Valdančiosios koalicijos partnerių susitarimas 4 proc. mažinti valdžios sektoriaus išlaidas netiesiogiai atsilieps ir mokytojų atlyginimams, mat nuo rugsėjo bus didinamas mokinių skaičius klasėse, tad kai kuriais atvejais mažės klasių kiekis, vadinasi, ir mokytojų krūvis bei atlyginimas.
Taupymas taip pat palies smurto bei narkomanijos prevencijos programas, pilietinį, tautinį ir lituanistinį ugdymą, mokyklų pastatų renovaciją.
Mažėja mokinio krepšelis
Nacionaliniame biudžete švietimo sričiai skirta 4,384 mlrd. Lt. Taupymas lėmė, kad 30 mln. Lt, arba 1,5 proc., buvo nurėžta iš mokinio krepšelio, tačiau savivaldybėms ir mokyklos leista darbo užmokesčiui panaudoti mokinio krepšelio lėšas, skirtas kvalifikacijos kėlimui, pažintinei veiklai ir panašiems dalykams.
Kaip DELFI teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jeigu mokinio krepšelis būtų buvęs mažinamas 4 proc., tai būtų sutaupę 82 mln. Lt, tuo tarpu visos Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas yra lygus 14 mln. Lt.
„Mokinio krepšelio asignavimai turi savo dedamąsias dalis, kurių didžiausia yra darbo užmokestis. Tačiau šalia to yra kvalifikacijos kėlimas, vadovėliai, mokymo priemonės, pažintinė veikla ir dar eilė smulkesnių eilučių. Tai kaip konkrečios mokyklos ar savivaldybės atveju tai atsilieps – ar tai bus intervencija į mokytojų atlyginimus, ar ne, priklauso nuo konkrečios mokyklos“, – pasakojo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad mokinio krepšelis mažės nuo rugsėjo 1 d., o ne nuo šių metų pradžios.
Pasak G. Steponavičiaus, reikia suvokti ir tai, kad Lietuvoje tiesiog mažėja mokinių skaičius, todėl tai dažnai atsiliepia mokytojų krūviams, vadinasi, ir atlyginimams. Maža to, dėl mokinių skaičiaus mažėjimo kai kurie pedagogai gali netekti darbo.
„Ši problema dalyje mokyklų labiausiai atsiliepia mokytojų pajamoms“, – teigė G. Steponavičius.
Klasėse didės mokinių skaičius
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat tikisi sutaupyti 11,3 mln. Lt iš mokinių klasių didinimo. Didinant mokinių skaičių klasėse, automatiškai kai kuriose mokyklose gali mažėti klasių kiekis, o tai palies ir mokytojų krūvį bei atlyginimus.
Pavyzdžiui, vidurinėse kaimo mokyklose, kurias lanko iki 300 vaikų, 9-12 klasėse vidutinis mokinių skaičius turėtų siekti 20, nors dabar yra 15. Mokyklose, kurias lanko iki 500 mokinių, vidutinis mokinių skaičius 5-12 klasėse būtų 22, tuo tarpu dabar yra 20.
Didesnėse mokyklose, kuriose mokosi daugiau nei 500 mokinių, 5-8 klasėms vidutinis mokinių skaičius didėtų iki 25, nors dabar siekia 22. Tuo tarpu pagrindinių mokyklų vidutinis mokinių skaičius 9-10 klasėse mažėtų nuo 25 iki 22.
Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Rūtos Osipavičiūtės, mokinių skaičiaus didinimas klasėse gali atsiliepti regionų, o ne didmiesčių, mokytojų kišenei, tačiau, jos teigimu, blogėjant demografinei situacijai mokinių apskritai mažės ir tai atsilieps visų mokytojų atlyginimams, o kai kurie jų praras darbo vietas.
„Gali būti problema, kad mažės klasių komplektų. Taip gali atsitikti mažesnėse mokyklose, nes didinti mokinių skaičių planuojama kaimo vietovėse. Didžiuosiuose miestuose tai nėra taip aktualu, bent jau šiais metais. Tačiau kadangi demografinė padėtis nėra gera, tai kokius dvejus-trejus metus mokinių skaičius tikrai nedidės, nors į pradines klases jau ateina daugiau mokinių. Todėl yra pavojus, kad mažėjant mokinių skaičiui mokytojai gali prarasti darbo vietas“, – DELFI pasakojo R. Osipavičiūtė.
Jos teigimu, šiuo metu mokyklų vadovai taupo mažindami tarnybinių atlyginimų koeficientus. Pasak R. Ospipavičiūtės, mokytojų tarnybinių atlyginimų koeficientai ministro įsakymu gali svyruoti nuo vienos iki kitos ribos. Pavyzdžiui, ministro įsakyme nurodoma, kad mokytojui metodininkui, turinčiam iki 10 metų pedagoginio darbo stažą, turi būti taikoms koeficientas nuo 12,45 iki 13,85, tuo tarpu taupydami mokyklų vadovai taiko koeficiento „grindis“.
„Daugumoje mokyklų būdavo taikomi koeficientų vidurkiai. Tačiau žinau tokių mokyklų, kurios gauna mažesnį finansavimą, ir galbūt turėjo gal skolų, jos neišsilaiko, tai toms mokyklos reikia planuoti pinigus labai taupant, o taupymas dažniausiai vyksta mažinant tarifinį atlygio koeficientą“, – pasakojo pašnekovė.
Primename, kad mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo stažo, kvalifikacinės kategorijos, tarifinių atlyginimų koeficientų, darbo krūvio bei bazinės mėnesinės algos dydžio, kuris šiuo metu siekia 122 Lt. Pilnas mokytojo darbo krūvis siekia 18 kontaktinių valandų, arba pamokų.
Smurto prevencijai finansavimas mažėjo nuo 1,8 mln. Lt iki 0,8 mln. Lt
Be mokinio krepšelio karpymo bei mokinių skaičiaus didinimo klasėse, sutaupyti tikimasi apkarpius smurto bei narkomanijos prevencijos programas, sumažinus finansavimą pilietinio, tautinio ir lituanistinio ugdymo projektams. Kaip nurodė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, smurto prevencijai finansavimas sumažintas nuo 1,8 mln. Lt praėjusiais metais iki 0,8 mln. Lt šiais metais.
Ministerijai pavaldžioms įstaigoms lėšos sumažintos 3 proc., vykdomoms centralizuotoms programoms – vidutiniškai 15 proc.
Taip pat mažėjo lėšų, skirtų mokyklų pastatų renovacijai bei statybai, geltonųjų autobusų, kompiuterių įsigijimui, profesinių mokyklų bendrabučių renovacijai. Palyginus su praėjusiais metais finansavimas mažėjo 35 proc.
Pasak švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, aukštosioms mokykloms bei kolegijoms finansavimas mažėjo 3 proc.
Šaltinis: delfi