Anot didžiausios pasaulyje audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte Touche Tohmatsu Ltd.“ (DTTL), 2015 m. pasaulyje įvyks atsiskaitymų mobiliaisiais telefonais proveržis, per šiuos metus bus parduota daugiau nei milijardas išmaniųjų telefonų, o verslo įmonėse vis dažniau savo vietą atras tokios naujovės, kaip 3D spausdinimas, daiktų internetas bei bepiločiai orlaiviai.
Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, daugiau nei 1 000 proc. padaugės pirkimų parduotuvėse, naudojant išmaniuosius telefonus. Nors „mobilioji piniginė“ dar nepakeis tradicinės, 2015 m. bus perversmo metai, kai vis daugiau vartotojų parduotuvėse atsiskaitys naudodami savo išmaniuosius telefonus. Tokios prognozės pateikiamos 14-oje „Deloitte“ „Pasaulinių technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektoriaus (TMT) prognozių“ publikacijoje. „Deloitte“ taip pat prognozuoja, kad spausdintinės knygos ir toliau dominuos leidybos pramonėje bei sudarys 80 proc. visų knygų pardavimų JAV doleriais ir vienetais, ir kad 2015 m. bendrovės labiau nei vartotojai diegs naujas technologijas, tokias kaip 3D spausdinimas, daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) ir bepiločiai orlaiviai.
Taip pat, nepaisant ankstesnių sektoriaus prognozių, kad išmaniųjų telefonų rinka stabilizuosis, „Deloitte“ prognozuoja, kad 2015 m. bus 1 mlrd. atnaujinimų, o tai reiškia, kad rinka dar nesubrendo ir sąstingis jos neištiko.
„Išmanieji telefonai jau dabar naudojami tikrinti sąskaitų likučius, pervesti lėšas ir atlikti operacijas internete, tačiau visame pasaulyje dar nepasiekė „mobiliosios piniginės“ statuso“, – teigia „Deloitte“ pasaulinės TMT sektoriaus vykdantysis direktorius Jolyonas Barkeris. „Prognozuojame, kad 2015-ieji – tai pirmieji metai, kai bus atsižvelgta į visus vyraujančius mobiliuosius reikalavimus, todėl atsiskaityti bus lengviau, patogiau ir saugiau“.
Praėjusiais metais užfiksuotas perėjimas nuo dešimtmetį trukusios informacinių technologijų (IT) vartojimo tendencijos, nes vartotojų susidomėjimas dėvimomis technologijomis, tokiomis kaip išmanieji akiniai, buvo palyginti nedidelis. „Deloitte“ prognozuoja, kad 2015 m. svarstyklės dar labiau nusvirs į bendrovių pusę, nes dėvimos technologijos, 3D spausdinimas ir daiktų internetas patenkins vis daugiau jų poreikių ir padės pasiekti didesnius pardavimus.
Tarp kitų svarbiausių šių metų TMT prognozėse įvardytų aspektų, paveiksiančių rinką 2015 m., taip pat yra:
Technologijos
IT diegimo pabaiga? 2015 m. technologijų diegimo svarstyklės pradės svirti atgal į bendrovių rinką, taip pasikeis dešimtmetį vyravusi tendencija, kai technologijas, tokias kaip didelio ekrano išmanieji telefonai ir planšetės, pirmiausia pradėjo naudoti vartotojai.
Daiktų internetas tarnauja bendrovėms – 2015 m. bus nupirkta daugiau nei 60 proc. iš 1 mlrd. pasaulinių bevielių IoT įrenginių, už juos sumokės ir juos naudos bendrovės – nepaisant to, kad žiniasklaida akcentuoja, jog jis naudingiausias vartotojams, nes padeda jiems valdyti savo termostatus, šviesas ir prietaisus (nuo skalbimo mašinų iki virdulių). Prognozuojama, kad su IoT susijusi techninė įranga bus verta 10 mlrd. JAV dolerių, tačiau labiausiai pabrėžtina tai, kad paslaugos, galimos dėl šių prietaisų, bus vertos apie 70 mlrd. JAV dolerių.
Bepiločiai orlaiviai: aukšto lygio ir nišiniai – 2015 m. bepiločiai orlaiviai turės daugybę pramoninių ir civilinės vyriausybės mobiliųjų programų. „Deloitte“ prognozuoja, kad ne karinių bepiločių orlaivių (taip pat vadinamų nepilotuojamais orlaiviais arba angl. UAV) pardavimai sieks maždaug 300 tūkst. vnt., o instaliuotų programų bazė viršys milijoną. Nors vartotojai arba profesionalūs vartotojai nupirks daugumą, didžiąją tikrosios vertės dalį lems bendrovių vartojimas.
3D spausdinimas yra revoliucija, tik ne tokia, kokią įsivaizduojate – 2015 m. visame pasaulyje bus parduota beveik 220 tūkst. 3D spausdintuvų – už 1,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau mažai tikėtina, kad „kiekvienuose namuose bus po įmonę“. „Deloitte“ prognozuoja, kad maždaug 80 proc. visų 3D spausdintuvų vertės teks bendrovėms, o ne vartotojams, o tai reiškia, kad tikroji revoliucija vyks bendrovių rinkoje.
Išmaniųjų telefonų baterijos – kokybė geresnė, tačiau tai ne proveržis – Ilgesnis baterijų eksploatavimo laikas tikriausiai išliks pagrindiniu veiksniu vartotojams renkantis naują išmanųjį telefoną. Visuose išmaniuosiuose telefonuose naudojamos pakartotinai įkraunamų ličio jonų baterijų technologijos kokybė 2015 m. pagerės nedaug, o vieneto įkrovimas, palyginus su 2014 m. tokių pačių matmenų ir įtampos modeliu, padidės ne daugiau nei 5 proc. ar miliampervalandėmis.
Pirkimo internetu ir atsiėmimo punktuose galimybė išpopuliarėjo: patogumas vartotojams ir iššūkis mažmenininkams – Prekių atsiėmimo punktų skaičius Europoje 2015 m. pasieks pusę milijono, t. y., palyginus su praėjusiais metais, išaugs 20 proc. Vartotojai gali užsisakyti prekes internetu ir atsiimti jas specialiuose punktuose, tokiuose kaip tam skirtame skyriuje parduotuvėje, prekybos centre ar tranzitinėje stotyje esančioje saugioje užrakinamoje spintelėje.
Nano palydovai įsitvirtino, tačiau neįsigalėjo – Iki 2015 m. pabaigos orbitoje bus daugiau nei 500 nano palydovų (iki 10 kg). Nano palydovai yra patrauklūs dėl daugybės priežasčių: jie yra pigesni nei įprasti palydovai, lengvesni, juos paprasčiau pagaminti, išbandyti ir paleisti. Nors laikui bėgant jie pajėgia įvykdyti vis sudėtingesnes užduotis, tikriausiai jie tik papildys didelę dabartinę palydovų rinką, tačiau jos nepakeis.
Žiniasklaida
Trumpų vaizdo klipų vaidmuo ateityje – Bendras laikas, praleistas žiūrint trumpesnius nei 20 min. trukmės vaizdo klipus internete, sudarys mažiau nei 3 proc. visos vaizdo medžiagos, per metus peržiūrėtos visame pasaulyje. „Deloitte“ nesitiki, kad tokia trumpos vaizdo medžiagos forma įsigalės tradicinės ilgalaikės formos televizijoje. Tai yra ateitis, tačiau ne ekranuose vyrausiantis diktatas. Pasak „Deloitte“ ekspertų, mažai tikėtina, jog trumpų vaizdo klipų formatas, matuojant pagal žiūrėtas valandas ar pajamas, kada nors įsivyraus kaip dominuojantis.
„Karta, kuri neleidžia pinigų“, leidžia juos TMT sektoriuje – Šiaurės Amerikos tūkstantmečio kartos atstovai 2015 m. dominuos, o vienas asmuo turiniui, tiek tradiciniam, tiek skaitmeniniam, išleis vidutiniškai 750 JAV dolerių. Kam tūkstantmečio kartos atstovai leidžia pinigus? Mokamai televizijai, muzikai, kompiuteriniams žaidimams, knygoms, tiesioginėms sporto transliacijoms, vaizdo transliacijoms ir net spausdintiems laikraščiams.
Spauda nemirė, bent jau ne spausdintos knygos – Spausdintų knygų pardavimai elektroninių knygų pardavimus viršys penkis kartus. Elektroninės knygos nepakeitė popierinių taip, kaip smuko kompaktinių diskų, spausdintinių laikraščių ir žurnalų pardavimai. Jauni žmonės (18–34 metų amžiaus) prie popierinių knygų yra prisirišę taip pat kaip vyresni už juos, skaito maždaug tiek pat bei yra pasiruošę mokėti už knygas.
Telekomunikacijos
Apmokėjimų per mobiliuosius telefonus skaičius (pagaliau) auga – 2015 m. pabaiga bus perversmo laikas, kai vis daugiau vartotojų visame pasaulyje parduotuvėse atsiskaitys per išmaniuosius telefonus. Tai bus pirmieji metai, kai bus atkreiptas deramas dėmesys į daugybę sąlygų, būtinų plačiam tokio apmokėjimo būdo įsigalėjimui, t. y. bus patenkinti finansinių institucijų, prekybininkų, vartotojų ir įrenginių pardavėjų poreikiai. 2015 m. apie 10 proc. pasaulinės išmaniųjų telefonų bazės bus naudojama atsiskaityti parduotuvėse mažiausiai kartą per mėnesį, palyginus su mažiau nei pusę procento (daugiausia – pirmieji tokio apmokėjimo būdo vartotojai Japonijoje) iš maždaug 450 mln. išmaniųjų telefonų 2014 m. viduryje.
Išmaniųjų telefonų atnaujinimo rinka pirmą kartą istorijoje viršys 1 mlrd. – 2015 m. bus parduota 1,35 mlrd. išmaniųjų telefonų, tačiau daugiau nei milijardas iš jų bus atsinaujinimai – nauji turimo telefono modeliai. Atsinaujinimo ciklas gali ilgėti, tačiau ekrano dydis, greitis, talpa, programinė įranga ir dizainas toliau lems išmaniųjų telefonų atnaujinimų skaičiaus augimą.
Ryšio skirtumai padidės – Plačiajuostį interneto ryšį turinčių būstų skaičius visame pasaulyje padidės maždaug 2 proc., iki 725 mln., o vidutinis plačiajuosčio interneto greitis daugumoje šalių padidės 20 proc. Atotrūkis tarp turinčių sparčiausią ir vidutinį plačiajuosčio interneto greitį 2015 m. ir toliau didės, todėl skirtingi būstai turės skirtingo greičio interneto ryšį, ypač plačiajuosčio interneto programoms, tokioms kaip vaizdo transliacijos. Plačiajuostė prieiga visiems turėtų būti vienoda, tačiau vieniems ji labiau prieinama nei kitiems.
Šaltinis: delfi.lt