Pirmą kartą Peru antropologai mėgins užmegzti kontaktą su atokiai nuo civilizacijos Amazonės džiunglėse gyvenančia gentimi. Šie planai kelia nerimą dėl Mashco–Piro genties žmonių elgesio. Jau anksčiau buvo pranešama, kad šios genties atstovai puldinėja kaimynystėje gyvenančias bendruomenes.
Pietų Amerikoje, didžiuliame Amazonės regione, gyvena kelios iš nedaugelio pasaulyje vis dar likusių izoliuotų genčių. Šioms pirmykštėms bendruomenėms pavyko išlikti beveik visiškai nepaveiktoms civilizacijos ir technologijų, rašo „The Washington Post“.
Specialistai baiminasi, kad egzistuoja daugybė pavojų, jei šios bendruomenės užmegztų visavertį kontaktą su jas supančiu pasauliu, pradedant galimu godžių kalnakasybos ir miškininkystės verslo atstovų eksploatavimu ir baigiant patogenais, kuriems šių žmonių imuninė sistema nėra atspari.
Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurių valstybių vyriausybės laikosi globėjiškos pozicijos ir siekia apsaugoti šias bendruomenes nuo kontakto su pasauliu. Šios pozicijos laikomasi dėl galimai šių žmonių sveikatai kilsiančių pavojų.
Teigiama, kad nuo tada, kai europiečiai atvyko į Ameriką, dėl ligų, kurioms jie nėra atsparūs, mirė 100 mln. čiabuvių.
Peru yra užmezgusi kontaktą su keliolika izoliuotų šalia šios šalies pasienio gyvenančių Amazonės genčių, nors anksčiau buvo neigiamas net ir pats šių genčių egzistavimo faktas.
Brazilija turi federalinę agentūrą, besirūpinančią pirmykštėmis bendruomenėms. 2011 m. suteiktas leidimas iš oro filmuoti vaizdą virš džiunglių.
Žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai vykdo kampanijas, skirtas ginti ir apsaugoti izoliuotas teritorijas Amazonės regione. Kovojama prieš naftos bendrovių grobikiškus interesus, taip pat akcentuojama tragiška smurto, kurį izoliuotoms gentims teko patirti iš čia atvykusių miško kirtėjų ir kontrabandininkų, istorija.
„Survival International“ organizacija, kovojanti už pirmykščių bendruomenių ir genčių teises visame pasaulyje, teigia, kad Peru ir Brazilija deda nepakankamai daug pastangų, kad šios izoliuotos gentys būtų apsaugotos.
Praeitais metais ši organizacija įspėjo dėl „žmonių safarius“ šalia Mashco–Piro teritorijų rengiančių turistų.
„Time“ žurnalo mokslo rubrikos redaktorius Jeffrey Klugeris neseniai aptarė žurnale „Science“ paskelbtą straipsnį, kuriame pateikti iššūkiai ir etika, kaip „tinkamai“ elgtis su izoliuotomis gentimis.
Šiame straipsnyje pateiktas ir šiurpą keliantis pasakojimas apie kai kurių izoliuotų genčių pažeidžiamumą kontaktams su išoriniu pasauliu: „Turėtų būti draudžiama perduoti objektus vieni kitiems. Žurnalistas Andrew Lawleris kalbėjosi su 69-erių perujiečiu Marceliu Pinedo Cecilio, gimusiu miške, tačiau vėliau persikėlusiu gyventi kitur. M. P. Cecilio papasakojo apie pirmą savo kontaktą su išoriniu pasauliu. Tai buvo etnografas ar fotografas, gyvenvietės žmonėms padovanojęs žuvies kaulų karolius. Neilgai trukus daugeliui šios bendruomenės gyventojų pasireiškė gerklės skausmas ir karščiavimas, o 200 iš jų mirė. XX a. devintajame dešimtmetyje beveik 400 izoliuotų genčių gyventojų mirė po kontakto su „Shell“ naftos bendrovės darbuotojais“.
Šaltis: www.delfi.lt