2016 m. gegužės 11 d. Kalbos komisijoje lankėsi Japonijos ambasadoriaus pavaduotojas ir ambasados patarėjas Shinichi Yamanaka ir antroji sekretorė Tomoe Kotani.
Svečiai domėjosi jūros tarp Azijos žemyno ir Hokaido, Honšiū salų pavadinimu lietuvių kalboje. Labiausiai prigijęs tiek lietuvių kalbos, tiek tarptautinėje vartosenoje yra geografinis pavadinimas Japonijos jūra. Tačiau įstojusi į Jungtinių Tautų Organizaciją Pietų Korėja nuo 1992 m. siekia grąžinti į tarptautinę vartoseną, jų teigimu, porą tūkstančių metų vartojamą pavadinimą Rytų jūra (kor. Donghae). Nurodoma, kad XVI–XIX a. tarptautinė vartosena įvairavo, plg.: Mer Orientale, Mer de Coree, Sea of Joseon, the Eastern or Corea Sea, Seo of China, Sea of Japan. Pavadinimas Japonijos jūra esą įsivyravęs Korėjos okupacijos laikotarpiu XX a. pr.
Svečiai domėjosi jūros tarp Azijos žemyno ir Hokaido, Honšiū salų pavadinimu lietuvių kalboje ir perdavė Japonijos užsienio reikalų ministerijos parengtos medžiagos šiuo klausimu.
Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė informavo apie japonų kalbos skiemenų tarptautinės rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis lietuviškąjį atitikmenį, patvirtintą dar 1997 m., ir Kalbos komisijos inicijuotą, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistą žodyną „Pasaulio vietovardžiai“, jo 4-ojo tomo pirmoje „Azijos“ dalyje, remiantis perrašos atitikmenimi, teikiama daugiau Japonijos vietovardžių. Duomenys bus patogiau prieinami juos suskaitmeninus ir perkėlus į svetainę pasaulio-vardai.vlkk.lt.
Šaltinis: vlk.lt
Geografijos mokytojo eksperto, vietovardžių žinovo – Vytauto Butkaus komentaras:
„Vietovardžiai Japonijos jūra, Norvegijos jūra ir pan. tarsi suponuotų, teigtų tų akvatorijų priklausymą dabarties atitinkamoms valstybėms. Manding, dažniausiai gerėlesni būtų etnonimiški jūrų, įlankų bei sąsiaurių pavadinimų variantai, kaip antai, yra Karibų jūra, tad ir nuoseklu būtų Arabų jūra, Japonų jūra, Norvegų jūra, Bengalų įlanka, Danų sąsiauris (skiria Grenlandiją nuo Islandijos) ir pan. Čia esama ir kitų privalumų niuansų, pavyzdžiui, mažesnis pavadinimų ženklų skaičius praverčia kartografuojant, užrašant, talpinant toponimus žemėlapiuose, kuriuose dažnai siekiama kuo detaliau parodyti geografinius objektus, taigi kuo daugiau jų ten užrašyti, įvardyti. Dėl tos pačios priežasties daugelio lietuviškųjų enciklopedijų teikiama Kazachija, Uzbekija, Tadžikija, Turkmėnija yra pranašesnės nei labiau tiurkiški pavadinimai Kazachstanas, Uzbekistanas ir t. t. Ir be jų dar sočiai liks tų -stanų (Afganistanas, Pakistanas…).“
