Darboholikams japonams statistika negailestinga. Mirčių nuo persidirbimo, kurios Japonijoje vadinamos karoshi, skaičius smarkiai auga. Vien tik 2014–2015 m. kovą buvo užfiksuoti net 1456 karoshi atvejai, kuomet 2004–2008 m. nuo išsekimo darbe, oficialiais duomenimis, mirė 1576 japonai, rašo dw.de.
„Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl matome šios problemos blogėjimą, tačiau bene labiausiai dėl to kalta perdėta tarpusavio konkurencija Japonijos visuomenėje“, – teigia vienos Tokijo advokatų kontoros atstovas Hiroshis Kawahito, kuris yra ir organizacijos, kovojančios su karoshi fenomenu, narys.
Suprasti akimirksniu
- Viena iš pagrindinių mirčių nuo persidirbimo Japonijoje priežasčių – perdėta tarpusavio konkurencija visuomenėje
- Sprogus ekonomikos burbului iš darbuotojų Japonijos įmonės pradėjo reikalauti dirbti vis ilgiau
- Darbuotojai sutinka su darbdavių sąlygomis bijodami netekti pajamų šaltinio
- Japonijos vyriausybė 2014 m. priėmė įstatymus, padedančius kovoti su karoshi fenomenu
- Viršvalandžiai ir spaudimas darbe lemia, kad vis daugiau japonų neturi laiko asmeniniam gyvenimui
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Japonijoje sprogus ekonomikos burbului, ūkis pradėjo stagnuoti, o vis daugiau įmonių nusprendė samdyti laikinus darbuotojus.
Tuo pačiu iš nuolatinių darbuotojų pradėta reikalauti dirbti ilgiau ir geriau, o jie su tokiais reikalavimais sutiko bijodami prarasti darbo vietą.
Nors nuo ūkio burbulo sprogimo jau praėjo ketvirtis amžiaus, bet ilgos darbo valandos, neapmokami viršvalandžiai ir trumpesnės atostogos tapo norma Japonijos darbovietėse.
H.Kawahito teigimu, problemą gilina ir Japonijos darbo kodeksas.
„Europos šalys turi nustačiusios darbo valandų limitus, kurių laikomasi. Tokius pačius apribojimus turime ir Japonijoje, bet įmonės juos apeina pasirašydamos sutartis su darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis“, – tikino H.Kawahito.
Baimindamiesi netekti pajamų šaltinio, darbuotojai sutinka su įvairiais darbdavių reikalavimais, todėl šalyje 12 valandų darbo diena jau nieko nebestebina.
Šiuolaikinių Azijos studijų dėstytojas „Temple“ universiteto Tokijo padalinyje Robertas Dujarricas taip pat pritaria teiginiui, kad japonų darbo sąlygos yra žvėriškos.
„Japonai dirba varginančiai ilgai, dažniausiai jų atliekamas darbas reikalauja kruopštumo, o jų atostogos trumpos, egzistuoja nuolatinis spaudimas, o korporacijų kultūra iš jų reikalauja praleisti nemažai laiko geriant su savo kolegomis išėjus iš biuro“, – sakė R.Dujarricas.
Japonijos vyriausybė karoshi problemos neneigia ir 2014 m. priėmė įstatymus, kurie padėtų užkirsti kelią tokio pobūdžio mirčių didėjimui. Įmonės nuolat tikrinamos ir stebimos, o atvejai dėl mirčių nuo persidirbimo kruopščiai tiriami. Praėjusiais metais šalies pareigūnai ištyrė 2362 skundus, o 60 proc. iš jų buvo užfiksuoti pažeidimai.
„Vyriausybė reiškia susirūpinimą dėl gyventojų ir darbuotojų skaičiaus mažėjimo bei visuomenės senėjimo, tačiau nėra daroma pakankamai norint padėti žmonėms turėti normalų šeimyninį gyvenimą“, – įsitikinęs H.Kuwahito. Jis pridūrė, kad didėja psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija, sergančių žmonių skaičius, o jauni darbuotojai dažnai neturi laiko net susirasti antrosios pusės.
Šaltinis: 15min.lt