Pramonės laukia istoriniai lūžiai

laser-pointer6Lietuvą vis dar maitina tradicinė pramonė, kurioje dirba vidutinės kvalifikacijos darbuotojai, tačiau Europos Sąjungoje kur kas didesnis svoris tenka aukštųjų technologijų pramonei. Tokio struktūrinio pokyčio ateityje gali sulaukti ir Lietuvos pramonė.

Šalies ekonomikos potencialą ištyrę Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ragina informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus pakilimo metais neužmiršti medienos, maisto ir kitų tradicinių technologijų pramonės šakų ir skatinti inovacijas šiose srityse. Jeigu to nedarysime, didžiausią dalį šalies BVP kuriantis ir daugiausia žmonių įdarbinantis sektorius neatlaikys tarptautinės konkurencijos.

Skirtingos struktūros

Asta Sabonienė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Ekonomikos katedros docentė, teigia, jog šalies prioritetai – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau aukštųjų technologijų pramonė teužima nedidelę dalį Lietuvos pramonės. Todėl siūloma atsigręžti į tradicines Lietuvoje ūkio šakas.

Nuotrauka: Juditos Grigelytės
Nuotrauka: Juditos Grigelytės

Mokslininkės teigimu, medienos, tekstilės ir drabužių siuvimo pramonės svoris Lietuvos ekonomikoje dvigubai didesnis už ES vidurkį, o baldų pramonė šį vidurkį viršija tris kartus. Svarbesnė Lietuvai nei kitoms ES šalims ir maisto pramonė.

Pagal tokių aukštųjų ir vidutinių technologijų pramonės šakų kaip transporto priemonės, metalo gaminiai, kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai įrenginiai gamybą Lietuva nuo ES atsilieka 2–10 kartų.

„Konkuruoti geriausiai sekasi baldų, medienos ir maisto pramonei. Neblogi ir chemijos, gėrimų, tekstilės, drabužių pramonės rodikliai. ES padėtis – priešinga. Čia didesnių laimėjimų pasiekė aukštųjų ir vidutinių technologijų pramonės šakos: vaistų, farmacinių preparatų, variklinių transporto priemonių, mašinų ir įrangos“, – lygina p. Sabonienė.

Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbo jėga pagamina tik 2,5% visos užsienyje parduodamos produkcijos ir per dešimtmetį šis rodiklis nepasikeitė. Didžiausią viso eksporto dalį pagamina vidutinės kvalifikacijos darbo jėga – 58,5%, nekvalifikuotai darbo jėgai tenka 25,1%.

Sveiko ūkio receptas

Marius Skarupskas, ūkio viceministras, neneigia, kad tradicinė pramonė šaliai labai svarbi, tačiau būtinas sveikas įvairių ūkio šakų mišinys.

Pernai balandį Vyriausybė patvirtino prioritetines šalies MTEP ir inovacijų kryptis. Tai energetika, žemės ūkis, maistas, sveikata, biotechnologijos, transportas, logistika, IRT, gamybos procesai bei medžiagos.

Ūkio ministerijai pavaldi VšĮ „Investuok Lietuvoje“ prioritetinėmis sritimis irgi laiko tiek gamybos, tiek paslaugų, tiek aukštųjų technologijų projektus.

„Inovacijos neturi sektorių, jos gali sėkmingai egzistuoti tiek aukštų technologijų, tiek tradicinėje pramonėje. Todėl svarbus visų šių ūkio šakų derinys. Mūsų tradicinė pramonė turi nemažai erdvės efektyviau organizuojant gamybos, vadybos, tiekimo procesus“, – sako p. Skarupskas.

Anot jo, ne mažiau svarbu tradicinei pramonei jungtis į klasterius, kurie leidžia kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, sumažinti MTEP ir inovacijų veiklos išlaidas bei suteikia galimybių užimti didesnę eksporto rinkų dalį.

Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovas, sako, jog būtina atsižvelgti ir į augančio paslaugų sektoriaus galimybes. Gamyba visame pasaulyje automatizuojama, todėl žemesnės kvalifikacijos darbo vietų poreikis mažės.

„Jei mokslininkai būtų gavę užduotį analizuoti žemės ūkį, jie rekomenduotų nenuvertinti ir šio sektoriaus ir būtų visiškai teisūs. Lietuvos tradicinės apdirbamosios pramonės ir jos laukiančių iššūkių analizė – labai aktuali, nes čia vyksta permainos. Tačiau šis tyrimas neapėmė Lietuvoje sparčiai augančio paslaugų sektoriaus, kuris sukuria vis daugiau darbo vietų, – sako p. Plečkaitis. – Postindustrinėje visuomenėje svarbiausias išteklius – protai. Pramonė ūkio balansui labai reikalinga, nes duoda darbo paslaugų sektoriams, tačiau jiems dar daugiau darbo duoda prekyba, kuri sėkmingai plėtojama dėl Lietuvos geografinės padėties.“

Jis priduria, jog šiandien Lietuvos IRT sektoriuje dirba per 30.000 specialistų – tiek pat, kiek šalies maisto pramonėje.

„Tradicinė pramonė Lietuvoje pakankamai stipri, jos dalis BVP jau dabar viršija ES pageidaujamą 20%, bet gyvename nebe industrinėje visuomenėje. Turėtume rūpintis protais ir jaunimo gebėjimu kurti inovacijas“, – sako „Infobalt“ inovacijų vadovas.

Inovacijos per brangios

KTU tyrimo duomenys rodo, jog tradicinėje pramonėje inovatyvių įmonių nėra daug. Gamyba tobulinama, naujų produktų atsiranda, bet trūksta organizacinių inovacijų, kurios plačiai diegiamos ES. Nauji valdymo būdai, kokybės standartai, procesų valdymo sistemos bei rinkodaros inovacijos vis dar sunkiai skinasi kelią tokiose įmonėse.

Verslininkų nuomone, labiausiai inovacijų plėtrą stabdo didelės jų kūrimo sąnaudos bei ribotos įmonių finansinės galimybės. Taip teigė beveik penktadalis KTU apklaustų įmonių vadovų. Be to, stinga darbuotojų sugebėjimo, kūrybiškumo bei motyvacijos.

KTU mokslininkai teigia, kad netolimoje ateityje Lietuvos tradicinės pramonės konkurentais taps tokie ekonominiai centrai kaip Indonezija, Vietnamas, Egiptas, Turkija, Pietų Afrika, Meksika, Nigerija, Peru ir kt. Mat ten pramonėje pastaraisiais metais buvo daug investuojama.

Šiandien svarbiausi lietuvių konkurentai yra Vidurio ir Rytų Europos šalių įmonės – Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos ir kt. Prisitaikyti prie naujų sąlygų padėtų patentai, užsakomosios gamybos mažinimas ir stiprūs nuosavi prekių ženklai.

Šaltinis: „Verslo žinios“

Share This Post

Rašyti komentarą