Pastaruoju metu žinaisklaidoje skelbiama daug nuogąstavimų dėl žemės drebėjimų, kuriuos gali sukelti skalūnų dujų tyrimai ir eksploatacija. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nuo 1999 m. vykdo Lietuvos teritorijos seismologinį monitoringą, nagrinėja Europos ir pasaulio seisminių įvykių duomenis.
Šiuo metu Lietuvoje seismologinio monitoringo sistemą sudaro šešios seisminės stotys: keturios trumpaperiodės seisminės stotys įrengtos apie Ignalinos AE, bei dvi labai plataus diapazono seisminės stotys įrengtos Kėdainių ir Plungės rajonuose. LGT turimais portatyviniais trumpaperiodžiais seismografais skirtais sprogdinimų monitoringui galima registruoti seisminius signalus, kurių dažnis 10–100 Hz.
Lietuvos seismologinio monitoringo sistema kasmet užregistruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio natūralių ar žmogaus sukeltų seisminių įvykių. Ji patikimai registruoja ir silpnus vietinius seisminius įvykius, pavyzdžiui, sprogdinimus Lietuvos karjeruose ir kaimyninėse šalyse, karinius, išminavimo operacijų („Open Spirit“) sprogdinimus.
Nustatyta, kad žmogaus veikla gali sukelti žemės drebėjimus. Dideli skysčių ar uolienų masių perkėlimai gali sukelti (indukuoti) žemės drebėjimus. Mažo aktyvumo seisminėse zonose indukuoti žemės drebėjimai dažniausia yra silpni arba visai žmogaus nejuntami ir registruojami tik jautria seismine įranga. Pavyzdžiui, pietryčių Lenkijos kasyklų regione dažnai registruojami silpni ~2,5 stiprumo indukuoti žemės drebėjimai, jų stiprumas retai viršija 3,0 M. Švedijos šiaurėje esančios Kirunos kasyklos apylinkėse kasmet užregistruojama keli šimtai indukuotų žemės drebėjimų, kurių stiprumas dažniausiai neviršija 2,0 M. Stiprūs indukuoti žemės drebėjimai dažniausiai vyksta aktyviose seisminėse zonose, turinčiose aktyvius ar istoriškai aktyvius tektoninius lūžius, kuriuose kaupiasi ir atsipalaiduoja tektoninės įtampos.
Hidraulinio ardymo metu, dėl pumpuojamų skysčių slėgio į uolienas, jos trūkinėja generuodamos seismines (akustines) bangas. Ištirta, jog hidraulinio ardymo metu yra generuojami kelių tipų seisminiai signalai. Pavyzdžiui, plačiai aptariami žiniasklaidoje 2011 m. D. Britanijoje, šalia Lankašyro, dėl hidraulinio ardymo įvykę indukuoti žemės drebėjimai, kurių stiprumai siekė 2,3 M. Teritorijose, kurios pasižymi nedideliu seisminiu aktyvumu, hidraulinio ardymo sukelti žemės drebėjimai dažniausiai yra silpni, kaip ir šiuo atveju.
Lietuva priskiriama prie itin mažo seismingumo sričių, todėl, jeigu ir įvyktų indukuoti žemės drebėjimai, greičiausiai jie būtų labai silpni.
Vakarų Lietuvoje UAB „Minijos nafta“ nuo 1997 m. atliko daugiau 20-ties hidraulinio ardymo darbų 19-oje gręžinių. Jų poveikis žemės paviršiuje nebuvo užregistruotas. Atlikus seismologinių duomenų analizę, seisminių stočių seismogramose nebuvo nustatyta jokių seisminių signalų, kuriuos būtų galima sieti su vykdytais hidraulinio ardymo darbais.
Hidraulinio ardymo seismologinis monitoringas yra būtinas siekiant nustatyti hidraulinio ardymo metu generuotų seisminių bangų stiprumą, uolienų įtrūkių plitimą bei liktinį poveikį.
Visi seisminiai duomenys, kuriuos registruoja Lietuvoje įrengtos seisminės stotys, yra analizuojami ir jų ataskaitos pateikiamos LGT tinklapyje.
Lietuvos geologijos tarnyba
Ilma Janutytė, vyriausioji seismologė