Penkiasdešimt penkerių metų amžiaus Indijos pilietis Kashi Samaddar užbaigė beveik septynerius metus trukusią kelionę aplink pasaulį. Kelionė tuo pačiu tapo rekordine – jis aplankė visas 194 pasaulio šalis. Indas visoms valstybėms aplankyti išleido maždaug 1,33 milijono litų. Kelionei jis sugaišo kol kas mažiausiai laiko, ir tuo užsitikrino garbingą vietą Gineso rekordų knygoje.
Tačiau keliautojui savo įspūdžiams užfiksuoti fotoaparatu vis gi nepakako laiko – nors 55 metų amžiaus verslininkui kai kuriose itin nestabiliose pasaulio valstybėse teko išvengti kulkų ir bombų, turistams įprastas atrakcijas teko palikti nuošalyje.
Savo epinę kelionę Kashi Samaddar’as pradėjo 2002 metų liepą, aplankydamas Olandiją. Misijos pabaigoje paskutiniąja aplankyta šalimi tapo Kosovas – tai įvyko šių metų gegužę, nuo pradžios praėjus šešieriems metams, dešimčiai mėnesių ir septynioms dienoms. Dabar Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) gyvenantis Samaddar’as prisimena: “Viešbutis Afganistane, kuriame aš buvau apsistojęs, buvo susprogdintas praėjus vos valandai po mano išvykimo. Teko keliauti regionais, kuriuose buvo tiršta nuo ore skriejančių kulkų – stebuklas, jog manęs nenužudė. Rytų Timore tris dienas badavau, ir vietiniam berniokui turėjau sumokėti kelis šimtus dolerių už keletą bananų. Nauru mano skrydis buvo atšauktas aštuonis kartus ir man ten teko užsibūti pusantro mėnesio ilgiau nei planavau”.
Kelionės idėja kilo kai Kalkutoje (Indija) gimusiam Samaddar’ui dėl jo tautybės kilusių vizos problemų jam teko prieš savo norą dvi dienas užsibūti Johannesburg’e (Pietų Afrika). Tuomet verslininkas iškėlė sau iššūkį – jog jis apkeliaus visas pasaulio šalis, net jei jam teks išleisti visas savo santaupas. Laimei, žmona Barnali palaikė jo ketinimus ir netgi lydėjo savo vyrą į daugiau kaip 70 valstybių. Nuotykių ieškotojas buvo nusistatęs įvykdyti savo kelionę naudodamas vien tik savo indišką pasą, nepaisant to, kad per tuos kelis metus jam buvo pasitaikiusios galimybės įgyti Australijos ir Kanados pilietybes. Kaip jis pats prisimena, norėjo įrodyti, jog Indijos pilietis gali keliauti po visą pasaulį. Kita vertus, jis taip pat norėjo akcentuoti tas problemas, su kuriomis susiduria įvairių tautybių žmonės siekdami gauti vizas apsilankymui vienoje ar kitoje šalyje – būtent su šia problema jis pats buvo gerai pažįstamas. “Sunkiausiai vizą gauti sekėsi Moldovoje, ir tai man truko beveik trejus metus, per kuriuos mano prašymas buvo atmestas daugybę kartų”, pasakoja keliautojas. “Su didžiosiomis šalimis, tokiomis kaip JAV, Anglija ir kitos Amerikos ir Europos valstybės, tokių problemų nekyla; dažniausiai sudėtingumai prasideda gerokai smulkesnėse šalyse, kurios pačios nežino, kaip joms elgtis”.
Pagal Gineso rekordų knygos taisykles, bet kuris tokio rekordo siekiantis žmogus turi naudotis viešuoju transportu, tokiu kaip reguliariai pagal tvarkaraštį skraidantys lėktuvai, važinėjantys autobusai, traukiniai ir plaukiojantys keltai. Šalies aplankymui užskaityti žmogus savo koja turi paliesti tos šalies teritoriją, tačiau ilgesnį laiką užsibūti nėra būtina. Po savo kelionės Smaddar’as įkūrė “Travel, Tourism and Peace Initiative” fondą, kuris keliautojams teikia konsultacijas apie skirtingoms šalims aplankyti reikalingą dokumentaciją.