2014 m. birželio 10 d. Raseinių rajono geografijos mokytojai vyko į edukacinę išvyką-seminarą „Žemaitijos regionų gamtos ir ūkio pažinimo pritaikymas geografijos, biologijos ir ekonomikos pamokose“. Šios išvykos tikslas – susipažinti su Telšių ir Plungės rajonų pramonės įmonėmis, gamtos objektais, analizuoti gyvenamosios aplinkos objektų pažinimo ir integravimo galimybes pamokose.
Atvykę į Telšius, pirmiausiai apsilankėme Vincento Borisevičiaus gimnazijoje, kur buvome maloniai sutikti gimnazijos direktoriaus Roberto Ežerskio, geografijos mokytojos ekspertės Laimos Uosytės, vyresniosios biologijos mokytojos Živilės Gureckienės.
Vėliau gimnazijoje vyko gerosios darbo patirties sklaida. Vokiečių k. mokytoja metodininkė Vilija Juknevičienė skaitė pranešimą apie gimnazijoje vykdomą projektinę veiklą. Geografijos mokytoja ekspertė Laima Uosytė pristatė geografijos kabinetą, kuriame sukurta patraukli geografinė aplinka, gausu įvairios metodinės medžiagos. Mokytoja organizuoja mokinių kūrybinę veiklą, o jos metu sukurti darbai eksponuojami kabinete. Mokykla turi žengti kartu su besikeičiančia visuomene. Todėl mokytojams Laima linkėjo mokytis vieniems iš kitų, bendrauti, draugauti bei dirbti taip, kad mokiniai būtų laimingi ir užaugę galėtų dirbti konkurencingoje visuomenėje.
Susipažinę su gimnazija, vykome į apžvalginę ekskursiją po Telšius. Gido pažymėjimą turinti Laima Uosytė papasakojo apie septynias miesto kalvas, jų pavadinimų kilmę, pristatė ant kalvų pastatytus lankomus objektus. Užkopę į aukščiausią kalvą – Insulą gėrėjomės Šv. Antano Paduviečio katedra, apžiūrėjome naująsias katedros duris, kuriose atsispindi Žemaitijos istorija, aplankėme restauruotus katedros požemius. Žvelgėme į pirmąją Telšių miesto mokyklą, Vydūno pasodintus kaštonus, Insulos papėdėje apžiūrėjome Žemaičių sieną, kurioje įamžinti Žemaitijai svarbūs įvykiai. Apžiūrėjome amfiteatrą ant Masčio ežero kranto ir kitas Telšių įžymias vietas.
Nuvykome ir į Žemaičių Kalvariją, miestelį Plungės rajone, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Tai urbanistikos paminklas, į kurį atvyksta tūkstančiai piligrimų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių. Geografijos mokytojams buvo įdomu susipažinti su miestelio reljefu, kuris išties įspūdingas.
Paskutinis mūsų išvykos lankytinas objektas – Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. 1964 metais Barstyčių akmuo buvo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, o 1985 metais priskirtas prie Respublikinės reikšmės paminklų. Manoma, kad akmenį atvilko ledynas iš Fenoskandijos. Akmuo įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Barstyčių milžinas sveria 680 tonų.
Raseinių rajono švietimo centro metodininkė Nijolė Vežbavičienė nuoširdžiai padėkojo Laimai Uosytei, geografijos mokytojai ekspertei, už gerosios patirties sklaidą bei edukaciją. Mums, mokytojams, ši išvyka buvo itin naudinga. Įgyta patirtimi galėsime pasidalinti su savo mokiniais.
Rožė Teišerskienė,
Raseinių r. Ariogalos gimnazijos
vyresnioji geografijos mokytoja
