Pasaulinio garso nacionaliniai parkai

1. Namibo – Naukluft nacionalinis parkas, Namibija

Įkaitęs Namibo-Naukluft nacionalinio parko smėlis – tiesiog tobulas negyvenamos dykumos ruoželis. Netgi vėjo pustomų keterų nuotraukos kelia troškulį. Didžiausias rezervato traukos objektas – Sossusvlei kopos. Manoma, kad tai seniausios kopos pasaulyje, kurias supustė galingi šių dykumų vėjai, ilgus amžius formavę vietovės reljefą.

Populiariausias būdas pažinti šį draustinį – keliauti oro balionu. Stebint iš aukštai, ši banguojanti dykuma atrodo beveik kaip vilnijantis oranžinis vandenynas. Kitas būdas gerai apžiūrėti šį nacionalinį parką – išsinuomoti visureigį. Jei nespėsite visko apžiūrėti per dieną, galima pernakvoti vietinėse stovyklavietėse.

2. Banfo nacionalinis parkas, Kanada

Kanada – didžiulė Šiaurės Amerikos žemyno valstybė, tad, lankytojų teigimu ir jos seniausiame Banfo (Banff) nacionaliniame parke viskas atrodo tarsi išdidinta: lapės – rudesnės, lokiai – stambesni, o briedžiai – sulig autobusiukais.

Šis idiliškas regionas Albertos provincijoje buvo atrastas XIX amžiaus pabaigoje, tiesiant geležinkelio liniją per Kanadą, ir netrukus jis buvo paverstas gamtos rezervatu. 6 641 km2 parkas – tai natūralus gamtos koridorius per sunkiai įveikiamus Uolinius kalnus.

Lankytojams čia dažnai demonstruojamos legendinių Kanados gyvūnų migracijos. Tik nesugalvokite prieiti per arti, nes galite papulti į meškos glėbį tiesiogine to žodžio prasme. Saugiausia apžiūrėti šį parką keliaujant turistiniu traukiniu.

3. Mungo nacionalinis parkas, Australija

Per pastaruosius kelis dešimtmečius net kelerios teritorijos tolimuosiuose Australijos regionuose buvo įtrauktos į sąrašą vietų, kurias privalo pamatyti tikri keliautojai: Elis Springsas, Mėlynieji kalnai ir Uluru. Mungo nacionalinis parkas pagaliau sulaukė deramo dėmesio.

Šis ramus draustinis, apsuptas molio kalvų, žinomų kaip „Kinijos sienos“ – tarsi užuomina apie turtingą senovinių ežerų ir klajojančių įvairiausių gyvūnijos rūšių istoriją. Čia aptinkamų skeletų liekanos byloja, kad dabartinio rezervato teritorijoje žmonės gyveno jau prieš 40 000 metų. Tačiau šios dykumos jau seniai yra visiškai apleistos ir koją čia įkelia tik turizmo entuziastai.

4. Didžiojo Kanjono nacionalinis parkas, Arizona, JAV

Didysis Kanjonas (Grand Canyon) – tai Amerikos klasika ir, be jokios abejonės, stambiausias „Route 66“ (66-ojo greitkelio) keliautojų traukos objektas. Neaprėpiamos Didžiojo Kanjono tarpeklių ir bedugnių platybės – mėgstama geologinių tyrinėjimų vieta. Šiuose begaliniuose spalvotų uolienų kloduose slypi visa Žemės istorija. Jei išdrįsite nusileisti plačiais skardžiais, išvysite semiaridinį uolienų sluoksnį, išvagotą šimtais slaptų grotų.

5. Kao Sok nacionalinis parkas, Tailandas

>Sveiki atvykę į „Juros periodo parką“. Beklaidžiojant šio parko kalkakmenio uolienomis, gali netgi pasirodyti, kad kažkur fone skamba šio filmo garso takelis. Pabandykite įsivaizduoti bešuoliuojantį tiranozaurą ir pirmasis Tailando saugomas draustinis bus tiksli mokslinės fantastikos rašytojo M. Crichton’o priešistorinio Disneilendo kopija. Šios lietingos vešlios džiunglės – seniausi pasaulyje atogrąžų miškai, kur gyvatės, beždžionės, drambliai ir tigrai slapstosi tankiose vijoklinių augalų raizgalynėse. Šiame parke taip pat auga didžiausia pasaulyje gėlė – „Rafflesia kerrii“, kurios žiedas gali užaugti iki 80 cm skersmens. Šis augalas neturi nei savo šaknų, nei lapų, bet auga kaip parazitas lianų šaknyse.

6. Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas, Grenlandija

Susirūpinimo dėl taršos ir tirpstančių ledynų amžiuje Grenlandijos nacionalinis parkas – įrodymas, kad kol kas planetos ledynai dar neištirpo. Didžiausias nacionalinis parkas pasaulyje, užimantis teritoriją, prilygstančią maždaug dviem Prancūzijoms – tai atokus, civilizacijos nepaliestas, regionas.

Mažytis miestelis Ittoqqortoormiit (pabandykite ištarti jo pavadinimą!) – neoficialūs vartai į ramią šalčio karalystę. Šiuo metu čia lankytis leidžiama tik tyrimus atliekantiems mokslininkams ir ekstremalių nuotykių mėgėjams. Į ekskursijas skraidinama lėktuvais arba malūnsparniais ir tik su leidimais.

7. Igvasu krioklių nacionalinis parkas, Argentina/Brazilija

Šie krentančio vandens telkiniai – tokie įspūdingi, kad juos teko pasidalyti dviem valstybėms. Igvasu (Iguazu) krioklių nacionalinis parkas – tai fotografų svajonė. Netoli Paranos ir Igvasu upių santakos upės vanduo pakrypsta link stataus skardžio ir dramatiškai krenta žemyn (toks vagos pasikeitimas turi geologinę priežastį – vandens tėkmė staigiai keičia kryptį Žemės plutos lūžio linijoje).

Parke įdomūs ne tik dažnai turistų lankomi kriokliai, bet ir subtropiniai miškai – vešlus vandens kaskadų vešlus fonas. Taip pat čia gyvena daugiau nei 450 paukščių rūšių bei itin retų drugelių.

8. Sabos salos nacionalinis jūrų parkas, Nyderlandų Antilai

Sunku patikėti, kad ši rojaus sala – tik 15 minučių kelio lėktuvu nuo kaimyninio kurorto Sint Marteno. Apsilankę čia, neskubėkite spręsti, kad nėra nieko gražesnio už Sabos salos (Saba island) rantytą vulkaninį peizažą.

Pasinėrę į povandeninę kelionę išvysite spalvingą neoninių koralų karalystę, po kurios povandeninius rifus plaukioja daugybė ryklių, jūros vėžlių ir margaspalvių žuvų. Ši uolėta akvatorija – viena iš labiausiai pasaulyje vertinamų nardymo vietų ir ją skrupulingai saugo nacionalinio jūrų parko darbuotojai.

9. Tongariro nacionalinis parkas, Naujoji Zelandija

Jau po 10 sekundžių Tongariro nacionaliniame parke nesunku suprasti, kodėl Piteris Džeksonas pasirinko šį regioną kaip savo epinės trilogijos „Žiedų valdovas“ foną. Trys miegantys parko ugnikalniai, įamžinti šiuose filmuose, iškyla viršum šaltų skaidrių Taupo ežero vandenų.

Šiandien, kai filmo entuziastų turizmo banga jau atslūgo, seniausias Naujosios Zelandijos nacionalinis parkas vėl virto geologinių anomalijų valdomis. Nežemiškų Tongariro peizažų akcentas – vadinamieji Mėnulio krateriai – garuojantis burbuliuojančių purvais ir rūkstančių kraterių ruožas.

10. Galapagų nacionalinis parkas, Galapagų salos

Mūsų sąraše kažko trūktų, jei į jį neįtrauktume šios mėgstamos, legendinės, Charleso Darwino išmintos žemės. Tolimas vulkaninės kilmės 19 salų archipelagas – gyvas evoliucijos teorijos testamentas.

Kiekvienoje saloje gyvena skirtingų rūšių padarai – nuo vėžlių, besikapanojančių per sukietėjusios lavos ruožus, iki keistųjų mėlynakojų smigikų, kapojančių snapais saulėje besišildančias iguanas. Nors turistinės valtys reguliariai plaukia pažintiniu maršrutu, šiose salose galima patirti Robinzono Kruzo vertų nuotykių.