Per pastarąjį pusmetį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai, stebintys Šiaurės Lietuvos karstinį rajoną, nustatė naujų smegduobių. Didžiausia iš jų – Drąseikiuose (Biržų r.) – atsirado 2014 m. gruodžio pabaigoje. Šiuo metu ji yra padidėjusi iki 7,4 m skersmens ir 3,8 m gylio, o plėsdamasi įgavo piltuvo formą.
©Wikimedia Commons nuotr.
Šio pavasario pradžioje nauja 5,2 m skersmens ir 3 m gylio piltuvo formos įgriuva atsirado Paįstryje (Panevėžio r.) prie Gegužinės girininkijai priklausančio apžvalgos bokšto.
Kitos geologų nustatytos naujos karstinės įgriuvos yra nedidelės. Jos aptiktos smegduobėmis „derlingose“ Biržų rajono vietovėse: Karajimiškyje – trys, Daumėnuose – dvi, Naciūnuose, Pabiržėje ir Kojeliškiuose – po vieną.
Karstinių reiškinių stebėseną apsunkina pavasariniai žemės ūkio darbai, kai laukuose tiesiog užariama dauguma nedidelių karstinių įgriuvų. Pavyzdžiui, šį mėnesį, kaip nustatė LGT specialistai, Mantagailiškyje ariant pievą užartos ir šešios anksčiau užregistruotos karstinės įgriuvos. Labai tikėtina, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, kad jos vėl „apsireikš“ žemės paviršiuje su didesniais netikėtumais.
Kaip rodo nauji geologų atliekamos karstinių įgriuvų inventorizacijos duomenys, teks praplėsti Šiaurės Lietuvos karstinio rajono, apimančio 104,6 ha teritoriją, ribas. Šias ribas 2008 m. patvirtino aplinkos ministras. Į šį karstinį rajoną įeina didelė Biržų bei Pasvalio rajonų dalis ir šiek tiek Panevėžio bei Radviliškio rajonų teritorijos.
Praėjusių metų pabaigoje rasta nauja 6 m skersmens ir 5,4 m gylio karstinė įgriuva Vilkų miške (Panevėžio r.) yra už nustatytų karstinio rajono ribų. Šiemet, apžiūrėję gretimas šios įgriuvos teritorijas, geologai nustatė, kad ir Noreikių kaimo laukuose yra senų smegduobių. Todėl bus tikslinamos Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ribos. Šį darbą LGT pradės rudenį.
Šaltinis: grynas.lt