Ar gręsia Tauragės požeminiam vandeniui skalūnų dujų žvalgybos galimai keliama tąrša? Tauragės apskrityje yra užregistruotos 125 geriamo vandens vandenvietės (LGT Žemės gelmių registras), kurias sudaro 243 gręžiniai. Gėlo vandens gręžinių gylis 50–200 metrų.
Detaliai ištirti ir aprobuoti ištekliai yra 34 tūkst. m3 vandens per parą. Iš vykdančių gavybos apskaitą vandenviečių (108 vandenvietės) 2011 metais buvo išgauta 8,7 tūkst. m3 per parą požeminio gėlo vandens. Daugiausia požeminio gėlo vandens yra išgaunama Tauragės rajone – 3,3 tūkst. m3 vandens per parą t. y. 14% detaliai ištirtų vandens išteklių.
Giliau gėlo vandens išplitimo zonos, apie 150–200 m gylyje nuo žemės paviršiaus požeminis vanduo netinkamas gerti, nes ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija jame didesnė nei 1 g/l, o gilesniuose sluoksniuose ji padidėja iki 10 g/l. Sūrymų hidrocheminė zona, kurioje ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis yra didesnis nei 35 g/l slūgso gerokai giliau. Žemiau 600 m nuo žemės paviršiaus esančiuose vandeninguosiuose sluoksniuose vandens mineralizacija siekia 40 g/l, 1800 m. gylyje ji gali siekti 180 g/l. Šis vanduo Tauragėje nėra naudojamas.
Tauragės regione perspektyvus sluoksnis aptikti angliavandenilius slūgso apie 1800 m gylyje, o gėlo vandens sluoksnis yra iki 200 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Tarp gėlo vandens sluoksnio ir angliavandenilius galimai talpinančio sluoksnio slūgso daugiau kaip 1000 m nelaidžių uolienų (daugiausia vandensparų) storymė. Per tokią storymę dujos ar kiti angliavandeniliai iki vandeningojo sluoksnio neprasiskverbia.
JAV mokslininkų rekomendacijos teigia, kad išlaikomas 600 metrų atstumas iki vandeningojo sluoksnio yra pakankamas, kad vandeningas sluoksnis būtų apsaugotas nuo taršos metanu, kartais išsiskiriančiu skalūnų dujų žvalgybos metu.
Aplinkos apsaugos nomatyvinis dokumentas (LAND 4:99), reglamentuojantis geriamojo vandens ir angliavandenilių gręžinių įrengimą, nustato griežtus aplinkosauginius reikalavimus:
– požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo technologiniai ir konstrukciniai sprendiniai turi apsaugoti požeminę hidrosferą nuo galimo užteršimo ir išteklių išsekimo,
– gręžimo metu draudžiama naudoti žaliavą, medžiagas (preparatus), kurios gali neigiamai paveikti aplinką;
–- užvamzdinė ertmė izoliuojama taip, kad būtų išvengta paviršinio vandens tekėjimo į požeminius vandeninguosius sluoksnius ir nebūtų vandens pertekėjimų tarp vandeningųjų sluoksnių.
Gręžiant angliavandenilių žvalgybos ir gavybos gręžinius yra numatomi net 5 technologiniai etapai skirti apsaugoti visus geologinėje storymėje esančius vandeninguosius sluoksnius ne tik nuo užteršimo, bet ir galimo skirtingų sluoksnių vandens susimaišymo. Gręžinys įrengiamas naudojant 1 cm storio plieninius vamzdžius, jų užvamzdinė ertmė (tarpas tarp uolienų sluoksnio ir išorinės apsauginio vamzdžio sienelės) užpildoma cementu, užpildymo kokybė tikrinama geofiziniais metodais (cementometrija). Atlikus vieną darbų etapą gręžiama gilyn, mažesnio skersmens vamzdžiais ir vėl atliekami cementavimo darbai. Apie 300 m ilgio cementuotas vientisas vamzdis užtikrina, kad geriamojo vandens sluoksniai būtų gerai apsaugoti nuo galimų taršos grėsmių išgaunant angliavandenilius.
Lietuvoje naftos angliavandenilių tyrimas, tame tarpe ir seisminė žvalgyba vykdoma net 50 metų, o naftos gavyba – jau 23 metus. Per visą šį laiką Lietuvoje nėra buvę nei vieno incidento, kad geriamas požeminis vanduo būtų užterštas. Vien 2012 m. naftos bendrovės iš 63 gavybos gręžinių išsiurbė virš 101 tūkst. t naftos, o per tą laiką į naftingus sluoksnius per 15 slėginių gręžinių injektavo virš 1 milijono m3 sūrymų, liekančių po naftos atskyrimo iš vandens. Vykdant požeminio vandens monitoringą, gręžinių įrengimo aplinkos apsaugos reikalavimai užtikrina, kad požeminiai vandenys negali būti užteršti gręžimo ar hidroplėšymo (hidroardymo) skysčiais ar išgaunamais angliavandeniliais.
Lietuvos geologijos tarnybos informacija