Dabartinio interneto infrastruktūros skeletą sudaro žemynus ir valstybes jungiantys povandeniniai šviesolaidžių kabeliai: itin didelės pralaidos magistralinės ryšio linijos, sujungiančios į globalinį tinklą pačiuose tolimiausiuose Žemės kampeliuose veikiančius kompiuterių tinklus.
Interaktyvus interneto povandeninių magistralių žemėlapis
©Telegeography |
Šios pagrindinės interneto magistralės dabar užtikrina praktiškai visą tarptautinį duomenų perdavimo srautą. Šiemet Vašingtone (JAV) įsikūrusi tyrimų bendrovė „Telegeography“ visas jas sukartografavo ir parengė globalinį interaktyvų povandeninių interneto ryšio magistralių žemėlapį, praneša CNN. Jį galima pamatyti ir patyrinėti internete.
Beveik 95% internetu siunčiamų duomenų, kuriuos naudojame kasdien, yra perduodama į mūsų kompiuterius povandeniniais šviesolaidžių kabeliais, teigiama pranešime. Bendras jų ilgis viso pasaulio mastu viršija 800 000 kilometrų. 2006 m. povandeninėmis interneto ryšio magistralėmis buvo perduodama vos 1% viso interneto duomenų srauto. Tačiau vos per 8 metus ši dalis išaugo net iki 94%.
Baltijos šalių interaktyvus interneto povandeninių magistralių žemėlapis
©Telegeography |
Nuo 2012 m. povandeninių šviesolaidžių magistralių skaičius beveik padvigubėjo: nuo 150 išaugo iki 285 šiuo metu. Iš jų 263 povandeniniai kabeliai jau naudojami, o 22 turėtų būti pradėti naudoti iki 2015 m. pabaigos.
Dauguma šiuolaikinių povandeninių šviesolaidžių kabelių, kuriuos jūrų ir vandenynų dugnu kloja specialūs laivai, yra tik apie 5 cm storio. Jie yra atsparūs fiziniam poveikiui, tačiau kartais pažeidžiami laivų inkarais, žvejybiniais tinklais, žemės drebėjimų metu, o kartais, pasak specialistų, juos perkanda rykliai. Lokalizavus pažeidimo vietą į ją atvyksta laivas su povandeniniais robotais, kurie sutaiso pažeistą kabelį.
Šaltinis: balsas