the Christian era, though
how far before it is difficult to determine with any degree of
accuracy. But from the linguistic evidence and ancient writings in
India and Persia, it is possible to assume that Lithuanian language
must have been written as far back as one thousand years ago before
the birth of Christ.
The richest cultural heritage of the Lithuanian people is their
language, which represents one of highest achievements of all mankind.
It surpasses all other European languages in its antiquity, the purity
of its sounds, and its wonderful grammatical structure. It can be
clearly seen, by a study of the highest developed grammar and the
natural and beautiful sounds of their language, that the Lithuanians
indeed possessed a creative genius in a very early era of our
civilization. The vowel system of the Lithuanian language is the most
ancient in its style. It antedates Sanskrit, Latvian, Greek and Latin
in that order.
According to linguistic palaeontology, it is true that of all
languages, only Lithuanian has preserved the purity of the primitive
Aryan speech from that remote period of antiquity to the modern age.
Many ancient languages have vanished long ago from the knowledge of
mankind; however, the Lithuanian language is like an ancient monument
of white marble – it still stands untarnished after many centuries of
man’s long history.
The morphology of the Lithuanian language clearly reveals to us many
unsolved historical mysteries of ancient civilization, significantly
expands the horizon of linguistic science and broadens mankind’s
knowledge of his dark past. The discovery of the remarkable similarity
of the Lithuanian language to Avesta (Old Persian) and Sanskrit has
clearly opened new frontiers in the field of linguistic science
according to the conclusions of comparative morphology. Moreover, the
morphology of the Lithuanian language definitely proves that the
ruling class, or the kings of the ancient Hittite (Gittitis) nation,
had surnames similar to Lithuanian surnames. The renowned English
scholar, Robert G. Latham, was absolutely correct when he said
“…There is more in language than in any of its productions…”
Today the world would be far richer in its culture if Lithuania were
independent, because the Lithuanian nation represents not only the
Proto-Aryan civilization and culture, but also has the richest
treasure in the world – its ancient beautiful language.
The Lithuanian language has extolled for its antiquity and beauty, and
for its great importance in the field of comparative philology not
only by the renowned linguistic scholars, but also by the greatest
philosopher of all, Immanuel Kant. The following fragmentary
quotations from eminent linguistic scholars will show the value and
importance of the Lithuanian language to the culture of the world.
Benjamin W. Dwight, in the book Modern Philology, very strongly
emphasizes the great value of the Lithuanian language in the field of
linguistic science. He comments on the Lithuanian language as follows:
“Of all European languages, the Lithuanian has the greatest number of
affectionate and diminutive terms, more than the Spanish or Italian,
even more than Russian, and they can be multiplied almost indefinitely
by adding them to verbs and adverbs as well as adjectives and nouns.
If the value of a nation in the total sum humanity were to be measured
by the beauty of its language, the Lithuanian ought to have the first
place among the nations of Europe”
The eminent English linguistic scholar Isaac Taylor, in his book The
Origin of the Aryans, make a very interesting and important comment on
the Lithuanian language. He states that the Aryan civilization must
have been in the Lithuanian region. He comments as follows:
“It may be surmised that if we possessed a Lithuanian literature of a
date contemporary with the oldest literature in India, it might be
contended with the greater reason that the cradle of the Aryan
language must have been in the Lithuanian region”
According to the renowned English scholar, Robert G. Latham, the
Lithuanian language has a stronger affinity to the Sanskrit language
than all other languages in the world, living or dead. In his book
Descriptive Ethnology, he comments on the Lithuanian language as
follows: “Now, without doubt, the affinities of the Sanskrit are
closer with the Lithuanian than with any other language on the face of
the earth.”
The importance of the Lithuanian language was recognized also by
greatest philosopher of modern times, Immanuel Kant (1724-1804), who
was born in Prussian Lithuania and had a thorough knowledge of the
Lithuanian language. In his preface to a Lithuanian and German
Dictionary, he wrote that the Lithuanian language deserved the
protection of the state. His comment on the Lithuanian language has a
great historical significance, because his comment is authoritative
and reliable. He was not only a philosopher, but also linguist. He
comments on the Lithuanian language as follows:
“As a matter of fact, no other language in the world has received such
praise as the Lithuanian language. The garlands of high honour have
been taken to Lithuanian people for inventing, elaborating, and
introducing the most highly developed human speech with its beautiful
and clear phonology. Moreover, according to comparative philology, the
Lithuanian language is best qualified to represent the primitive Aryan
civilization and culture”.