Meteoritiniai smūginiai (impaktiniai) krateriai yra išskirtinės, kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai (Telecka, 2014). Su šiomis struktūromis yra susiję pasaulinės reikšmės vario, nikelio, urano, aukso, platinos grupės elementų ir angliavandenilių telkiniai.
Smūginiai krateriai taip pat talpina nemažus mineralinio vandens ir statybinių medžiagų išteklius bei gali būti panaudoti kaip rezervuarai hidroenergijai. Įvertinant smūginių struktūrų esančių pasaulyje kiekį šių išteklių ekonominė vertė yra milžiniška.
Dažnai krateriai būna patrauklūs ir kaip turizmo objektai (geotopai), geologijos populiarinimo priemonės. Sėkmingo smūginių kraterių panaudojimo pavyzdys tarp Baltijos šalių yra Estija, kur nustatyti tiek palaidoti, tiek paviršiniai smūginiai krateriai, kurie yra gerai ištirti ir propaguojami įvairiais būdais, kaip mokslinio tyrimo ir turizmo objektai.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto (VU) profesoriumi G. Motuza 2013–2014 metais vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“, kurio metu galimai bus nustatyti nauji kvartero laikotarpio smūginiai krateriai. Lietuvoje iki šiol yra nustatyti du – Mizarų ir Veprių palaidoti krateriai, bet nenustatytas nei vienas paviršinis, kvarterinis krateris. Palaidoti krateriai surasti jau prieš 40 metų. Dar viena palaidota smūginio pavidalo struktūra neseniai buvo nustatyta Lietuvos naftos specialistų, tačiau smūginio kraterio egzistavimas galėtų būti patikimai pagrįstas tik toje vietoje išgręžus gręžinį (Putinas, 2014).
Kvarteriniai krateriai Lietuvoje nenustatyti, galimai todėl, kad dėl geologinės sandaros ypatumų, kaip antai stora nuosėdinė danga, juos sunku atpažinti ir lengva supainioti su kitokios kilmės įdubomis, dažniausiai glaciokarstinėmis, kaip pavyzdžiui garsioji Velnio duobė netoli Aukštadvario. Šiuo metu tokie objektai yra tiriami Utenos, Tauragės, Molėtų ir Kaišiadorių rajonuose. Visa naujai gauta tyrimų medžiaga Lietuvai bus svarbi ir moksliniu ir praktiniu požiūriu.
Literatūros šaltiniai:
Putinas R. Dar viena astroblema Lietuvoje? – Geologijos akiračiai 2014, Nr.1, Vilnius, p. 55–56.
Telecka M. Znaczenie ekonomiczne kraterów meteorytowych, Economic importance of meteorite craters. Przegląd Geologiczny 2014–05 tom 62, Nr. 5, p. 240–244 (lenkų kalba).
Daugiau informacijos:
Lietuvos geologijos tarnybos
Giluminių tyrimų skyriaus
Naftos geologijos duomenų poskyrio
vyr. geofizikas Rokas Zamžickas
tel. (85) 233 0142