Rusijos karių dislokavimą Kryme ir referendumą dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos Vakarai vadina nusižengimu tarptautinei teisei. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas taip nemano ir Krymo atsiskyrimą nuo Ukrainos lygina su Kosovo atveju. Tačiau ar šis palyginimas teisingas?
|
V. Putinas sako, kad veiksmai Kryme neprieštarauja Jungtinių Tautų (JT) ir JAV sprendimams, susijusiems su Kosovu. Ką jis turi omenyje?
Kosovas 2008 metais, kaip neseniai Krymas, paskelbė savo nepriklausomybę. Daugiausiai albanų gyvenama teritorija tada atsiskyrė nuo Serbijos. Po dvejų metų Tarptautinis teisingumo teismas Hagoje patvirtino, kad Kosovo nepriklausomybės deklaracija nepažeidžia tarptautinės teisės. Rusija tada kritikavo šį verdiktą kaip “teisiniu požiūriu nešvarų ir grynai politinį”.
Ar galima lyginti tuometinę situaciją Kosove su dabartine Kryme? Tam tikra prasme – taip, sako Balkanų ekspertas iš Vokietijos Franzas-Lotharas Altmannas. Abiem atvejais galiojančios konstitucijos neleido rengti referendumo dėl nepriklausomybės. Šį prieštaravimą konstitucijai dabar pabrėžia ir Ukrainos vyriausybė. Tačiau kelias į atsiskyrimą buvo kitoks, tęsia F. L. Altmannas. Rusijos gyventojai Kryme nebuvo engiami. Ilgai trunkančios didelės grėsmės ir diskriminacijos, kas pateisintų etninių grupių apsisprendimo teisę, Kryme – priešingai nei Kosove – nebuvo.
Į Kosovo konfliktą NATO 1999-aisiais įsikišo ir be JT mandato. Tai kodėl dabar V. Putinas kritikuojamas dėl savo veiksmų Kryme?
Remiantis JT chartija, valstybė gali naudoti jėgą tik tada, jei ginasi arba turi atitinkamą JT Saugumo Tarybos pritarimą. Prieš 1999-ųjų oro antskrydžius nesiliovė pranešimai apie serbų vykdomus žiaurumus Kosovo albanų atžvilgiu. Tarptautinė bendrija dar nebuvo pamiršusi šokiruojančių vaizdų iš Srebrenicos, kur Bosnijos serbų daliniai 1995 metais išžudė 8 000 bosnių musulmonų. Sankcijos tada nepadėjo.
Rezoliucijai, kuria Saugumo Taryba pareikalavo nutraukti mūšius ir atnaujinti derybas, tada pritarė ir Rusija. Tačiau mandatą, kuris leistų intervenciją, Kremlius sužlugdė kartu su Kinija. Nepaisant to, NATO ėmėsi veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniam genocidui. Panašaus smurto grėsmės rusakalbiams Kryme nė vienu momentu nebuvo iškilę.
Pastebima tendencija teigti, kad tarptautinės teisė pirmiausiai gina žmones, o ne valstybes, sako Michaelis Zuernas iš Berlyno mokslų centro. Tokia interpretacija, žinoma, visada gali būti vertinama prieštaringai. Tarptautinė teisė tokiais permainų etapais ypač lengvai gali tapti pasiteisinimu abiem pusėms.
Šaltinis: alfa
Mayk
Taip, nori atkurti imierpją. Aišku, klausimas, kokiu pagrindu? Ir atsakymas čia akivaizdus: Rusija tegali pasiūlyti vienintelį dalyką Europai tai žaliavas. Nes neturi nei pakankamai kvalifikuotos ar bent jau pigios darbo jėgos, nei garantijų verslui, nei aukštų technologijų, nei dar kažko. Tik energetiką, dujas, naftą ir kitas žaliavas. Čia ir gauname atsakymą apie Putino planų realumą bei tuos, kam tos kalbos skirtos: tai eilinis smegenų pudrinimas, skirtas pačios Rusijos gyventojams.