Šiuolaikiniai žemėlapiai mažai kuo primena popierinius savo pirmtakus, rašo BBC. Skaitmeniniai ir kupini informacijos XXI amžiaus žemėlapiai keičiasi pagal kiekvieno vartotojo individualius poreikius. Gausybė duomenų, palydovinė navigacija, išmanieji telefonai, socialiniai tinklai ir trimačio vaizdo technologija ženkliai padidino žemėlapių funkcionalumą. Šiuolaikiniuose žemėlapiuose informacija keičiasi realiu laiku.
|
„Išmaniajame telefone veikiančio projektoriaus dėka turistai galės ant paprasčiausios sienos vaizduoti trimatį žemėlapį ir rankų judesiais planuoti maršrutą, papildant žemėlapį duomenimis apie lankytinus objektus, restoranus, transportą bei draugų patarimus“, – sako verslininkas.
„Ateityje vaizdinių žemėlapių gali nebelikti“, – tvirtina „Ornance Survey“ mokslininkas Johnas Goodwinas.
Anot jo, žemėlapiai bendraus su vartotoju. „Kartais žodžiai yra patogesni nei vaizdai, ypač kuomet norisi kuo rečiau žvilgčioti į išmaniojo telefono ekraną“, – sako mokslininkas.
J. Goodwino įsitikinimu, žemėlapiai taps itin individualizuoti, nes skaitmeniniai žemėlapiai gali būti susieti su gausybe duomenų.
Vienokia to paties žmėlapio informacija gali būti aktuali dviratininkui, kitokia pėsčiajam ar žvejui. Visos vartotojų grupės galės pasirinkti tik juos dominančius duomenis ir pašalinti perteklinę informaciją.
Socialiniai žemėlapiai
Šiuolaikinė navigacija suteikia galimybę paprastai nustatyti savo buvimo vietą ir išsiaiškinti, kokie objektai supa mus. Kita vertus, ši technologija leidžia nustatyti ir kitų žmonių buvimo vietą bei sužinoti, kokias vietas pastarieji vertina teigiamai arba neigiamai. Šia prasme žemėlapiai įgauna tam tikras socialinių tinklų savybes.
Izraelio bendrovė „Waze“, kurią vasaros pradžioje įsigijo „Google“, realiu laiku atnaujina iš vartotojų gaunamus duomenis ir pataria klientams kaip išvengti spūsčių bei kelio darbų.
Vairuotojai išmaniajame telefone gali stebėti kitų apylinkėje esančių „Waze“ klientų pranešimus ir išvengti nemalonių netikėtumų kelyje. Bendrovės dėka dvimatis žemėlapis virto keturmačiu.
Tokios mobiliosios programėlės kaip „FourSquare“, „Tinder“ arba „Here On Biz“, vienokiu ar kitokiu būdu įtraukia žemėlapių funkciją.
Skaitmeninės paslaugos, kurių pagerinimui yra naudojami vartotojų pateikiami duomenys, nėra oficialiai patvirtintos nepriklausomų ekspertų, tačiau visuomenės suteikti duomenys leidžia pagerinti žemėlapių tikslumą ir suteikia visuotinę naudą.
Tyrimų bendrovės „Oxera“ teigimu, dėl pagerėjusios navigacijos per metus pasaulyje yra sutaupoma daugiau nei 1 mlrd. valandų kelionės laiko ir 3,5 mlrd. litrų degalų.
„Ordnance Survey“ siekdama sukurti itin tikslius trimačius miestų vaizdus pasitelkia lazerines technologijas.
Agentūros duomenų bazėje jau yra sukaupta virš 460 mln. geografinių objektų. Kasdien „Ordnance Survey“ sulaukia 10 tūkst. atnaujinimų.
Vis dėlto vizionieriai žvelgia toliau ir tikina, kad erdvės žemėlapių tobulinimui dar liko.
Žodžiai keičia koordinates
Projekto What3Words.com įkūrėjas Chrisas Sheldrikas visą žemės rutulį padalino į 57 trln. kvadratų, kurių kiekviena kraštinė siekia 3 metrus. Kiekvieną iš šių kvadratų identifikuoja automatiškai sugeneruoti trys žodžiai.
Anot jo, What3Words.com užpildo spragą tarp ne itin tikslių pašto kodų ir labai tikslių, tačiau sunkiai pamenamų, GPS koordinačių.
Bendrovė suteikia galimybę nusipirkti žodžius, kurie reprezentuotų konkrečią jų pasirinktą vietą.
Anot verslininko, atsiminti žodžius yra kur kas lengviau nei pašto kodą ar kooordinates.
What3Words.com paslauga sėkmingai naudojasi Australijos gelbėjimo tarnybos.
C. Sheldrikas mano, kad ši paslauga turėtų išpopuliarėti tokiose Afrikos ir Vidurinių Rytų vietovėse, kurios neturi konkrečių gatvių adresų.
Duomenų perteklius
Metiniai pasaulio navigacinės industrijos pardavimai siekia nuo 98 iki 177 mlrd. svarų sterlingų. Ši niša yra kone keturis kartus didesnė nei kompiuterinių žaidimų verslas.
Šiandien 90 proc „Ordnance Survey“ verslo sudaro skaitmenizuoti produktai, tačiau bendrovė iki šiol per metus parduoda 2,5 mln. popierinių žemėlapių.
Geresni žemėlapiai gali tapti pagalbininku kuriant verslą.
„Įsivaizduokite, kad esate restoranų tinklo valdytojas ir norite sužinoti kokioje vietoje būtų perspektyviausia atidaryti naują restoraną“, – sako I. White’as.
Anot jo, restoranas norėtų sužinoti tam tikrus demografinius, pajamų lygio, gyventojų tankumo bei transporto srautų duomenis ir išvysti juos žemėlapyje, kad galėtų išsirinkti perspektyviausias vietas.
„Urban Mapping“ kaip tik ir užsiima panašių žemėlapių vystymu.
I. White’o įsitikinimu, netrukus komerciniai bepiločiai lėktuvai, apginkluoti kameromis ir įvairiais jutikliais stebės ir realiu laiku papildys žemėlapius tokiais duomenimis kaip pastatų anglies dvideginio emisijos.
Tokie duomenys suteiktų galimybę itin tiksliai apmokestinti gamyklų taršą.
Vis dėlo skaitmeninės informacijos sprogimas apnuogino naujus iššūkius. 90 proc. visų skaitmeninių duomenų buvo sukurti per pastaruosius du metus.
Nors naujos technologijos praturtina šiuolaikinius žemėlapius, tačiau jie niekada nepraras pagrindinės savo funkcijos. Žmonės visada norės žinoti tikslią savo buvimo vietą.
Šaltinis: ekonomika