Nuo 1990 m. Rusija įvykdė ne vieną karinę intervenciją, per kurią jos kariai įžengė į kaimynines valstybes. Taip jie darė atviro karinio konflikto metu (pavyzdžiui, 2008 m. Gruzijoje), savo pajėgas siųsdama neoficialiai (kaip 2014 m. Ukrainoje) arba remdamasi sutartimis. Dažniausiai tokios operacijos baigiasi prorusiškų „nepriklausomų“ regionų sukūrimu, kurių niekas, be Rusijos, nepripažįsta.
1. Pietų Osetija
Istorija: Pietų Osetija – Gruzijos autonominė sritis Rusijos pasienyje. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje osetinai siekė nepriklausomybės nuo Gruzijos, teigdami, kad jų kraštas istoriškai ir kultūriškai skiriasi nuo likusios šalies. 2008 m. rugpjūtį Rusija nusprendė įsiveržti į Gruziją, teigdama, kad tai – humanitarinė misija, skirta osetinų gelbėjimui nuo Gruzijos agresijos.
Rusijos taikdarių pajėgos Gruzijoje iš tikrųjų buvo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios – jos ne tik saugojo osetinus, bet ir rėmė jų separatistinį judėjimą. Kai Gruzijos pajėgos jėga atsakė į osetinų išpuolius 2008 m., Rusija pradėjo intervenciją.
2. Abchazija
Istorija: Panašiai kaip ir Pietų Osetijoje, Abchazijoje ilgus metus buvo Rusijos kariuomenė – nuo pat dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai žiauraus pilietinio karo metu abchazai taip pat mėgino atsiskirti nuo Gruzijos. Tačiau laikui bėgant Rusijos taikdarių misija, kuriai leidimą buvo davusios ir Jungtinės Tautos, ėmė rodyti nerimą keliančius ženklus – rusai skatino separatizmą ir didino savo karių skaičių.
Ar kas nors pripažįsta? Kaip ir Pietų Osetijos atveju, Abchaziją pripažįsta tik Rusija, Venesuela, Nikaragva ir Nauru. Jeigu kyla klausimas, kodėl pastaroji parėmė Rusijos invaziją, tai trumpas atsakymas – Nauru yra skurdi miniatiūrinė valstybė, kuriai labai reikia pinigų.
3. Padniestrė
Istorija: Sugriuvus Sovietų Sąjungai pradėjo aštrėti įtampa tarp centrinės Moldovos valdžios ir Padnestrės regiono, kur gyvena daug rusų. Kai Padniestrė mėgino atsiskirti nuo Moldovos 1991 m., kilo pilietinis karas.
Ar kas nors pripažįsta? Padniestrės paskelbtos nepriklausomybės nepripažįsta net Rusija – nepaisant to, kad 2006 m. pseudoreferendume esą 96 proc. gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
4. Kalnų Karabachas
Istorija: Įsikūręs kalnuose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, Kalnų Karabachas skiriasi nuo kitų šiame sąraše įvardintų regionų. Jis nesiskelbia nepriklausoma valstybe – savo teises į šią teritoriją reiškia dvi valstybės.
Ar kas nors pripažįsta? Tai kitoks atvejis – regionas ne siekia atsiskirti, o dėl jo nesutaria dvi valstybės. Tarptautinėje erdvėje Kalnų Karabachas tebelaikomas Azerbaidžano teritorija.
5. Krymas
Istorija: Ukrainos pusiasalis yra (kol kas) naujausias Rusijos intervencijos į kitą valstybę pavyzdys. Praėjusio amžiaus viduryje oficialiai tapęs Ukrainos dalimi. 1991 m., Ukrainai paskelbus nepriklausomybę, Krymo gyventojai nubalsavo už likimą Ukrainoje, o ne jungimąsi su Rusija. Referendume už tai pasisakė 54 proc. – nedidelė persvara rodo, kad didelė dalis Krymo gyventojų yra glaudžiai susijusi su Rusija.
Kovo mėnesį neteisėtai surengtame pseudoreferendume Krymo gyventojai esą pasisakė už Krymo prisijungimą prie Rusijos. V. Putinas įsaką dėl Krymo prijungimo pasirašė kovo 18 d.
Ar kas nors pripažįsta? Kaip rašo „The Slate“, vienintelės valstybės, kurios atvirai parėmė Krymo aneksiją, yra Sirija ir Venesuela. Ne visai tos valstybės, kurių paramos būtų norima, ar ne?
Šaltinis: 15 min.
Viktorija
Baisi šalis ta Rusija. O šiaip tai gaila vaikų, kuriems pasakojami tokie “faktai”. Vaje vaje, pražūsim mes su tokia “informacija” ir švietimo sistema.