Kaip ir kiekvienų mokslo metų pabaigoje, birželio mėnesį Klaipėdos ir Neringos miestų geografijos mokytojai išsiruošė į pažintinę kelionę. Šių metų maršrutas vedė per šiaurės vakarų Lietuvą, nes kartu organizuotas ir seminaras „Žemaitijos krašto ledyno palikimas ir kraštovaizdžiai“.
Kelionės metu lankytasi Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybių teritorijose, susipažinta su garsiausiais gamtos ir kultūros bei istorinio paveldo objektais.
Pirmuoju kelionės tašku tapo Kalnalio apžvalgos bokštas, iškilęs virš Salanto upės senslėnio, iš kurio atsivėrė nuostabus vaizdas į aplinkines teritorijas. Deja, ne visi kelionės dalyviai išdrįso užlipti į 15 metrų aukštį. Vykstant į Skuodo pusę buvo trumpai sustota ir prie Šauklių akmens, bet daug didesnį įspūdį paliko Šauklių riedulyno pažintinis takas, besitęsiantis apie 2 km per įspūdingo grožio tundros kraštovaizdį, kuriame kontrastavo ledyno palikti rieduliai su natūralia augalija ir dumblėjimo proceso stipriai paveiktais ežerėliais.
Didžiąją kelionės laiko dalį iš anksto buvo nuspręsta praleisti Mosėdyje. Čia aplankyta Vaclovo Intos sodyba – muziejus, kurioje gausu ne tik įspūdingų akmenų ir jų kompozicijų, bet ir unikalių, paties sodybos savininko išvestų augalų rūšių ir net paukščių. Taip pat lankytasi Mosėdžio akmenų muziejuje, kur išklausyta naudinga ir įdomi paskaita apie riedulių susidarymą ir paplitimą Lietuvoje, apžiūrėta turtinga uolienų ir mineralų kolekcija.
Iš Mosėdžio kelionės maršrutas pasuko link Barstyčių miestelio, kurio apylinkėse prie Puokės kaimo aplankytas didžiausias Lietuvoje riedulys. Vėliau lankytas Apuolės piliakalnis, anksčiausiai Rimberto kronikoje, dar 853 m. paminėta vietovė dabartinės Lietuvos teritorijoje, bei Truikinų (Šmitos) versmė, garsėjanti savo gydomosiomis savybėmis.
Iš kelionės viso grįžo kupini emocijų, geriau pažinę savo krašto geografinę aplinką ir jos objektus. Lauksime naujos kelionės ir ateinančiais metais, bei galimybės dar giliau pažintį nuostabų mūsų kraštą.
Geografijos mokytojas metodininkas
Rolandas Norvaišas
