Studentų auksinės mintys, užfiksuotos įskaitų, koliokviumų, egzaminų metu. Štai taip supranta geografiją kai kurie studentai.
Kultūros sampratos sudėtingumas:
- Kultūra apibrėžiama nevienalytiškai…
- Negali būti vienodų kultūrų visose vietose, nes būtų chaosas.
- Kultūra vystosi tam tikroje teritorijoje nuo jų aplinkos sąlygų vystėsi kūrėsi kultūra, kuri taikėsi prie esamų sąlygų, kūrė įrankius, iš aplink esamų išteklių kūrė įrankius, juos panaudojo, gamino maistą taip pamažu kūrėsi skirtingos kultūros, kurios buvo perduodamos iš kartų į kartą.
- Senieji filosofai teigė, kad kultūrą, jos paplitimą lemia geografinis paplitimas. Labiausiai kultūrai įsivystyti [išsivystyti?], žmonijos raidai atsirasti, jai klestėti bei valstybei įsikurti yra labiausiai palanki vidurinioji (pusiaujo) juosta.
- Ką stengiasi žmonės sukaupti ateinančioms kartoms, negali to padaryti, nes pastoviai vyksta ciklas, atsinaujina ištekliai.
- Jei kultūra gyvena prie jūros, tai reiškia ten yra daug jūreivių…
- Egiptas – vienas iš upių slėnių kultūros pavyzdys, kadangi čia teka dvi didelės upės – Tigras ir Eufratas. Lietuva nuo Egipto nesiskiria, bet pasakius “piramidės”, mums iškart asisijuojasi [asocijuojasi?] su Egiptu. Pvz., japonai 20 a. persikraustė į džiungles gyventi, pamatę ne tokią aplinką, kurioje buvo įpratę gyventi, ją visiškai suniokojo ir džiunglių viduryje įkūrė Japoniją…
Kultūrinis rajonavimas neįmanomas:
- Tačiau jei bandytume išskirti kultūrinį regioną, kuriame vyrauja du reiškiniai, pvz., kalba ir religija, būtų beveik neįmanoma, kadangi estų kalba šneka tik estai, o stačiatikiai yra latviai [?] bei kt. Neįmanoma nubrėžti šio kultūrinio regiono ribų.
Mistiškas ir bauginantis kultūros plitimo procesas:
- Šis plitimas nuolat slenka, sklinda, užimdamas, aprėpdamas vis didesnius arealus (…). Jis paplinta kituose arealuose, tačiau apimties savo nekeičia, pvz., kažkoks reiškinys paplito Vilniuj, po to persikėlė į Kauną, į Klaipėdą ir t.t., už miesto ribų ji neplinta.
- Kauno kultūra persismelkia į aplinkinius miestelius, o iš šių – į dar atokesnes kaimavietes.
- Kitos kultūros įsiliejimas ją gali sumaišyti su įsiveržusiąja.
- Kultūros barjerui būdingas bruožas yra taupymo efektas, kai priimančioji šalis nepriima visko iškart, o tik po truputį.
Žmogaus prigimties ypatumai:
- Pati gamta juos [žmones] pritaikė prie savęs.
- Kur šilta, gyvena didesni žmonės, nes jiems reikalinga pašalinti šilumos perteklių, o šiaurėje – mažesni.
- Rasė – žmonių grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje, kurios viduje jie dauginasi, iš kartos į kartą perduoda palikuonims tėvų požymius.
- Žmogaus rasę labai lengva atskirti, nes (…) jos neįmanoma paslėpti ar užmaskuoti.
- Kylant iš apačios į viršų, žmonių rasiškumas “šviesėja”.
Krikščionybės reikšmė:
- Katalikybė konfliktų sprendimui yra netinkanti – per daug tolerantiška. [Reiškia, kol į snukį neduosi, konflikto neišspręsi. O dar liepiama atsukti antrą žandą…]
- Kultūriniu bruožu taip pat gali būti religija, [tačiau] mums ji nebūdinga, nes mes krikštijomės vieni iš paskutinių…
- Krikščionybės kultūros šaknys buvo kur kas stipresnės už protestantizmo… [Kas tas protestantizmas?]
Specifiniai mitybos ypatumai:
- Kai kurių religijų atstovai nevalgo tam tikrų gyvulių, nes tiki reinkarnacija ir nenori valgyti savo tautiečio (žydai nevalgo kiaulienos). [Antisemitizmas?]
- Prancūzai geria vyną nes [tai] jau pripratimas. (…) Rusai geria degtinę, ji jiems kaip vynas.
- Toks dalykas kaip kanibalizmas tai nėra religija, jis slypi genuose (savo paties įsitikinimuose). Labiau paplitęs tarp gyvūnų. Tiki [gyvūnai?], jog jei suvalgysi kokią kūno dalį, tą ir gausi (tarkim, esi aklas, suvalgai akis ir vėl gali regėti). [Todėl reikėtų sakyti: pasitaikė, kaip aklai vištai akis…]