Ech, tautiečiai, tautiečiai, ar susimąstėte jūs apie tai, kiek daug netautiškų žodžių nūnai vartojame? Kalbu ne tik apie tarptautinių žodžių žodynuose surašytus mokslingus darinius. Pirmiausia kalbu apie tuos žodžius, kurių knibždėte knibžda mūsų kasdienėje šnekoje ir su kuriais esame taip apsipratę, kad nė nepagalvojame, kad jie – užsienietiškos kilmės. Ne, tai anaiptol nėra blogai.
Šis reiškinys pažįstamas visoms šio pasaulio kalboms. Žmonijoje nuo seno vyksta atradimų, išradimų bei sąvokų mainai, ir šitaip tautos praturtina viena kitą. Bet vis dėlto…
Vis dėlto yra gera susimąstyti ir paieškoti galimybių toms naujovėms įvardinti savos kalbos priemonėmis. Mano galva yra du būdai, kaip tai įmanoma padaryti. Pirmiausia galima išsiversti sąvoką pažodžiui. Ir dažniausiai tai pasiteisina. Tačiau ne visada.
Finansai
Štai, pavyzdžiui, žodis finansai. Visiems mums įprastas žodis, be kurio jau neįsivaizduojame nei atskiro žmogaus, nei visos valstybės gyvenimo. Kilmė jo – prancūziška. Finance senoviškoje prancūzų kalbėsenoje reiškė užbaigimą. Matyt, todėl, kad buvo vartojamas mokėjimų ir kitokių piniginių veiklų užbaigimui pavadinti, šis žodis ilgainiui įgavo dabartinę lėšų tvarkymo reikšmę. Tai negi dabar jį versime tiesiogiai? Kaži, kas iš to išeitų? Baigmės? Baigesiai? Užbaigos? Nei šis, nei tas, ar ne tiesa? Šiuo atveju geriau yra pritaikyti antrąjį būdą – pavadinti dalyką pagal tai, kas jis yra. Ogi finansai yra pinigai, jų įgijimas, tvarkymas, skirstymas… Todėl galima juos pavadinti pinigyba arba lėšyba. Kaip gynyba, leidyba, statyba ir kitos plačios sritys, apimančios daugelį jai pavaldžių amatų bei darbų. Piniginiuose reikaluose išties vartojama daugybė įvežtinių žodžių. Visų jų ir aptarti neįmanoma. Pamąstykime tik apie tuos, su kuriais dažniausiai susiduriame kasdienybėje. Dauguma žmonių ima pinigus iš bankomato. Ir bankas, ir automatas yra nemūsiški. Kad nereiktų kvaršinti sau galvos dėl žodžių kilmės, pažvelkime, kokį veiksmą atlieka šis įrenginys. Daug jų atlieka, iš tiesų. Tačiau mums labiausiai rūpi tai, kad jis išpyškina grynuosius. Todėl neapsiriksime jį pavadinę pinigosvaidžiu. Dargi pinigams pasiimti naudojamės kortele arba kreditine kortele. Ir vėl užsienietiškai šnekame. Geriau tarkime lietuviškai: paskolinis lakštelis.
Informatika
Yra ir kita sritis, kur ypač gausu nevietinių žodžių. Tai viskas, kas susiję su informatika ir kompiuteriais. Tad ir pradėkime nuo šių pamatinių sąvokų. Kadangi informatika iš esmės yra mokslas apie duomenų tvarkymą ir tam naudojamą įrangą, pavadinkime ją duomenyba, o visų mūsų jau seniai pamėgtą ir prisijaukintą prietaisą – duomendorokle arba sutrumpintai tiesiog – dorokle. Šis prietaisas nepanaudojamas be klaviatūros, dar vienos svetimybės. Siūlyčiau ją pervadinti mygtuklente. Ne trumpas, bet už užsieninį ne ilgesnis žodis – svarbiausia, kad savas! Kitas svarbus dalykas – internetas. Minios tautiečių praleidžia valandų valandas po jį naršydami. Pažodiškai verčiant išeitų tarputinklis. Gal ir neblogai, ypač kai pasimeti tarp gausybės svetainių. O gal galima rasti įdomesnį žodį, gal net liaudiškesnį – pavyzdžiui, pavadinti jį tinklinyčia? Kaip seklyčia ar bažnyčia? Na, tai tik pasiūlymas. Taipogi nė vienas šioje srityje neapsieina be kompaktinių diskų. Galėtume daiktą, į kurį surašome mums taip svarbius duomenis, pavadinti talpusis skrytelis. Ir pagaliau pagrindinė vertybė, dėl kurios užvirė visa šita košė – tai, dėl ko egzistuoja doroklės, skryteliai, tarputinklis, taip pat žiniasklaida ir daugybė kitų dalykų. Kalbu apie tai, ką mes per visa tai gauname ir siunčiame, ir išsaugome – informacija. Šių dienų brangenybė! O juk tai paprasčiausiai žinios, visokiausios žinios, duomenys, skaičiai, įvykiai, trumpai tariant – žinojimas apie įvairius daiktus bei reiškinius. Na, kad būtų įmantriau, informacijos tiekimą galima pavadinti žindinimu.
Televizija
Oi, kiek dar daug visokių rūšių prietaisų bei reiškinių, kuriems taip ir nesugalvojome lietuviškų pavadinimų. Televizija jau priskirtina prie senesniųjų. Išties, ji tokia mums nebenauja, kad apie jos vardą visai nebemąstome. Kol ji dar neišnyko, pasiskubinkime jai pasiūlyti ką nors tautiško. Pagal pagrindinę jos tiekiamą gėrybę (neretai, deja, blogybę) galėtume ją vadinti vaizdotiekiu. O dar anksčiau buvo išrastas telefonas. Toliagarsis, pažodžiui. Bet mano skoniui ne kaip skamba, dar per daug užsienietiškai – pačia savo sandara. Nagi, juk turi būti lietuviškesnis būdas rakandams vadinti! Man neblogai atrodo žodis šnektuvė. O mobilusis telefonas tokiu atveju vadintųsi kišeninė šnektuvėlė. Kaip keptuvė, grūstuvė ir panašiai. Dar senesnis išradimas yra fotografija. Mūsų mėgiamas menas, radęs ne vieną įstabų talentą krašte, kur tiek daug šviesos ir šešėlių, prošvaisčių ir sambrėškų. Šį žodį visiškai įmanoma išsiversti tiesiogiai. Gausime grakštų pavadinimą šviesopaiša.
Visuomenė
Žvilgtelėkime į kitas mūsų gyvenimo puses, į valstybinio masto reiškinius. Kadaise (beje, ne itin seniai) gyvenome totalitarinio režimo sąlygomis. Ganėtinai tiesiogiai verčiant galima būtų jį vadinti visiškovaldžiu. Toks pavadinimas, manyčiau, taikliai išreiškia daugelį anos santvarkos bruožų. O štai dabar – demokratija. Ko gero vienas seniausių žodžių valstybingumui nusakyti. Tai reiškia – liaudies valdžia. Tik sąvokos „liaudis“ turinys ne visais laikais tas pats buvo. Bet kuriuo atveju, o ypač šiomis dienomis, tokį valdymą galima drąsiai pavadinti liaudžiava. O kaip pavadinsime vieną kertinių valstybingumo akmenų – ekonomiką. Graikiškasis žodis „oikos“ ne tik skamba panašiai kaip lietuviškasis „ūkis“, bet ir reiškia iš tikrųjų tą patį: namai plačiąja prasme, su visa šeimyna bei nuosavybe. Tai kaip sakysime? Ūkiškumika?
Sportas
Kad ir kaip būtų keista, sporte daug kas jau seniai sulietuvinta… išskyrus patį žodį sportas. Atėjo jis panašiai kaip ir finansai – per anglų kalbą iš senosios prancūzų. Žodis desport kadaise reiškė laisvalaikį, kai galima smagintis, žaisti, turint omeny primiausia lauke žaidžiamus žaidimus, kur tenka pajudėti. Tai tokia sava, miela, įprasta ir daug kam brangi sąvoka, kad tiesiog ranka nekyla jos keisti. Nebent kas sumąstytų tikrai genialų vardą… O štai vieno žaidimo pavadinimą tikrai maga pervadinti. Kad ir dėl vientisumo. Juk kone visus žaidimus išsivertėme. Tad kodėl gi futbolas liko nuskriaustas? Būtinai reikia atitaisyti neteisybę ir sugalvoti savą žodį. Kas tai galėtų būti? Gal spyrinis – kaip krepšinis, rankinis, tinklinis? O gal derinti prie kitų į jį panašesnių žaidimų, tokių kaip žolės riedulys, ir pavadinti žolės spirdulys? Abiem atvejais žaidėjai būtų spyreiviai. Kaip kareiviai, moksleiviai ir kiti.
Mokslas
O kas darosi moksluose? Ūūūū! Marios graikiškų ir lotyniškų, ir dar kitokių žodžių. Rankos svyra regint tokią daugybę. Gerai dar kad pats žodis „mokslas“ – savas. Čia patys mokslininkai turėtų paplušėti. Kiek dalykų vadinami visokiomis „logijomis“! Dažnai taip paaiškinama: kalbėjimas apie tą ar aną. Ne visai tikslu šitaip versti. Graikiškasis „logos“ reiškia žodį labiau kaip minties vaisių, o ne kaip kalbini vienetą. Tad čia svarbiausi mintis. Turėtume į tai atsižvelgti ir išsiversti mokslų pavadinimus šitaip: biologija virstų gyvomįsla, teologija – dievomįsla ir taip toliau ir panašiai. O ligų pavadinimai? Ir vėl svetimybės. Tapusios savomis, žinoma, bet vis tiek… Štai, pavyzdžiui, viena iš labiausiai paplitusių šiomis dienomis – depresija. Pažodžiui – tai spaudimas žemyn, prislėgtumas. Kaip ją užvadinti, kad į kitas negalias panašiau skambėtų? Kas tai yra? Ogi ūpaligė (tenesupyksta ja sergantieji). Bet tų ligų šiteik daug! O ir vaistų! Viso gyvenimo prireiktų pavadinimams kurti. O gyvenimas juk trumpas. Todėl šįkart tuo ir baigsiu.
Ir pakviesiu į talką visus norinčius bei galinčius. Juk tai tik keletas pavyzdžių. Dar turime daugybę kitų tokių svetimtautiškos kilmės žodžių mūsų kalboje. Taigi dar yra plati neišnaudota dirva išsidirbi.. ėė… kūribiškumui! Todėl raitokimės rankoves, čiupkim kas rašiklį, kas klaviatūrą… Na, gal jau galima ir naująjį žodį pavartoti – mygtuklentę. Taigi, sakau, čiupkim kas ką ir kibkim į darbą. Tobulinkime savo kalbą, puoselėkime jos savotiškumą… ne, ne taip – savitumą! Pradžiuginkime kalbos komisiją (hmm! nelietuviškas žodis! t.y. bendrą pasiuntinystę turinčių žmonių būrelis), pradžiuginkime juos naujų užduočių gausumu. Teima Lietuvoje pramogų verslas valdžią visose srityse, ir gyvenimas nušvis naujomis vaivorykštės (ir ne tik) spalvomis. Ir ūpalige sirgsime mažiau.